Šią savaitę parlamentarai po pateikimo pritarė tai siūlančiam nutarimo projektui, kurį toliau svarstys gruodžio 15 d.

„2024 me­tai tik­rai yra tur­tin­gi, bet gal­vo­da­mi apie is­to­ri­jos po­li­ti­ką, apie tai, kas mums svar­biau­sia, ma­ty­da­mi tarp­tau­tiš­ku­mo kon­teks­tą, kas Lie­tu­vą gar­si­na pa­sau­ly­je, ko­kį mes ži­no­me Lie­tu­vos var­dą pa­sau­ly­je, kaip jis yra nu­skam­bė­jęs, vis dėl­to ap­si­spren­dė­me dėl šių įvy­kių ir as­me­ny­bės“,- pristatydama projektą šią savaitę iš Seimo tribūnos sakė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

2004 m. Lietuva įstojo į Europos sąjungą (ES) ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją (NATO). Kaip nurodoma nutarimo projekte, „tai yra vienas pamatinių valstybės saugumo ir klestėjimo garantų, primenantis visuomenei apie fundamentalų lūžį geopolitikos bei saugumo sferose, leidusį Lietuvai tapti pilnaverte tarptautinių struktūrų, formuojančių šiuolaikinio pasaulio kontūrus, ir atsakinga už jų stabilumą, dalimi“.

1924 m. rugpjūčio 23-25 d. Kaune pirmą kartą buvo surengta Lietuvos Dainų šventė (tuomet Dainų diena), „kaip vertinga Lietuvos kultūrinės tapatybės dalis, pasižyminti išskirtinėmis išraiškos formomis, suburianti įvairių sričių ir kartų meno kolektyvus, ugdanti visuomenės kūrybines galias, užtikrinanti tradicijų išsaugojimą ir tęstinumą“, Nutarimo projekto autoriai primena, kad dainų ir šokių šventė yra įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

1874 m. rugpjūčio 10 d. gimė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Kaip pažymima nutarimo projekte, jis yra „suvaidinęs reikšmingą vaidmenį kuriant modernią lietuvių tautą, įtvirtinęs esmingiausias vidaus politikos gaires, kuriose buvo puoselėjama tautinė savimonė, sustabdytas nutautėjimas ir išvystyta švietimo, kultūros, ekonomikos sistema, leidusi Lietuvai integruotis į Vakarų Europą“.