Nors politikas neatmeta, kad siūlymas sulauktų opozicijos kritikos dėl neva galimų bandymų politizuoti KT nutarimus, vis tik, svarsto jis, opozicijai priklausantys parlamentarai objektyviai pripažintų S. Šedbaro teisines kompetencijas.
„Tam tikrų problemų bus, nes į pareigas pretenduoja kvalifikuotas teisininkas, kuris kartu yra ir politikas. Tai tokiais atvejais tam tikrų opozicijos priekaištų neišvengsime, bet, šiuo atveju, manau, net ir opozicijos atstovai mato, kad vis dėlto Stasio Šedbaro asmenyje dominuoja tas teisinis pagrindas. Kaip politikas, jis į kažkokias aštrias kovas niekad nesivelia. Tai aš prognozuočiau, kad jis gali sulaukti ir tam tikro opozicijos palaikymo būtent vertinant jo ramų būdą, teisines kompetencijas ir objektyvumą“, – Eltai teigė J. Razma.
Dar praeitoje Seimo kadencijoje socialdemokratų darbo partijai į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus pasiūlius partietį Juozą Bernatonį, tuo metu opozicijai priklausantys dešinieji stebėjosi tokiais svarstymais, esą KT neturėtų būti politizuotas ir kandidatai į jo teisėjus turi būti kompetentingi bei turintys ilgą teisinio darbo patirtį. J. Razmos nuomone, šiuo atveju situacija nėra analogiška, mat, pažymi jis, skiriasi S. Šedbaro ir J. Bernatonio tiek ir asmeninės savybės, tiek ir turima teisinė patirtis.
„Aš manau, kad vis dėlto čia mes kalbame apie skirtingas asmenybes. Statys Šedbaras jau yra buvęs Konstitucinio Teismo teisėju ir niekas negalėtų pasakyti, kad jis, būdamas tose pareigose, dirbo kaip nors politizuotai ar nekvalifikuotai. Tuo tarpu Juozas Bernatonis buvo labai aštrus politikas ir teisininko išsilavinimą, man atrodo, jis įgavo tik vėliau. Tai vargu, ar teisininkų bendruomenėje būtų suvoktas kaip gilus konstitucinės teisės specialistas. Tuo tarpu Šedbaras neabejotinai toks yra“, – svarstė J. Razma.
Seimo vicepirmininko nuomone, jei būtų pasiūlyta S. Šedbaro kandidatūra, balsavimo metu dėl pastarojo didelių „išskirtinumų“, lyginant su kitomis kandidatūromis, nebūtų. J. Razma neabejoja, kad įtakos parlamentarų sprendimams turėtų ir slaptas balsavimas, kurio metu kiekvienas politikas, anot jo, balsuoja pagal sąžinę.
„Aš manau, kad slaptame balsavime Seimo nariai balsuoja pagal sąžinę. Čia kažkokie frakcijų politiniai sutarimai, net jei ir jų būtų, taip tiesiogiai neveikia. Manau, opozicijoje tikrai atsirastų ne vienas Seimo narys, kuris objektyviai pripažintų Stasio Šedbaro teisines kompetencijas ir nebūtų nuogąstavimų, kad jis bandys politizuotai pakreipti KT nutarimus“, – sakė jis.
ELTA primena, kad pirmadienį pasirodė informacija, jog į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjo pareigas planuojama teikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo Aurelijaus Gutausko ir parlamentaro Stasio Šedbaro kandidatūras. Tai BNS patvirtino keli šaltiniai, tiesiogiai susiję su šiais svarstymais.
Morkūnaitė-Mikulėnienė pritartų S. Šedbaro kandidatūrai į KT: kompetencijos prasme jis tikrai šaunus žmogus
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pritartų siūlymui, jei į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjo pareigas būtų teikiama parlamentaro Stasio Šedbaro kandidatūra.
„Jei bus siūlymas, tada ir apsvarstysime. Ir frakcijoje, ir, matyt, Seime. Šiaip Stasį vertinu tikrai kaip savo srities profesionalą, buvusį jau Konstitucinio Teismo teisėju, tai, manau, kad kompetencijos prasme tai yra tikrai šaunus žmogus“, – antradienį Seime žurnalistams teigė politikė.
Be to, kilus svarstymams, esą politinė priklausomybė galėtų tapti kliūtimi dėl galimų bandymų politizuoti KT nutarimus, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžia – svarbiausia yra kandidato kompetencija.
„Manau, kad svarbiausia sudėtinė dalis yra kompetencijos niuansas, bet negaliu nieko komentuoti tol, kol nežinau, ar jis apskritai bus pateiktas“, – sakė ji.
Paklausta, jei S. Šedbaras iš valdančiosios daugumos pasitrauktų į KT, ar nesusilpnėtų valdantieji, politikė nedaugžodžiavo.
„Tai visada ir susilpnėjame, ir, naujais nariais pasipildant, pastiprėjame. Tai čia toks dinamiškas ir gyvas procesas“, – nurodė TS-LKD frakcijos seniūnė.
