45 parlamentarai kartu su kitais siūlymais dėl sukakčių pateikė projektą kitąmet minint 150-ąsias A. Smetonos gimimo metines 2024 metus paskelbti jo vardo metais.

Šis teikimas ketvirtadienį plenariniame posėdyje susilaukė prieštaringų vertinimų: dalis parlamentarų sakė negalintis paremti siūlymo skelbti „diktatorių metus“, tuo tarpu už A. Smetoną kalbėję parlamentarai pabrėžė jo indėlį valstybingumo atkūrimui.

„Mes kar­tais ma­ty­da­mi tam tik­ras re­ga­li­jas žmo­nių, aš tu­riu ome­ny­je A. Sme­to­ną, už­mirš­ta­me, kad jis pa­da­rė ka­ri­nį per­ver­smą, iš­vai­kė Sei­mą, ki­ta­min­čius po­li­ti­kus pasodino į kalėjimą, ir mes, de­mo­kra­tinė vals­ty­bė, no­ri­me pa­skelb­ti ši­to žmo­gaus me­tus“, – per projekto pateikimą sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.

A. Sysas taip pat stebėjosi, ar Lietuvai esant demokratine valstybe dera skelbti diktatorių metus, o jo frakcijos kolegas Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas retoriškai klausė, ar čia tas pats žmo­gus, ku­ris „už­drau­dė vi­sas po­li­ti­nes par­ti­jas, iš­sky­rus sa­vo par­ti­ją“.

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė konservatorė Paulė Kuzmickienė oponentams atsakė, nepaisant kritikuotinų momentų, vis dėl­to kalbama apie pir­mą­jį Lie­tu­vos pre­zi­den­tą.

„Tai tik­rai yra bū­tent tos ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos, Va­sa­rio 16-osios ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos, vie­nas iš vals­ty­bin­gu­mo sim­bo­lių ir to tu­ri­me ne­pa­mirš­ti. Tu­ri­me kal­bė­ti ir apie ki­tą is­to­ri­jos da­lį, apie ku­rią jūs už­si­mi­nė­te, bet vis dėl­to tu­ri­me ne­pa­mirš­ti ir to, ko­kią Lie­tu­vą jis kū­rė, bū­da­mas iš­rink­tas 1919 me­tais pre­zi­den­tu“, – kalbėjo konservatorė.

Kitas konservatorių atstovas Kęstutis Masiulis tuo tarpu dėl A. Smetonos asmenybės vertinimo teigė pritariantis socialdemokratams.

„Ar čia tas pats žmo­gus, ku­ris per­se­kio­jo krik­de­mus? Ar čia tas pats žmo­gus, ku­riam mes su­tei­kė­me Lie­tu­vos Ta­ry­bos nuo­pel­nus? Tai bu­vo Lie­tu­vos Ta­ry­ba. Ar ga­li­me mes taip vie­nas­me­niš­kai su­teik­ti ši­tam au­to­kra­tui nuo­pel­nus? Aš ne­ži­nau. Aš jam la­bai di­de­lės pa­gar­bos ne­jau­čiu“, – sakė konservatorius.

„Valstietis“ Eugenijus Jovaiša sakė, kad „is­to­ri­ja yra vi­so­kia“, o įvairios A. Smetonos biografijos detalės išsamiai išnagrinėtos istorikų.

„Is­to­ri­ja yra ir skaus­min­ga, ir pa­mo­kan­ti, ir ver­tin­ti­na. A. Sme­to­nos as­me­ny­bė ne kar­tą yra ana­li­zuo­ta istorikų, yra pa­ra­šy­ta ne­ma­žai kny­gų, yra vi­so­kie as­me­ny­bės aspektai ap­ra­šy­ti. Bet pra­šau at­kreip­ti dė­me­sį, tai pir­ma­sis Lie­tu­vos, ne­pri­klau­so­mos, at­kur­tos, pre­zi­den­tas ir kal­ba­me bū­tent apie pre­zi­den­to ins­ti­tu­ci­ją ir pa­gar­bą mū­sų vals­ty­bės šak­nims“, – pažymėjo E. Jovaiša.

Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

Taip pat Seimui buvo pristatyti siūlymai 2024 metus skelbti Lietuvos įstojimo į NATO ir Europos Sąjungą bei Lietuvos Dainų šventės metais. Lietuva kitąmet minės euroatlantinės narystės 20-metį ir Dainų šventės šimtmetį.

2025 metus taip pat siūloma skelbti Baroko literatūros, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bei Lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais.

Baroko literatūros reikšmė Lietuvoje būtų paminėta sutinkant Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos rinktinės „Trys lyrikos knygos“ 400-metį, taip pat 2025-aisiais minimos tapytojo, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinės ir lėktuvo ANBO sukonstravimo 100-metis.

Seimas šiems projektams dėl atmintinų metų pritarė po pateikimo, jį toliau svarstys Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Svarstymas Seimo posėdyje suplanuotas kitą savaitę.