Institucijų atsakymas
Kelininkai įspėja, kad mažesnio intensyvumo keliai visoje Lietuvoje lieka sunkiai išvažiuojami.
„Tiek gatves, tiek ir šaligatvius pradėjome valyti 3 valandą nakties. Panašu, kad darbo turėsime iki rytojaus vakaro“, – LNK sakė „Ecoservice“ atstovė Diana Lubė.
O Automobilių kelių direkcijos atstovė Asta Lipkevičienė pirmadienio vidudienį teigė, jog situacija sudėtinga išlieka visoje Lietuvoje. Ji įvardijo ir konkrečias vietas, kur sniego sluoksnis ant kelių šalyje yra didžiausias.
„Dėl sniego situacija yra sudėtinga visoje Lietuvoje. Vakar prasidėjo gausūs krituliai, kurie tęsiasi šiuo metu. Itin šią situaciją sunkina pustymas ir pūgos vietomis. Sudėtingiausi rajonai yra Ignalinos, Pakruojo, Plungės. Ten yra didžiausias kelio sluoksnis ant kelių“, – sakė direkcijos atstovė.
Ji pasakojo, kad keliai yra prižiūrimi pagal jų lygius. Pavyzdžiui, magistraliniuose, krašto keliuose eismo sąlygos yra šiek tiek geresnės.
„Patys sudėtingiausi yra rajoniniai keliai, mechanizmai dar ne visur nuvažiuoti spėjo. Yra užpustytų ir labai sunkiai pravažiuojamų kelių“, – kalbėjo A. Lipkevičienė.
LNK pašnekovė, jog visoje Lietuvoje kelius valo apie 200 priežiūros mechanizmų.
„Ir pirmiausia jie pradėjo dirbti magistraliniuose keliuose – jau dirba ir krašto keliuose, intensyvesniuose rajoniniuose keliuose. Mažo intensyvumo keliai vis dar laukia dėmesio“, – LNK kalbėjo direkcijos atstovė.
Pastarieji, anot jos, dėmesio sulauks tik nuvalius didesnio intensyvumo kelius, tikimai, kad tai įvyks apie 18 valandą vakaro.
„Bet viskas priklausys nuo kritulių“, – pabrėžė ji.
A. Lipkevičienė ragino nevažiuoti į kelius su vasarinėmis, arba stipriai nudėvėtomis žieminėmis padangomis.
„Nes dažnai į kalniukus nėra užkylama tada, kai neleidžia techninė automobilio būklė“, – kalbėjo pašnekovė.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
Naujausios prognozės
Klimatologas Doc. Gintautas Stankūnavičius savaitgalį pasidalijo ir naujausia pasaulio orų apžvalga ir prognozėmis.
Jis teigė, jog pirmadienio vakarą ir antradienio naktį temperatūra kris iki 9–14 laipsnių šalčio. Visgi, trečiadienį kritulių nenumatoma.
„Trečiadienį numatomas laikinas atokvėpis nuo kritulių, nes aukščiau minėtas ciklonas jau bus virš Suomijos, o slėgis Lietuvoje laikinai padidės. Ketvirtadienį prognozuojamas kito ciklono (atkeliavusio nuo Biskajos įlankos) priartėjimas prie Lietuvos. Tačiau stipraus sniego tikimybė yra nedidelė, nes ciklonas jau atkeliaus silpdamas ir, greičiausiai, savo kritulių zona „užkabins“ tik pietinę ir rytinę Lietuvos dalį. Link kito savaitgalio vėl laukiamas orų atvėsimas“, – rašė klimatologas.
G. Stankūnavičius rašė, jog gruodis „ir toliau nesustoja stebinęs savo orų režimu ir jų permainingumu“.
„Negana to, kad šalčiai pasirodė per anksti, pastovi sniego danga taip pat tvirtai įsigalėjo visoje šalies teritorijoje ir toliau storėja“, – rašė jis.
Praėjusią savaitę, anot jo, fiksuotas ir įdomus minimalios temperatūros pasiskirstymas.
„Penktadienį vietomis šalies pietuose ir rytuose ji buvo artima 0 °C, o šiaurės vakaruose –15 – –18 °C. Šiandien vėl taip pat – atitinkamai –1 – –2,5 °C ir –16 – –21 °C (žemiausia N. Akmenėje ir Mažeikiuose). Paprastai būna atvirkščiai – aukštesnė minimali oro temperatūra žiemą būdinga vakariniams, o žemesnė – rytiniams Lietuvos rajonams. Tokį atvirkštinį pasiskirstymą, kaip rašo dienraščiai, greičiausiai lėmė giedri orai vyravę pastarosiomis dienomis Žemaitijoje, kai giedromis naktimis sniegu padengtas paviršius stipriai atvėsta. Na, o tikroji priežastis – skirtingos oro masių savybės.
Iš Viduržemio jūros ir Balkanų šiomis dienomis šiluma keliauja į šiaurės rytus link Ukrainos, dalinai Baltarusijos ir Rusijos juodžemio regiono, o kontinentinis šaltas ir sausas oras iš šiaurinės Rusijos atslinko iki rytinės Baltijos pakrantės. Be abejo, giedros naktys daro didelę įtaką, bet, pavyzdžiui, Šiauliuose ir apsiniaukusio dangaus sąlygomis dieną oro temperatūra nepakilo aukščiau –8 – –12 °C“, – rašė klimatologas.
G. Stankūnavičiaus teigimu, netolygų ir kartu anomalų oro temperatūros pasiskirstymą lemia jau kurį laiką virš Vakarų ir Vidurio Europos susidaręs didelio masto aukštuminis slėnis.
„Pastarasis taip pat yra blokuojančio proceso virš Šiaurės Atlanto pasekmė, kai Grenlandijos–Islandijos regione įsitvirtinusi aukšto slėgio sistema (blokuojantis anticiklonas) vidutinių platumų ciklonams visiškai uždarė kelią nuo rytinės Šiaurės Amerikos dalies link Šiaurės Europos. Vietoj to Atlanto ciklonai virš vandenyno tampa mažiau judrūs, gilūs ir stengiasi keliauti į rytus labiau pietinėmis trajektorijomis, pasiekdami Viduržemio jūros regioną ir Šiaurės Afriką.
Toliau šie ciklonai jau vystosi virš Viduržemio jūros, dalis jų ten ir užgęsta, dalis, sustiprėję, pasuka į šiaurės rytus link Rytų Europos, dar kiti – keliauja per Artimuosius Rytus link Pietų Kaukazo, Vidurinės Azijos, Afganistano arba šiaurinio Pakistano ir pačių šiaurės vakarinių Indijos rajonų“, – rašė jis.
O Viduržemio jūros ciklonai, kurie vienaip ar kitaip paveikia Lietuvos orus, patiria savo kelyje stiprias transformacijas, pažymėjo jis.
„Pirmiausia nuo šiltos jūros jie turi pereiti dideles kalnų grandines, tokias kaip Alpės, Dinarai ir/ arba Karpatai, jų judėjimo greitis yra mažesnis, negu tų, kurie į Baltijos regioną ir Skandinaviją atkeliauja iš vakarų, tačiau raida yra mažiau nuspėjama. Be to, kritulių kiekis, oro temperatūros ir kitų meteorologinių reiškinių (tokių, kaip pūga, lijundra ir kt.) pasiskirstymas Lietuvoje labai priklauso nuo ciklonų trajektorijos“, – rašė jis.
Anot klimatologo G. Stankūnavičiaus, pirmadienio naktį vieno ciklono centras priartės prie Lietuvos, „todėl šiltojo fronto kritulius keis ciklono centrinės dalies krituliai – taip pat sniegas. Per pirmadienio dieną šio ciklono centras praslinks Lietuvą ir palaipsniui ims pildytis Latvijoje, todėl krituliai, kad ir nedideli dar tęsis ir antradienį“, – prognozavo jis.
O JAV atmosferos ir aplinkos tyrimų institutas skelbia, kad dabartinė neigiama Arkties osciliacijos (AO) ir Šiaurės Atlanto osciliacijos (NAO) fazė ir su tuo susijusios poliarinio sūkurio deformacijos dar kol kas stiprės ir toliau lems šaltus orus Vakarų, Šiaurės, Vidurio Europoje ir rytinėje JAV, o šiltus ir drėgnus – Pietų Europoje, Balkanuose ir Artimuose Rytuose.
„Na, o poliarinio sūkurio atsistatymas į normalią būseną ir minėtų osciliacijų perėjimas į teigiamą fazę numatomas mėnesio pabaigoje ir pirmą ateinančių metų mėnesį“, – feisbuke rašė klimatologas G. Stankūnavičius.
