Pasigedo miesto interesų gynimo
Delfi rengiant šią publikaciją bendravo su aštuoniais ekspertais. Kai kurie architektai, urbanistai, keleivių vežėjai, inžinieriai, transporto sistemos modeliuotojai sutiko savo įžvalgomis pasidalinti su anonimiškumo sąlyga.
Jie visi sutiko, kad stotį atnaujinti reikia – ji savo jau atgyveno. Tačiau dėl architektų įmonės UAB „Do Architects“, kurios viena iš akcininkių yra Vilniaus mero sutuoktinė Gilma Teodora Gylytė, pasiūlytų architektūrinių idėjų jie labai abejoja. Esą labiau ginami verslo, o ne miestiečių interesai. Taip pat architektai sako, kad dabar galbūt labiau koncentruojamasi į grožį, o ne į funkcionalumą. Todėl galiausiai sprendiniai gali būti nepatogūs tiek miestiečiams, tiek keleiviams, tiek vairuotojams.
Taip pat stoties plėtros diskusijose dalyvavę Delfi šaltiniai teigė, kad G. T. Gylytė ir jos kolegos esą palaiko verslininkų (projekto vystytojų) poziciją, o miesto savivaldybės atstovai esą jai pritaria. Taigi, diskusijose dalyvavę šaltiniai aiškina, kad neva jose neginami miesto interesai.
Be to, Delfi išsiaiškino, kad dėl sklypo teritorijoje planuojamos gatvės įrengimo skiriasi savivaldybės ir verslininkų pozicija. Savivaldybė aiškina, kad verslininkams savo sklype savo lėšomis suprojektavus ir įrengus naują gatvę, ji mainais leidžia keleivių įlaipinimo terminalą įrengti valstybinėje žemėje. Taip sklypo savininkai dabartiniame sklype galėtų laisviau statyti gyvenamuosius ir komercinius pastatus.
„Miestas sutiko – įvyko savotiški mainai, pagal plotą lygiaverčiai: miestui už privačias lėšas atkuriamos gatvės, miestas leidžia savo teritorijoje įrengti autobusų sustojimo aikšteles“, - savo feisbuke rašė mero patarėjas Karolis Žukauskas.
Taip pat K. Žukauskas savo feisbuke yra nurodęs, kad prie naujosios stoties, planuojama, bus apie 27 vietos autobusams sustoti, išleisti keleivius, pasiimti juos. Dabartinė stotis, anot jo, turi 37 išvykimo vietas: „Bet optimizavus procesus, paskaičiuota, kad 27 vietų pilnai užteks.“
Be to, jis pridėjo, kad gyvenamajai statybai patys vystytojai rinksis projektuotojus, tuo tarpu autobusų stoties ir administraciniam pastatui (su prekybos centru) pagal Vilniaus taisykles jie skelbs atvirą architektūrinį konkursą.
I. Paleičiko verslo imperijos dalis
Dabartinė stotis veikia Sodų g. 22. Sklypo plotas, Registrų centro duomenimis, yra 1.8354 ha.
Didžioji sklypo dalis priklauso UAB „Vilniaus autobusų stotis“, mažesnioji – UAB „Baltisches haus“. Šios įmonės stoties teritoriją perėmė po 2000 m. pasibaigusios Vilniaus autobusų stoties privatizacijos. Sandorio vertė buvo 1,5 mln. eurų.
UAB „Vilniaus autobusų stotis“ akcininkas yra Andriejus Paleičikas. Jis yra vieno turtingiausių Lietuvos verslininkų Ivano Paleičiko sūnus.
Pats I. Paleičikas anksčiau buvo „Lukoil Baltija“ vadovas. Ši įmonė 2016 metais tapo „AMIC Lietuva“. UAB „Viada LT“ nuomojasi 73 degalines iš „AMIC Lietuva“.
Reikia priminti, kad prasidėjus karui Ukrainoje Paleičikų šeima atsidūrė žurnalisto ir visuomenininko Andriaus Tapino akiratyje. Jis teigė, kad „Viada“ valdančios įmonės akcininkai neva yra susiję su „Lukoil“ koncernu.
Tuo metu pati „Viada LT“ visą laiką sąsajas su Rusija kategoriškai neigė. Ji teigia, kad yra lietuviškas verslas: „Degalinių tinklas „Viada LT“ eksploatuoja 127 degalines visoje Lietuvoje. 59,78 proc. bendrovės akcijų valdo UAB „Vaizga“, priklausanti Lietuvos piliečiams – Ivano Paleičiko šeimos nariams. Likusios 40,22 proc. „Viada LT“ priklauso smulkiesiems Lietuvos investuotojams. „Viada LT“, kaip ir visi kiti Lietuvos degalinių tinklai, degalus perka tik iš degalų gamintojų „Orlen Lietuva“ arba „Neste Oy“.“
Kitas sklypo savininkas UAB „Baltisches Haus“, valdantis žymiai mažesnę dalį, kaip jau ne kartą skelbta žiniasklaidoje, priklauso Ortizų šeimai, veikiama NT plėtojimo sferoje.
Taigi, jei būtų pritarta „Do Architects“ sumanymui, laukimo salė išliktų dabartinėje sklypo vietoje. O pats autobusų stoties terminalas būtų iškeltas už sklypo ribų. Jis suplanuotas valstybinėje žemėje, šalia Geležinkelio gatvės, kur šiuo metu yra prekybos centro „Iki“ automobilių stovėjimo aikštelė. Tuo metu atlaisvėjusi dabartinės stoties sklypo dalis būtų apstatyta daugiabučiais ir biurais. Tiesa, maždaug ties sklypo vidurį atsirastų nedidelė gatvelė.
Architektas siūlo gerai pagalvoti
Dėl naujųjų Kauno ir Vilkaviškio stočių projektų daug pagyrų pelnęs Lietuvoje gerai žinomas architektas Gintaras Balčytis sutiko pasidalinti savo įžvalgomis dėl Vilniaus stoties atnaujinimo. Jo teigimu, svarbiausia, kad stotis būtų funkcionali, priešingu atveju vilniečių lauktų didelės problemos.
„Paskutiniu metu dirbau prie įvairaus dydžio autobusų stočių projektų, todėl iš patirties galiu pasakyti, kad tarpmiestinio/ priemiestinio/ tarptautinio transporto autobusų stotys yra labai svarbus ir sudėtingas miesto infrastruktūros objektas, kurio sėkmė (arba nesėkmė) glūdi teisingoje funkcinėje schemoje – t.y. tarpmiestinio, miesto viešojo transporto bei pėsčiųjų jungčių bei srautų modeliavime (šiuo atveju prisideda dar vienas komponentas – geležinkelis).
Anot jo, šiuo atveju esminis planavimo dalykas yra labai apgalvotos optimalios transporto ir judėjimo schemos organizavimas. Taip pat jis mano, kad būtų klaida viską spręsti vien tik sklypo detaliuoju planu. Architekto manymu, reikėtų žiūrėti daug plačiau. Architektas pastebėjo, kad jam dar neteko matyti vizijos, kaip naujoji stotis įsilies į bendrą kontekstą.
„Ši Vilniaus transporto vieta yra esminė visai miesto transporto sistemai, jungtinis tarpmiestinio, priemiestinio, miesto viešojo transporto ir geležinkelio transporto mazgas. Todėl, mano manymu, tiesiog negalima diskutuoti vien tik apie vieno sklypo detaliojo plano sprendinius, nereaguojant ir bendrame kontekste nevertinant, kokios yra (ar bus) numatytos jungtys tarp būsimos autobusų stoties ir Vilniaus viešojo transporto terminalo gretimoje geležinkelio aikštės teritorijoje, sklandžių ryšių tarp būsimos autobusų stoties ir geležinkelio stoties. Tik bendras ir sujungiantis sprendimas lems sklandų keleivių ir transporto judėjimą šioje teritorijoje. Todėl matant tuos sprendinius kartu galima pasakyti, ar autobusų stoties detaliajame plane numatyti sprendiniai tinkamai veiks ir kurs pridėtinę vertę, ar šioje vietoje programuota problema. Galbūt tokie sprendiniai ir jų argumentacija yra, bet man neteko jų matyti“, - dėstė architektas.
Autobusų statymas Liepkalnyje architektui taip pat kelia klausimų. Jo teigimu, tai gali sukelti papildomų problemų. Todėl geriausia, anot jo, kad tai projektuotų tokių objektų projektavime patirties turintys architektai.
„Autobusai tikrai nėra lengvoji transporto priemonė ir jų sklandus judėjimas turi savo reikalavimus. Reisų skaičius, keleivių aptarnavimas bei „tuščia eiga” tarp Liepkalnio bazės turėtų būti labai atidžiai vertinama, nes tai turi savo kainą – tiek laiko sąnaudos, išmetamas CO2 kiekis, gatvių infrastruktūros užimtumas. Autobusų stočių aptarnavimas ir valdymas yra sudėtingas procesas, turintis savo logiką ir planavimo struktūrą, skirtingomis valandomis būna skirtingi apkrovimai, reisų skaičius per val. skiriasi keliais ir keliolika kartų. Į autobusų stočių peronus yra numatomi valdomi patekimai. Taigi, turi būti pakankamai vietos sklandžiai patekti į teritoriją piko metu tam tikram autobusų skaičiui. Turi būti numatytas keleivių išlaipinimo peronas, keleivių srautų organizavimas ir valdymas, siuntų siuntimo terminalas, parkavimo sprendiniai, komercinių pastatų aptarnavimas ir dar daug kitų funkcinių dalykų.
Nepakankamai tai įvertinus ar neturint pakankamos patirties tokių objektų projektavime gali atsirasti neapgalvotų sprendinių, kuriuos įteisinus detaliuoju planu turėsime užprogramuotas minėtas problemas, kurių nepajėgs atsverti ir geriausia pastatų architektūros kokybė. Nors keliami klausimai turi racionalaus pagrindo, tačiau esu tikras, kad atidžiai įsigilinus į projektuojamo objekto specifiką bei išsprendus aktualius planavimo aspektus galima pasiekti tinkamos urbanistinės ir transporto infrastruktūros dermės bei puikios architektūrinės kokybės“, - teigė G. Balčytis.
„Kautros“ vadovas mato didelių problemų
Jis teigė apie naujosios stoties sprendinius sužinojęs tik iš Vilniaus miesto mero patarėjo K. Žukausko įrašo feisbuke. Esą su vežėjais stoties sprendinių niekas nederino ir informacijos neteikė.
„Apie tai skaičiau mero patarėjo K. Žukausko feisbuke. Ten buvo situacijos aprašymas. Suprantu, kad dabar savivaldybė derina detalųjį planą.
