Buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius Antanas Valionis sako, kad E. Macrono ir O. Scholzo nereikėtų vertinti vienodai, nes Vokietija po kanclerio žymiosios kalbos pradėjo istorinius pokyčius, didindama savo nepriklausomumą nuo Rusijos.

„Macronas iš tikrųjų blaškosi, vėl ieško savo vietos. Čia kitas procesas, jį reikia vertinti kitaip. Tai reikštų, būkime atviri, – kad vėl trečiosios šalys dalinasi reikalus: būtų antroji Jalta ar antrasis Miunchenas, jei mes dabar pradėtume lyg ir labai tauriais argumentais sakydami, kad reikia sustabdyti ukrainiečių žudynes, reikia sustoti kariauti ir pradėti derėtis“, – „Žinių radijo“ laidoje antradienį sakė A. Valionis.

„Kartoja visi europiečiai ir JAV: apie tai reikia palikti spręsti ukrainiečiams“, – akcentavo jis.

Matant šį karą, pasak pašnekovo, iškyla rusų kaltės ir atsakomybės klausimas, tačiau karą sustabdyti teks Ukrainai.

„Karą dabar sustabdyti, mano nuomone, gali tik patys ukrainiečiai. Deja, čia yra ir cinizmo dozė, bet karą gali sustabdyti Vakariečiai (…), tiekdami arba netiekdami ginklus. Ukraina gali kariauti tiek, kiek mes jai padėsime, o mūsų uždavinys tą cinizmą sustabdyti“, – akcentavo buvęs ministras.

Rusijai, anot ambasadoriaus, „desperatiškai reikia paveikti demokratinių valstybių visuomenes, kad jos pradėtų reikalauti sustabdyti karą.“

„Čia, Rusijos požiūriu, įsivaizduoju, verta mesti ne mažiau pinigų nei į patį karą – tai yra vienas iš karo elementų“, – sakė A. Valionis.

Jo teigimu, naujos saugumo architektūros reikės, priklausomai nuo to, kaip baigsis karas.

Olafas Scholzas, Vladimiras Putinas

„Jei viskas baigsis pagal Vakarų scenarijų, tai Ukraina grįžta prie savo sienų ir prasideda diskusijos dėl naujos saugumo architektūros. Aš įsivaizduoju, kad tai būtų galbūt Rusijos debranduolizacija – bandymai padėti atsisakyti branduolinio ginklo. Galbūt mes čia galime savo trigrašį įkišti dėl Kaliningrado srities demilitarizavimo ir pagalvoti apie Ukrainos bei Rytų Europos apskritai naują vietą naujoje šioje saugumo architektūroje“, – teigė buvęs ministras.

Laidoje dalyvavęs europarlamentaras Petras Auštrevičius atkreipė dėmesį, kad Vakarai kalba apie pamokas, kurias suprato prasidėjus karui ir Europos Parlamentą supurčius korupcijos skandalui.

„Tai yra nelinksmas laikotarpis ES istorijoje“, – kalbėdamas apie futbolo čempionatą Katare ir kyšius Europos parlamente, sakė politikas.

Būtent šiame kontekste Rusija, pasak jo, įvairiais būdais bando siekti savų interesų.

„Vieša paslaptis, kad Rusijos ambasadorius Čižovas, kurį Europos Parlamente aš mačiau prieš prasidedant kovidui, sėdėjo kavinėje, susitikinėjo su „atskalūnais“ parlamentarais – vienaip ar kitaip, sėdėjo viešai, kalbėjosi ir panašiai. (…) O kiek būta slaptų susitikimų, apie kuriuos mes nieko nežinome“, – pasakojo P. Auštrevičius.

Jo manymu, net ir prasidėjus karui Ukrainoje, ne visi europarlamentarai nutraukė ryšius su Rusija.

„Čia yra tikroji grėsmė“, – konstatavo laidos dalyvis.

P. Auštrevičius atkreipė dėmesį, kad kiti Prancūzijos politikai tarsi paneigė prezidento žodžius apie kažkokias saugumo garantijas Rusijai.

„Reikia pripažinti, kad Vakarų politinė bendruomenė ir politikai, kurie veikia savo natūralioje aplinkoje, išlieka silpnąja grandimi“, – konstatavo europarlamentaras.

Jo teigimu, tol, kol Rusija išliks grėsme kaimynams, mes neturėsime jokios naujos sistemos.

„Mums reikėtų labai aktyviai ieškoti sprendimų, kurie iš Rusijos galėtų atimti tą grėsmės dimensiją. Ji iš esmės yra nusiginklavimas ir ginkluotės apribojimas. Tokios derybos turės vykti. Aš labai tikiu, kad Rusija bus pralaimėjusi šalis tose derybose ir turės priimti tam tikras sąlygas, nes kitaip aš nematau galimybės, kad Rusija atsitrauks ir supras, kad taip elgtis nepridera, o už tai turės sumokėti didelę kainą“, – sakė P. Auštrevičius.

Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia:

Bėdos su Vengrija

Europos ir Vengrijos santykius „Žinių radijo“ laidoje „Euranet Plus“ trečiadienį pakomentavo europarlamentarė Rasa Juknevičienė.

Vengrija dar ir iki šito karo etapo jau blokavo NATO Ukrainos posėdžius – jau keletą metų. Tai darė prisidengdama tuo, kad Ukrainoje yra priimtas blogas Švietimo įstatymas, kuris neva skriaudžia vengrų mažumą, o iš tikro tas įstatymas tiesiog nurodo, kad visi piliečiai Ukrainoje turi mokėti ukrainiečių kalbą“, – pasakojo poltiikė.

Ji atkreipė dėmesį, kad Vengrija priėmė pabėgėlius, tačiau, pavyzdžiui, per savo teritoriją neleido tiekti karinės pagalbos Ukrainai, pati netiekia karinės paramos.

„Iškrito iš viso konteksto – tai yra prorusiška, Kremliui naudinga veikla. Kodėl tai daro Orbanas – daugelis žmonių Lietuvoje to klausia. Jis tarsi buvo kaip Sąjūdžio žmonės, antisovietinis žmogus iki tol, bet, matyt, tam tikri korupciniai ryšiai, pinigai, gal ir tam tikros imperinės ambicijos (…) sudaro tokį vaizdą“, – svarstė R. Juknevičienė.

Dabar ES, pasak jos, su šia šalimi yra nemažai bėdų.

„EP, po diskusijų apie Europos ateitį, priėmė dokumentą, kuriame įrašytas siūlymas atsisakyti to vienbalsiškumo priiminėjant užsienio politikos klausimais sankcijas“, – pasakojo europarlamentarė.

Visą „Žinių radijo“ pokalbį su R. Juknevičiene žiūrėkite čia: