Opozicionieriai, kalbėdami apie S. Šedbaro galimybes tapti KT teisėju, užsimena ir apie neskaidrius mainus, „prekybą poveikiu“.
Abejones dėl to, ar S. Šedbarui, kaip ir buvusiam vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui, nereikėtų atšalti prieš imantis pareigų KT, išsakė opozicinės Seimo Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė.
„Buvusiam ministrui Eimučiui Misiūnui prireikė dviejų metų po pralaimėtų rinkimų „atvėsti“ nuo politikos, kad prezidentas parengtų dekretą jį skirti eiliniu apylinkės teismo teisėju. Aktyviam politikui S. Šedbarui „atvėsti“ nereikės nei minutės ir jis politiškai „sušilęs“ galės ramių ramiausiai užimti paties Konstitucinio Teismo teisėjo vietą.
Po to, kai visus du metus „nematė“ Seimo teisės departamento pastabų, kad Konstitucijai prieštarauja Rinkimų kodeksas (šeši ar septyni to kodekso prieštaravimai pagrindiniam šalies įstatymui buvo?), Politinių organizacijų įstatymas, žvalgybos kontrolieriaus įstatymas, V. Landsbergio įvadovinimas, tiesioginis valdymas futbolo federacijoje ir daug kitų projektų.
Nematė ir konstitucingumo klausimo pandemijos valdyme, ar teisinių problemų civilinėse sąjungose bei narkotikų dekriminalizavime. Tai, kaip suprantu, būsimo teisėjo išankstinė nuomonė daugeliu klausimų, kurie jau pasiekė arba anksčiau ar vėliau pasieks Konstitucinį Teismą, jau yra aiški ir išreikšta. Ne tik viešais pasisakymais, bet ir balsuojant Seimo teisės ir teisėtvarkos komitete dėl konstitucingumo.
Tai kaip tuomet „neatšalusiam“ politikui teks dirbti teisėju? Nusišalinti nuo visko, kas per jo vadovavimo komitetui kadencijas priimta? Ir iš viso nedirbti?“ – feisbuke rašė ji.
Mano, kad Šedbaras lankstus skaitydamas Konstituciją
Kad šiame kontekste keista girdėti S. Šedbaro pavardę, sutiko ir kitas atstovas iš opozicijos, socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Man šiek tiek keista, kadangi stebiu, ką daro S. Šedbaras, ir jo lankstumas skaitant Konstituciją būna akivaizdus. Aš manau, kad KT teisėjas turėtų griežčiau vadovauti konstitucinėmis nuostatomis, o ne taip, kaip reikia frakcijai ar Vyriausybei“, – komentavo A. Sysas.
Dar vienas Delfi kalbintas socialdemokratas Julius Sabatauskas išsakė kiek kitokią poziciją – jis prisiminė, kad tai – nebūtų pirmas kartas, kai KT teisėjo pareigos siūlomos Seimo nariui. Svarbiausia, pasak jo, šiuo atveju kandidato kompetencijos.
„Buvo dar du KT teisėjai galima sakyti paskirti iš Seimo nario suolo. Tai – Egidijus Jarašiūnas ir Stasys Stačiokas, pastarasis buvo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas <...>. Tai tokių atvejų turime“, – pažymėjo J. Sabatauskas.
Tiesa, jei S. Šedbaras patektų į KT, jam, socialdemokrato nuomone, dėl dalies klausimų tektų nusišalinti.
Sabatauskas: kas tada imsis vadovauti komitetui?
„Kaip Seimo nariui, komiteto pirmininkui, aišku, jam teks nusišalinti, kai KT svarstys kreipimusis dėl tam tikrų įstatymų“, – kalbėjo politikas.
Kalbėti apie atšalimą, jo manymu, reikėtų, jei tai būtų susiję su vykdomąja valdžia, o asmuo pretenduotų eiti vadovauti pavaldžiai įstaigai. O šiuo atveju, pasak J. Sabatausko, svarbiausia kompetencijos.
„Aš manyčiau, čia reikėtų žiūrėti kvalifikacijos ir kompetencijos. S. Šedbaras jau buvo KT teisėju trejus metus, pačioje pirmoje kadencijoje. Tai įstatymas ir Konstitucija leidžia [jam eiti pareigas]. Jeigu jis būtų buvęs KT teisėju devynerius metus, jis negalėtų antrą kartą eiti pareigų. Tai šia prasme [kompetencijas] turi“, – kalbėjo parlamentaras.