Tačiau dabar man matosi du atskiri vienetai. Pirma, Vilniaus miesto: yra keturios juostos, kur suvažiuos visi miestiniai autobusai. Mačiau yra toks dropynas. Ir ten yra netgi toks amfiteatras, pėsčiųjų zona. Ir toje pusėje yra miestinė autobusų stotis. Pastatas su erdvėm, laukimo salėm.
Paskui šalia projektuojama autobusų stotis. Ten, matyt, bus didžiulis pastatas – keturių ar penkių aukštų. Su biurais. Pirmas aukštas yra skirtas Vilniaus autobusų stočiai. Tai yra grynai priemiestiniams ir tarpmiestiniams autobusams. Norėtųsi, kad nebūtų dviejų pastatų. Geriau vienas pastatas su skirtingu srautų valdymu.
Mano nuomone, čia reikėtų didesnio derinimo kartu su savivaldybe. Jeigu bus du pastatai, kurie atliks autobusų stoties funkciją, tai gali būti blaškymosi tarp keleivių, kurie nežinos, kuri čia ta tikroji stotis. Jie nežinos, ar čia yra miesto ar tarpmiesčio stotis. Tikrai galvočiau, kad visoms šalims reikėtų sutarti ir projektuoti vieną stotį. Kad nebūtų išblaškomas keleivių srautas“, - teigė L. Skardžiukas.
Delfi šaltinių teigimu, patys vystytojai nenori, kad stotyje reisų lauktų autobusai. Esą tai gadintų vaizdą į biurus ir butus. Todėl, šaltinių teigimu, jie neva prašo, kad autobusai būtų „iškraustyti“ kur nors kitur.
Tačiau tokia idėja L. Skardžiukui kelia daug klausimų. Anot jo, tai sukeltų labai daug nepatogumų.
„Dėl pačių autobusų turėčiau kelis komentarus. Yra idėja, kad autobusų toje vietoje neparkuoti, kad jie ten neužimtų vietos. Tik atvažiuoja, išleidžia ir paskui važiuoja į Liepkalnį. Jeigu yra didesnė pertrauka, gal taip ir gali būti. Bet tų pertraukų tikrai nėra daug didesnių.
Pavyzdžiui, važiuojame iš Kauno į Vilnių. Ir tuos keleivius mes išleidžiam, turim 40 min. pertrauką. Vis tiek yra vairuotojo darbo ir poilsio režimas. Negali būti taip, kad jis išleidžia ir dar kažkur važiuoja, klaidžioja po miestą, nes dega laikas ir jis neturi laiko. Tai jeigu jis turi 40 min. pertrauką, galite patys įsivaizduoti. Jis tiesiog terš miestą. Jam degs darbo ir poilsio režimas, bus bereikalingas tuščias važinėjimas. Jis turės kažkur nuvažiuot ir sugrįžti į tą pačią vietą. Tai šitoj vietoj tikrai reikėtų konsultacijų su vežėjais, kaip vyksta tie faktiniai reisai.
Dabar aš daugiau matau teorinį paskaičiavimą. Kai paklausia projektuotojai, kiek turit išvykimų, kiek turit atvykimų. Šiuo atveju manyčiau, kad aplinkinės gatvės bus apkrautos. Vairuotojai padrikai primėtys tų autobusų bet kur, nes niekas nespės.
Anot jo, dar trūksta sprendinių dėl stoties prieigų pralaidumo.
„Sostinės stotis yra svari visiems. Tai turėtų būti pavykęs reikalas. Ypač svarbu sugaudyti transporto srautus. Svarbu apgalvoti, kokios sankryžos bus numatytos. Jei bus statūs kampai, bus sunku. Kad nebūtų taip: eismo įvykis ir autobusai stovi. Transporto judėjimo schema turi būti labai aiški ir reikia numatyti visus scenarijus. Reikia praktiškai sustatyti autobusus ir matyti, kaip jie juda.
Ieškant geriausios transporto schemos, tikslinga būtų išklausyti visų nuomonių. Esant nedideliam plotui operatoriui reikės inžinerinių sprendimų, gero valdymo, kur būtų autobusų atpažinimas, nukreipimas. Kad suprastų ir pirmą kartą atvykęs vairuotojas, kad žinotų, kur važiuoti. Reikia išmanios stoties valdymo sistemos. Reikia viską sumodeliuoti.
Taip pat reikėtų numatyti, kaip bus siuntų klausimas sprendžiamas. Kaip patenka klientai jų pasiimti. Vis tiek daug kas atvažiuoja su nuosavais automobiliais. Būtų labai gerai apgalvoti, kur jie paliks automobilius. Galima padaryti vieną langelį, kai privažiuoji automobiliu ir pasiimi per langelį. Taip pat dar stoginių nemačiau. Tikrai peronai turi būti uždengti“, - teigė L. Skardžiukas.
Vežėjai nori, kad autobusai stovėtų stotyje
UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ taip pat turi reisų į Vilnių. Tačiau įmonės vadovas Vaidas Ramanauskas, kaip ir „Kautros“ vadovas, teigė, kad vežėjų nuomonės klausta nebuvo.
Jis teigė: „Jei autobusams ir keleiviams plotas bus mažas, taip, gali kilti nepatogumų.“ Anot jo, nepatogumų gali kilti ir dėl susiaurintos Geležinkelio gatvės, esančios stoties prieigose.
