Pandemijos lemti pokyčiai
Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas Ramūnas Aušrotas „Žinių radijo“ laidoje teigė, jog prieš 12 metų Europoje buvo pradėti standartizuoti vaikų interneto naudojimo tyrimai. Pokyčių įvyko pandemijos metu.
„Ir prieš pat pandemiją paskelbta to tyrimo ataskaita rodė, kad per dešimt metų vaikai praleidžia internete dvigubai daugiau laiko.
O pandeminis laikotarpis, kai turi ir mokytis nuotoliniu būdu, ir dar pabūti internete, tą laiką stipriai padidino. Kaip rodo Vilniaus universiteto mokslininkų parengti duomenys, labai stipriai buvo pailgėjęs laikas, kurį vaikai praleidžia internete“, – kalbėjo R. Aušrotas.
Naujausi duomenys rodo, kad vaikai internete vėl praleidžia tiek pat laiko, kaip ir iki pandemijos.
„Tai yra gerai, bet problema išlieka – perteklinis interneto naudojimas“, – „Žinių radijo“ eteryje sakė R. Aušrotas.
2020 metais pristatytas raportas parodė, kad paaugliai iki 16 metų internete praleidžia daugiau nei po keturias valandas kasdien. Bet o kam laiko lieka, klausimą kėlė Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas.
„Man, kaip tėčiui, yra įdomu – jeigu paroje yra 24 valandos, 9–10 valandų miega, 6 valandas mokosi, tai lieka 8 valandos. 4 valandos lieka pavalgyti, būrelis gal. O kur laikas bendrauti su tėvais, tarpusavyje? Laikas internete yra linkęs išstumti kitą laiką, kurį mes anksčiau galbūt skirdavome ar socialinei veiklai, žaidimams lauke, sportavimui, ar pokalbiams su draugais“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo R. Aušrotas.
„Tėvai kažkur paslysta“
Socialinė pedagogė, edukatorė, Vaikų skaitmeninio saugumo ugdymo iniciatyvos autorė Giedrė Kisielė savo ruožtu pabrėžė, jog interneto demonizuoti negalima.
„Tai tikrai nėra kažkoks visuotinis blogis. Tik esmė – kaip mes juo naudojamės, ką mes jame veikiame. O kalbant apie vaikus – kiek laiko jie ten būna“, – pabrėžė ji.
Pozityvi interneto pusė – pandemijos metu tai išgelbėjo ugdymo procesą, kalbėjo G. Kisielė.
„Aišku, čia irgi buvo visokių niuansų, svarstymų, kiek tai suteikė naudos, o kiek – žalos. <…> Bet tyrimai rodo, kad ypač berniukai, jeigu jie vieną ar dvi valandas žaidžia žaidimus tiesiogiai, kur prisijungia prie savo draugų, bendraklasių, tai jų socialinių įgūdžių rodikliai, netgi emocinė būklė yra geresnė nei tų vaikų, kurie nežaidžia“, – „Žinių radijo“ laidoje sakė socialinė pedagogė.
Jos teigimu, vaikui nuo 7 metų iki paauglystės 2 valandos, praleidžiamos internete, dar nedaro žalos.
„O jei virš dviejų valandų – jau pastebimi tiek fiziologiniai, tiek psichoemociniai būklės pokyčiai, jie kompleksiniai, verčiantys susimąstyti“, – kalbėjo G. Kisielė.
Ji priminė, jog visi socialiniai tinklai turėtų būti pradėti naudoti tik nuo 13 metų.
„Bet mes matome, kad septynmečiai save filmuoja, skelbia. <…> Čia mes ir turime kalbėti apie vadinamąjį skaitmeninį intelektą“, – pabrėžė „Žinių radijo“ pašnekovė.
Tai apima turinio valdymo gebėjimą, gebėjimą kontroliuoti savo laiką, būseną, apsisaugoti, įsidiegti tam tikras apsaugines programėles.
„Būti vientisam asmeniui tiek virtualiame, tiek ir realiame pasaulyje“, – kalbėjo G. Kisielė.
Socialinė pedagogė, edukatorė, Vaikų skaitmeninio saugumo ugdymo iniciatyvos autorė G. Kisielė teigė, jog vaikai iki dvejų metų neturėtų naudoti jokių technologijų, išskyrus socialiniais, bendravimo tikslais.
„Galėjimas kalbėtis matant veidą yra puiki priemonė ryšiui išlaikyti. <…> Bet realybė kitokia, kažkur tėvai paslysta, atsiranda vaiko pakaitinės nemokamos auklės patrauklumas. Ir tada vaikai su tam tikra istorija, patirtimi ateina į mokyklą. Jau darželiuose turime kalbėti su tėvų bendruomene, auklėtojais – dėl ko tas naudojimasis yra“, – teigė ji.
Tėvų atsakomybė
Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas R. Aušrotas „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo, jog tėvai dažnai neįsitikina, kad internetinėje erdvėje vaikai saugūs. Tyrimai, kai buvo apklausti ir patys vaikai, taip pat liudija, jog internete jaučiasi nesaugiausiai.
Socialinė pedagogė, edukatorė, Vaikų skaitmeninio saugumo ugdymo iniciatyvos autorė G. Kisielė taip pat pastebėjo, jog vaikai negali sukontroliuoti kitų elgesio internete, o į tėvus dažniausiai dėl to nesikreipia.
Ji taip pat pabrėžė, jog tėvai turėtų nuolatos su vaikais bendrauti apie internetinę erdvę.
„Ne tik apie tai, ar pavalgė, kokį pažymį gavo, kaip sekėsi. Jeigu jau ruošiamės vaikui suteikti daugiau laisvės, atsakomybės, prieš tai daug darbo reikia nudirbti.
Mokykla taip pat turi pradėti dirbti su tėvų bendruomene, šviesti ją, informuoti apie dalykus, ką gali padaryti, kaip gali padėti vaikui saugiau būti prie ekrano“, – kalbėjo G. Kisielė.