„Aš labiau nuogąstauju dėl kitko – kas tada imsis vadovauti komitetui iš konservatorių frakcijos. Aš manyčiau, kad tai galėtų būti Seimo narė Irena Haase, nes tokia tradicija, kad to imasi teisininkas, – pridūrė J. Sabatauskas. – Nesinorėtų, kad pagrindinė valdančioji frakcija į tas pareigas pasiūlytų ne teisininką.“
Paklaustas, kaip pats asmeniškai balsuotų dėl S. Šedbaro, jei jis būtų teikiamas į KT teisėjus, J. Sabatauskas pažymėjo, kad balsavimas slaptas.
„Stasys Šedbaras geras teisininkas“, – apibendrino jis.
Sinkevičius: mes visi turim pažiūras
Delfi kalbintas buvęs KT teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius akcentavo, kad KT teisėjui nekeliamas reikalavimas atšalti.
„Įstatymuose nėra kažkokių specialių, papildomų reikalavimų išskyrus tuos, kurie numatyti Konstitucijoje. Dabar, kai kalbama apie politinį ar kažkokį kitą atšalimą, bandoma įvesti naują reikalavimą, kurio nėra Konstitucijoje ir nėra Konstitucinio Teismo įstatyme“, – sakė jis.
Be to, pasak V. Sinkevičiaus, nebūtų pirmas kartas, kai KT teisėju tampa Seimo narys.
„Apie politinį angažuotumą nėra jokio pagrindo kalbėti, nes mes negalime atimti išsilavinusiam žmogui, geram teisininkui siekti teisininko karjeros, jeigu jis užima tam tikras pareigas. Ar žmogus bus politiškai angažuotas? Kai jis tampa KT teisėju, jis tampa visiškai nepriklausomas. Galima būti formaliai politiškai neangažuotu, bet būti politiškai tikrai angažuotu, mes visi turim tam tikras pažiūras.
Aš bent kiek pažįstu Stasį Šedbarą, nemačiau kažkokio ryškaus politinio angažuotumo. Jis visą laiką stengiasi dirbti ir veikti vadovaudamasis Konstitucija, gerbdamas Konstituciją. Politinio atšalimo reikalavimą aš vertinčiau kaip politinį, visiškai nepagrįstą priekabiavimą prie žmogaus, kuris tikrai vertas būti KT teisėju“, – vertino V. Sinkevičius.
Tiesa, praėjusioje Seimo kadencijoje, kai buvo kalbų, jog į KT teisėjus eis Seimo „socialdarbietis“ Juozas Bernatonis, V. Sinkevičius kalbėjo kiek kitaip.
Jis tvirtino, kad politikai, ir ypač angažuoti politikai, apskritai neturėtų siekti pareigų KT, jei norima išlaikyti teismų neutralumą ir visuomenės pasitikėjimą jais.
Tiesa, tai – nebuvo pagrindinis argumentas, kodėl V. Sinkevičius skeptiškai atsiliepė apie J. Bernatonio kandidatūrą. Daugiau apie tai – čia.
Konservatoriai plačiai komentuoti nenori
Konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, kalbėdamas apie S. Šedbaro kandidatavimą į KT, nenorėjo komentuoti, ar jam reikėtų atšalimo.
„Aš manau, kad sprendimą dėl jo priims tie, kurie jį teiks. O mes priimsim sprendimą, jeigu jis bus pateiktas, kai balsuosime“, – teigė jis.
Paklaustas, ar sąžininga, kad į Seimą išrinktas politikas nebaigęs kadencijos paliks savo mandatą ir pakeis pareigas, G. Landsbergis tikino, kol kas nenorintis nieko komentuoti, kol nėra teikimo.
Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigiamai įvertino S. Šedbaro tinkamumą eiti KT teisėjo pareigas.
„Jei bus siūlymas, tada ir apsvarstysime. Ir frakcijoje, ir, matyt, Seime. Šiaip Stasį vertinu tikrai kaip savo srities profesionalą, buvusį jau Konstitucinio Teismo teisėju, tai, manau, kad kompetencijos prasme tai yra tikrai šaunus žmogus“, – antradienį Seime žurnalistams komentavo politikė.
Svarstymų, ar politinis angažuotumas galėtų tapti kliūtimi eiti KT teisėjo pareigas, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė komentuoti nesiėmė. Pasak jos, svarbiausia – kompetencija.