UAB „Busturas“ Plėtros ir marketingo skyriaus vadovė Raimonda Pelutienė taip pat teigė, kad su įmone stoties atnaujinimo planai derinti nebuvo. Ji palaikė nuomonę, kad autobusų vykimas į Liepkalnį būtų klaida: „Vežėjams nėra gerai, jei prastovos aikštelė bus nutolusi nuo autobusų stoties, nes vairuotojas turės papildomai sugaišti laiko vykdamas į ją ir iš jos, taip sutrumpės jo poilsio laikas.“
Vizijas kuria mero žmonos įmonė
UAB „Do Architects“, kurios viena iš akcininkių mero sutuoktinė G. T. Gylytė, paklausėme, kokios konkrečiai užduotys šiai įmonei deleguotos įgyvendinant stoties projektą? Kokie architektai dirba prie šio projekto?
Įmonės vadovė Sabina Grincevičiūtė štai taip atsakė į Delfi klausimą: „Mūsų turima sutartis apima autobusų stoties teritorijos urbanistinės koncepcijos rengimą, jos teritorijos viziją. Pačią viziją, kuriame glaudžiai dirbdami su klientų komanda, ją pasitvirtinus, rengiame vaizdinę medžiagą jai atspindėti – maketus, teritorijos schemas, vaizdus. Vizija detalizuojama, pildoma kitų projekto dalių, kaip, pavyzdžiui, susisiekimo, infrastruktūros ir t.t. rengėjų įžvalgomis, adaptuojama pagal detaliojo plano rengėjų ir jų samdomų ekspertų (transporto modeliuotojų, poveikio aplinkai vertinimo ekspertų ir kt.) pastabas. Šiame etape pastatų projektų nerengiame.
Delfi žiniomis, G. T. Gylytė dalyvauja pasitarimuose dėl stoties. Taigi, paklausėme, keliuose pasitarimuose ji iš viso dalyvavo. Kieno kvietimu dalyvavo? Ir kam konkrečiai ji atstovavo?
„Prie autobusų stoties urbanistinės koncepcijos dirbame jau ketvirtus metus, per kuriuos vyko tikrai daug įvairios sudėties susitikimų, gyvų ar nuotolinių. Nereikia sakyti, kadangi vieta ir objektas yra ypatingai svarbūs miestui, nuo pat pradžių šnekėjomės, diskutavome ir įtraukėme pagrindinių aplinkinių teritorijų atstovų komandas. Šiuose susitikimuose atstovavome autobusų stotį, juos rengėme patys arba kaip sklypo savininkų atstovai buvome kviečiami kitų suinteresuotų šalių“, - nurodė S. Grincevičiūtė.
Ji teigė, kad sutarties su stoties sklypo savininkais vertė neskelbiama.
Delfi kalbėjosi su keliais architektais ir jiems klausimų kelia dabartinės stoties teritorijoje suprojektuotos gatvės interpretacija. Architektai svarstė, kad galbūt įmanoma rasti kompromisą sujungiant Šv. Stepono g. su Sodų g. išsaugant sklypo proporcijas, tinkamas autobusams? Tokiu atveju sklype atsirastų autobusams daugiau vietos.
„Pradėjus dirbti su autobusų stoties teritorija labai greitai pasimatė, kad šiuo metu esanti autobusų stotis yra vos ne didžiausia asfaltuota teritorija Vilniaus centre. Net pats autobusų stoties pastato autorius, architektas Vytautas Brėdikis minėjo, kad projektas nėra teisingas urbanistiškai vertinant miesto gatvių tinklą. Asfaltuota autobusų stoties aikštelė skirta net tik keleiviams bet ir autobusų atstovoms, taigi, vienoje iš pagrindinių miesto vietų turime autobusų parkavimo aikštelę.
Tai paskatino ieškoti istorinių priežastingumų, kodėl natūraliai susiklostęs gatvių tinklas buvo nukirstas, teritorija tapo negyva ir netgi pavojinga, aplink Strumilų sodus esantis gyvenamasis kvartalas nutrauktas, nepabaigtas. Šiandien istorinis gyvėsimasis kvartalas ribojasi su autobusų stoties aikštele.
Matydami visą istorinę seką, pasiūlėme ne tik atkurti nukirstą Sodų gatvės atkarpą, bet ir užbaigti perimetrinį gyvenamąjį kvartalą. Taip būtų atstatytas istorinis gatvių tinklas, istorinis gyvenamasis kvartalas, kuris sukurtų gyvastingas, o ne pavojingas autobusų stoties prieigas“, - kalbėjo S. Grincevičiūtė.
Kas konkrečiai priėmė sprendimą dėl gatvės atkūrimo, nenurodo
Kas konkrečiai inicijavo gatvės atkūrimą dabartinės stoties sklype? S. Grincevičiūtė, atsakydama į šį Delfi klausimą, konkretaus idėjos autoriaus nenurodė: „Istorinių gatvių nutrūkusių jungčių atkūrimas pirmiausia buvo kūrybinių dirbtuvių rezultatas ir buvo įtrauktas į ekspertų rekomendacijas.“
Vis dėlto S. Grincevičiūtė su tokia idėja nesutiko: „Mes siūlome atkurti Sodų gatvės atkarpą, kuri sujungtų dvi nutrūkusias gatves, taigi, iš dviejų akligatvių turėtume sveiką, atvirą gatvę, kuri kadaise tokia ir buvo. Vertiname istorinį gatvių tinklą, kuris turi būti nepertraukiamas, kuris kuria didesnį saugumą, padeda veikti smulkiajai komercijai ir pan. Tai yra pagrindinis darnaus, gyvo miesto principas. Atkurti identiškos Sodų gatvės trajektorijos nėra tikslo, nes pasikeitęs kontekstas – atsiradę naujų pastatų, susiformavusių naujų sklypų, atsiradę naujų naudojimų būdų. Suprasdami esminį principą – turėti nepertraukiamą judėjimą gatvėmis – prisitaikome prie konteksto.
Numatyta vieta autobusams yra suprojektuota pagal ekspertinius skaičiavimus, autobusų tvarkaraščių modeliavimus ir operatoriaus – autobusų stoties – poreikius.
Jūsų schemoje pavaizduota trajektorija nėra įmanoma dėl labai didelio aukščių skirtumo – tarp Geležinkelio ir Sodų gatvės šiuo metu yra maždaug 4 m perkritimas.“
Architektai, susipažinę su parengtomis vizualizacijomis, taip pat dėstė, kad nebus išlaikomos proporcijos, kas architektūroje yra ypatingai svarbu. „Ar sutinkate, kad autobusams ir keleivių laipinimui skiriama erdvė bus neproporcingai maža, palyginti su erdvėmis, tenkančiomis daugiabučiams ir komerciniams pastatams?“ – paklausėme „Do Architects“ vadovės.
„Jei kalbate apie keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo aikšteles, jų yra suplanuota 26. Šis skaičius gautas pagal Lietuvos transporto saugos administracijos išduotus leidimus.
Jei kalbate apie autobusų vietą atstovoms, autobusų atstovos yra vieta, kur pagal galiojančius reglamentus, vairuotojas po tarpmiestinės kelionės turi autobusą palikti sutvarkymui, degalų papildymui, pats turi pasiilsėti. Paprastai autobusas atstovose praleidžia nemažą laiko tarpą, tad šiame projekte atstovų aikštelė yra numatyta kitoje ne centrinėje miesto dalyje“, - teigė S. Grincevičiūtė.
Anot jos, sklypų savininkų užsakymu, „Do Architects“ parengė vizualizacijas, kuriomis šiuo metu naudojasi savivaldybė, pristatydama stoties vizija.
„Mūsų turima sutartis apima teritorijos galimybių studijos, t.y. urbanistinės koncepcijos rengimą, jos korekcijas, adaptacijas pagal detaliojo plano rengėjų ir jų samdomų ekspertų (transporto specialistų, poveikio aplinkai vertinimo ekspertų ir kt.) pastabas. Taip pat vizualinės medžiagos – vizualizacijų, teritorijos planų ir pan. rengimą“, - teigė įmonės vadovė.
S. Grincevičiūtė teigė, kad įmonė dar nėra priėmusi sprendimo, ar ruošiasi dalyvauti stoties sklypo statinių projektavime.
Vežėjai taip pat nuogąstauja, kad jei autobusai pertraukas tarp keleivių vežimo turės leisti Liepkalnyje, kils didelių nepatogumų, nes jie nuolat turės kursuoti į nuo stoties nutolusią vietą. Kaip jie teigia, net jei, pavyzdžiui, susidarys pusvalandžio tarpas. Ar tai nesukels papildomų nepatogumų tiek miestiečiams, tiek vežėjams?
„Vienas iš teritorijos pertvarkymo tikslų ir buvo atstovų iškėlimas. Kad nustatyti ar atstovų perkėlimas darys neigiamą įtaką miestiečiams ir vežėjams, buvo atliktas perspektyvinės Geležinkelio gatvės eismo srautų modeliavimas planuojamos autobusų sustojimo aikštelės vietoje. Pasak transporto specialistų, tokios įtakos nebus, tad projektuodami rėmėmės jų išduota užduotimi ir duomenimis“, - nurodė S. Grincevičiūtė.
Taip pat ji paminėjo Autobusų stoties atsakymą į klausimą: „Planuojant eismą ir autobusų išsidėstymą buvo atliktas perspektyvinės Geležinkelio gatvės eismo srautų modeliavimas ties planuojama autobusų sustojimo aikštele, įvertinant eismo organizavimo sprendinių įtaką eismo laidumo rodikliams iki 2030 metų remiantis SĮ „Vilniaus planas“ sudarytomis „makro“ modelio kartogramomis ir autobusų tvarkaraščiais. Specialistų vertinimas: „Rekomenduojame vadovautis projektinio varianto numatytais sprendiniais, nes nustatyta, kad planuojamos autobusų stoties veikla nesukurs neigiamų veiksnių eismui.“
Autobusus nori patraukti nuo naujų pastatų
UAB „Senojo miesto architektai“ atstovė Diana Sabaliauskienė Delfi nurodė, kad detaliojo plano parengimo trišalė sutartis tarp UAB „Vilniaus autobusų stotis“, UAB „Baltisches Haus“ ir UAB „Senojo miesto architektai“ pasirašyta 2020-01-16.
Tiek savivaldybė, tiek kitos stoties atnaujinimo proceso šalys pabrėžtinai mini 2019 m., kai „Do Architects” vizija patraukė stoties savininkus, ir kai esą R. Šimašiaus su šios įmonės viena iš akcininkų dar nesiejo šilti jausmai. Tačiau su Delfi bendravę architektai siūlė labiau koncentruotis į kitą datą – savivaldybė 2021 m. 07 mėn. pritarė stoties detaliojo plano koncepcijai. Anot jų, tai yra esminis sprendimas.
Kaip jau minėjome, šaltinių duomenis, sklypo savininkai esą suinteresuoti, kad po naujųjų statinių (butų ir komercinių patalpų langais) nestovėtų autobusai.