„Manau, kad svarbiausia sudėtinė dalis yra kompetencijos niuansas, bet negaliu nieko komentuoti tol, kol nežinau, ar jis apskritai bus pateiktas“, – sakė parlamentarė.
Skvernelis: vyksta prekyba poveikiu
Apie tai, kad į KT ketinama siūlyti S. Šedbaro kandidatūrą, opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis atsiliepė kritiškai.
Pasak jo, „vyksta prekyba poveikiu“, mainai, kai į pareigas S. Šedbarą siūlo ne koalicijos bendražygė Seimo pirmininkė, o LAT laikinoji pirmininkė.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, taip siekiama sumėtyti pėdas ir sudaryti įspūdį, kad S. Šedbaro skyrimas nėra politinis.
Leidinio žiniomis, Seimo pirmininkė nesutiko teikti S. Šedbaro kandidatūros, nors pastarasis primygtinai to reikalavo – esą kitaip gali įstrigti visas teisėjų korpuso atnaujinimas.
Teigiama, kad tuomet ir buvo sugalvotas planas apsikeisti kandidatais.
„Reikėtų pasikelti praeitos kadencijos stenogramas ir kalbėti apie politinius paskyrimus į KT. Aišku, yra šiek tiek išskirtinė aplinkybė, nes S. Šedbaras – buvęs KT teisėjas ir teisę grįžti turi, bet tai yra politinis paskyrimas, – Seime komentavo politikas.
– Jeigu tikėti žiniasklaida, ką rašo, kad yra padaryti barteriniai mainai, išprievartauta laikinoji LAT pirmininkė siūlyti poną S. Šedbarą, kad nesiūlytų Seimo pirmininkė, kad neatrodytų taip politiškai. Atrodo, kad šiandien vyksta prekyba poveikiu.“
Teikti planuoja LAT pirmininkė
Apie tai, kad į KT teisėjo pareigas planuojama teikti S. Šedbaro kandidatūrą, pranešė BNS. Taip pat, naujienų agentūros žiniomis, į KT ketinama teikti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Aurelijaus Gutausko kandidatūrą.
S. Šedbaras BNS nurodė, jog norėtų ir tikėtųsi pereiti dirbti į KT:
„Žinoma, tikiuosi, norėčiau, nes jau 14 metų dirbu Seime. Darbą KT laikau moksliniu darbu, tikrai dar norėčiau ir jaučiuosi pasiruošęs.“
Žurnalistų antradienį Seime kalbintas S. Šedbaras pasakojo apie tai, kad Seime niekas nesugriūtų, jeigu jis taptų KT teisėju.
„Dabar – kadencijos vidurys, esu išrinktas pagal sąrašą. Niekas – nei Seimas, nei frakcija – neprarastų vietos, o darbų iš esmės jau yra daug padaryta. Dar laukia Baudžiamojo kodekso peržiūra, kurią tikiuosi įveikti, atiduoti Seimui. Lieka darbo metai, o toliau jau rinkimai“, – sakė jis.
S. Šedbaras sutiko, jog nuo pat jaunystės turi susiformavusias pažiūras, bet, anot jo, jas turi ir kiti KT teisėjai, kurie balsuoja.
BNS žiniomis, A. Gutausko kandidatūrą ketina teikti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, o S. Šedbaro – laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.
Dar vieną kandidatūrą iki gruodžio vidurio turėtų pateikti prezidentas Gitanas Nausėda. Antradienį BNS pranešė, jog šalies vadovas į šias pareigas siūlys teisininką Tomą Davulį.
KT sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Gruodį trys teisėjų kandidatūros bus teikiamos dėl to, kad KT kas treji metai pagal įstatymus turi būti atnaujinamas trečdaliu narių.
Terminas – gruodžio 16 dieną
Konstitucinio Teismo įstatymas numato, kad teisėjų kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėnesio trečiasis ketvirtadienis. Seimo pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir prezidentas privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki kadencijos pabaigos pateikti naujų teisėjų kandidatūras – šįkart šis terminas sueina gruodžio 16 dieną.
Nauji teisėjai, jeigu bus paskirti, pakeis kadenciją baigiančius Elvyrą Baltutytę, Vytautą Greičių ir Danutę Jočienę. Pastaroji šiuo metu yra KT pirmininkė.
KT teisėjus skiria Seimas, balsavimas dėl jų – slaptas.