UAB „Senojo miesto architektai“ vadovė D. Sabaliauskienė pripažino, kad norima autobusus atitraukti nuo būsimų gyvenamųjų namų: „Planuojamą teritoriją riboja Panerių, Šv. Stepono, V. Šopeno, Sodų ir Geležinkelio gatvės, su kuriomis jau suformuotos esamos transporto jungtys. Numatoma atkurti Vilniaus senamiesčio 83 kvartalą ribojusią Sodų gatvės trasą – jungtį su Panerių gatve, pertvarkant Vilniaus autobusų stoties teritoriją, mažinant autobusų aikštelių kiekį bei įrengiant peronus Geležinkelio gatvės raudonosiose linijose, ir tokiu būdu koncentruojant visus transportinius srautus kuo toliau nuo esamų ir planuojamų kvartalo gyvenamųjų teritorijų.
(...) Bet kokiu atveju, Vilniaus autobusų stoties veiklos apimčių mažinti neketinama, peronų skaičius planuojamas remiantis dabartinėmis veiklos apimtimis ir ateities prognozėmis, o pastatų ir viešųjų erdvių organizavimas pertvarkomas todėl, kad atsisakoma autobusų atstovų miesto centre. Autobusų atstovų funkcija būtų iškelta į labiau tam tinkamą vietą, tuo būdu formuojant didesnę erdvių ir funkcijų įvairovę, siekiant teritorijos naudojimo daugiafunkciškumo.
D. Sabaliauskienė nesutiko, kad autobusų sustojimui ir keleivių laipinimui bus per mažai vietos. Tačiau ji pridėjo, kad projektuojama pagal Vilniaus autobusų stoties pateiktą informaciją. Tačiau ar nenutiks taip, kad autobusus už savo sklypo ribų galbūt norinti iškraustyti ir didesnių būstų ir komercinių patalpų statybos galimybių siekianti stoties savininkė nusiteikusi pernelyg optimistiškai žiūrėti į planuojamus srautus?
„Netiesa, kad autobusams ir keleivių laipinimui skiriama erdvė bus neproporcingai maža, kadangi viskas priklauso nuo autobusų grafikų ir veiklos organizavimo. Akivaizdu, kad nuo 1972 m. kai buvo pastatyta Vilniaus autobusų stotis, žymiai pasikeitė žmonių judumo galimybės ir poreikiai. Vilniaus autobusų stotis pateikė dabartinių ir perspektyvinių poreikių analizę pagal turimas sutartis su vežėjais, pagal tai atitinkamai ir formuojamas peronų skaičius. Kritikams reikėtų susipažinti ne tik su vizualizacijomis, o giliau ir plačiau vertinti susijusių teritorijų funkcijų poreikius ir urbanistinės raidos tendencijas“, - nurodė D. Sabaliauskienė.
Kas bus dabartinėje degalinės teritorijoje? Panašu, kad ją gali pakeisti biurų pastatas.
„Detaliojo plano sprendiniais nekeičiamas esamas komercinis sklypo naudojimo būdas, numatoma galimybė vietoje esamos degalinės statyti naują komercinį pastatą, formuojant fasadus į gatves ir viešąsias erdves. Konkrečiai dėl šio sklypo išvystymo galėtų atsakyti sklypo valdytojai“, - teigė D. Sabaliauskienė.
Koks planuojamas gyvenamųjų namų ir komercinių pastatų stoties sklypo ribose aukštingumas ir užstatymo tankis?
„Pagal detaliojo plano sprendinius komerciniam sklypui NR. 1 suplanuotos dvi reglamentinės zonos, nustatant du žemės naudojimo būdus Nr. 1.1 prioritetinis – komercinės paskirties objektų teritorijos (K), kitas galimas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1); sklypo reglamentinėje dalyje Nr. 1.2 – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2).
Pastatų aukštis nuo esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės - ≤ 25 m, ≤ 7 a, formuojamas tūrinis akcentas (dominantė) sklypo reglamentinėje dalyje Nr. 1.1, kurio užstatymo plotas neturi viršyti 20 proc. planuojamoje teritorijoje projektuojamo užstatymo ploto; susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoje Nr. 1.2 pastatų statyba neplanuojama.
Užstatymo tankis – ≤ 63 proc. Užstatymo tankio rodiklis žemės sklypui apskaičiuotas aritmetiškai pagal reglamentus sklypo dalyse Nr. 1.1 ir Nr. 1.2: komercinės paskirties, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijoje Nr. 1.1 užstatymo tankis - ≤ 80 proc., susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoje Nr. 1.2 pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių statyba neplanuojama.
Planuojamas Autobusų stoties daugiafunkcinis pastatas – bendras kompleksas su kavinėmis, parduotuvėmis, lauko terasomis, erdvėmis miestiečiams, amfiteatru.
Sklype Nr. 2 nustatyti žemės naudojimo būdai: prioritetinis – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (G2), kiti galimi – komercinės paskirties objektų teritorijos (K), visuomeninės paskirties teritorijos (V).
Pastatų aukštis: nuo esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės ≤ 20 m, ≤ 6 a, užstatymo tankis – pagal teritorijai galiojančio perimetrinio užstatymo morfotipą, šiuo metu dar tikslinamas sprendinys, pagal servitutinių praėjimų iš Sodų gatvės į J. Strumilos sodą plotus (detaliojo plano sprendiniais planuojamos 3 pėsčiųjų jungtys)“, - nurodė D. Sabaliauskienė.
Gatvės sklypo pakraštyje nenori
Kaip informavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas, pagal stoties sklypo privatizavimo sutartį, pirkėjai penkerius metus nuo sutarties pasirašymo, t.y. nuo 2000 m. kovo 22 d., turėjo nekeisti pagrindinės įmonės veiklos, t.y. vežti keleivius.
Kaip nurodė savivaldybės atstovas, planai atnaujinti autobusų stotį suaktyvėjo R. Šimašiui tapus meru. Ir galiausiai stoties vizioniere tapo dabartinė jo sutuoktinė.
Jis pridėjo, kad daug diskusijų keliančią gatvę iš pradžių buvo nutarta atkurti kitoje vietoje. Tačiau galiausiai „Do Architects“ pasiūlė dabartinį variantą: „Pirmosios idėjos atkurti šią gatvę pasiūlytos senamiesčio regeneravimo plane. Kadangi tuo metu nebuvo galvojama pertvarkyti stotį, siūlyta gatvės trasą nukreipti apeinant stoties kompleksą. Toliau ši idėja buvo ne kartą nagrinėta akademiniuose darbuose, įvairiose studijose.
(...) 2020-09-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovams buvo pristatyta urbanistinė koncepcija, kurios rengėjas „Do Architects“. Joje buvo nagrinėjami keli teritorijos plėtojimo variantai. Bendru sutarimu pritarta III variantui, numatančiam gatvės atkūrimą istorinėje trasoje, taip pabrėžiant prarastus istorinės tapatybės ženklus.“
Savivaldybės atstovas teigė, kad šiuo metu yra rengiamas detalusis planas, o jo sprendiniams įvertinti yra pateikta urbanistinė koncepcija. Po detaliojo plano patvirtinimo bus inicijuojamas architektūrinės idėjos konkursas, už šį sprendimą esą yra atsakingas statytojas.
Detaliuoju planu išskirta būsimos autobusų stoties komplekso zona, jai taikomas privalomas architektūros konkurso reikalavimas. Projektavimo darbai bus pradėti po architektūrinės idėjos konkurso.
Ar šios sunykusios gatvės atkūrimas reiškia, kad savivaldybės vizija yra atkurti visas Vilniaus istorines gatves, kurių šiuo metu jau nėra?
„Kai kuriuose Vilniaus rajonuose (Naujamiestyje, Verkiuose, Pilaitėje) yra išlikę senojo gatvių tinklo fragmentai, kurie yra svarbūs vietovės tapatumo ženklai. Ypač jų daug yra Naujamiestyje, kur XIX a. viduryje gatvių tinklas suplanuotas nepaisant ten buvusios kelių ir gatvelių struktūros.
Regeneruojant Naujamiesčio teritoriją, šios gatvelės naudojamos kaip svarbios kvartalų viduje esančių želdynų jungtys, taip pat patekimui į kvartalų vidų, ramiam eismui, pasivaikščiojimui, pvz., Mortos g., Marijampolės g., kai kurios net neturi pavadinimų. Perplanuojant Naujamiesčio kvartalus, siekiama atkurti ir kitas gatveles, taip pažymint Naujamiesčio istorijos tęstinumą. Urbanistinio planavimo prioritetas – atkurti Genius loci (lot. vietos dvasia). Kiekvienu atveju ieškoma labiausiai tai vietai tinkančių sprendimų“, - nurodė G. Grubinskas.
Savivaldybės paklausėme, ar nebūtų tikslinga naujos gatvės projektuoti sklypo pakraštyje? Taip atsirastų daugiau vietos autobusams.
„Jūsų pasiūlytas sprendimas projektuoti gatvę palei šiaurinę autobusų stoties sklypo ribą žymiai sumažintų svarbaus miesto želdyno – Strumilų sodo – teritoriją, taip sumenkindamas jo vertę. Taip pat į naują gatvės trasą būtų atverta vidinė kvartalo erdvė, kas prieštarauja vietovei būdingiems urbanistinės struktūros principams“, - aiškino savivaldybės atstovas.
Tačiau reikia pabrėžti, kad architektai, kalbėję su Delfi, nesiūlė gatvę projektuoti Srumilų soduose. Jie siūlė ją tiesti dabartinio stoties sklypo pakraštyje. Tada esą užtektų vietos ir autobusams.
Taip pat G. Grubinskas pridėjo, kad naujoji Sodų g. turėtų būti suprojektuota ir pastatyta plėtotojo lėšomis, įrengiant visą stoties kompleksą.
Ar stoties operatoriumi išliks dabartinis operatorius? Savivaldybė į šį klausimą atsakė štai taip: „Stotis ir keleivių įlaipinimo-išlaipinimo erdvė bus suprojektuota ir pastatyta plėtotojo lėšomis, įrengiant visą stoties kompleksą. Autobusų stoties operatoriaus klausimas yra statytojo verslo plano dalis, nesusijusi su Vilniaus miesto savivaldybe.“
G. Grubinskas, atsakydamas į Delfi klausimą, teigė, kad toje pačioje stoties erdvėje veiks ir tarpmiestinio, ir tarptautinio keleivių pervežimo terminalai, tačiau pridūrė: „Taip, bet tai yra plėtotojo atsakomybė.“
Jis teigė, kad šį detalųjį planą tvirtins ne savivaldybės taryba, o savivaldybės administracijos direktorius: „Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Pagal darbų eigą matome, kad šis sprendimas bus priimamas jau po 2023 m. savivaldos rinkimų.“
Geležinkelio gatvė, savivaldybės sprendimu, neseniai susiaurinta. Kaip tik šia gatve įrengus naują stotį intensyviai turėtų kursuoti autobusai. Todėl vežėjai sako, kad dėl šios gatvės gali kilti problemų. Tačiau savivaldybė taip nemano: „Susiaurinta Geležinkelio gatvė, pastačius autobusų stotį nebus platinama – jos parametrai tinkami ir autobusų eismui. Bus įrengiami įvažiavimas/išvažiavimas iš aikštelės.“
Gatvės įrengimo apmokėjimą vadina derybų klausimu
Dėl naujosios autobusų stoties su klausimais kreipėmės į sklypo savininkus. Kaip jau minėjome, didžiąją sklypo dalį valdo A. Paleičiko valdoma įmonė UAB „Vilniaus autobusų stotis“. Taigi, jai patiekėme savo klausimus.
Įmonės atstovai nurodė, kad šiuo metu neturi prievolės sklype išlaikyti autobusų stotį: „Buvo privatizuota įmonė UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija", ne sklypas. Sklypas buvo nuomojamas iš valstybės ir tik 2021 gegužės mėn. buvo išpirktas iš valstybės. UAB „Vilniaus autobusų stotis“ šiuo metu įsipareigojimų, kiek turi veikti stotis, neturi.“
Ir galiausiai įmonė paaiškino, kaip buvo prieita iki naujausių stoties projektinių sprendinių: „Dar 2014 metais Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Vilniaus autobusų stotis“ susitarė ir patvirtino teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį. Kompleksinius projektinius pasiūlymus ir detalųjį planą turėjo parengti UAB „Archidelta“.
2015 metais detaliojo plano koncepcijos ruošėjas UAB „Archidelta“ pateikė jau patvirtintą koncepciją Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus Architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos vertinimui. Išvadose koncepcijai nebuvo pritarta.
2019 metais, dalyvaujant „Vilnius Connect“ architektūrinėse dirbtuvėse, išsigrynino vizija apie viso stoties rajono perspektyvą. Tais pačiais metais pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus m. savivaldybe, „Lietuvos geležinkeliais“, UAB „Baltisches Haus“.
2020 m. buvo pasirašyta trišalė detaliojo plano parengimo sutartis tarp UAB „Vilniaus autobusų stotis“, UAB „Baltisches Haus“ ir UAB „Senojo miesto architektų“.
2020 m. rugsėjo mėnesį buvo pasirašyta Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, UAB „Vilniaus autobusų stoties“, UAB „Baltisches Haus“.“
Anot įmonės, kol nėra patvirtintas detalusis planas, nėra projektuojami gyvenamieji ir negyvenamieji statiniai.
Vilniaus savivaldybė Delfi teigė, kad naujoji gatvė bus projektuojama ir tiesiama vystytojo lėšomis. „Sodų g. bus suprojektuota ir pastatyta plėtotojo lėšomis, įrengiant visą stoties kompleksą“, - teigė G. Grubinskas.
Vis dėlto įmonė nurodė, kad stotis ir keleivių įlaipinimo – išlaipinimo erdvė bus projektuojama ir įrengiama vystytojo lėšomis. Stoties operatorius šiai dienai lieka tas pats.
„Planuojant eismą ir autobusų išsidėstymą, buvo atliktas perspektyvinės Geležinkelio gatvės eismo srautų modeliavimas ties planuojama autobusų sustojimo aikštele, įvertinant eismo organizavimo sprendinių įtaką eismo laidumo rodikliams iki 2030 metų remiantis SĮ „Vilniaus planas“ sudarytomis „makro“ modelio kartogramomis ir autobusų tvarkaraščiais“, - nurodė įmonės atstovai, patvirtinę, kad toje pačioje stoties erdvėje veiks ir tarpmiestinio, ir tarptautinio keleivių pervežimo terminalai.
Kiti sklypo savininkai, NT plėtros ir valdymo bendrovė „Baltisches Haus“ atstovai, taip pat atsakė į Delfi klausimus.
UAB „Baltisches Haus“ direktorius Audrius Masionis teigė, kad UAB „Baltisches Haus“ valdo maždaug 15 proc. Vilniaus autobusų stoties teritorijos, t.y. 25 a iš 183 a, kurioje turi 3700 kv. m. prekybos paskirties patalpas (didžiąją dalį užima prekybos centras „IKI“).
„Klausimas, ką galėtume padaryti, kad stoties teritorija taptų patogia ir patrauklia vieta vilniečiams bei miesto svečiams, mums visuomet buvo aktualus. Mes, kaip stoties teritorijoje esančio turto savininkai, esame suinteresuoti, kad šis planuojamas atsinaujinimas kurtų vertę ne tik verslui, bet ir miestui, jo žmonėms.
Tačiau reali galimybė kalbėti apie šios idėjos realizavimą atsirado tik 2019 m., kai mes buvome pakviesti dalyvauti „Vilnius Connect“ architektūrinėse dirbtuvėse. Tais pačiais metais pasirašius keturšalę bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus savivaldybe, „Lietuvos geležinkeliais“, „Vilniaus autobusų stotimi“, atsirado bendra teritorijos vizija. (...) Projektas šiuo metu yra tik sklypo detaliojo plano rengimo stadijoje. Statinių projektavimas – tolimesnis etapas“, - nurodė įmonės atstovas.
Tačiau jis, kaip ir UAB „Vilniaus autobusų stotis“, laikėsi pozicijos, kad nėra aišku, kieno lėšomis bus projektuojama naujoji gatvė: „Tai – tolimesnių derybų klausimas, į kurį šiuo metu neturime galimybės atsakyti.“
