Pagal partijos įstatus, TS-LKD pirmininko rinkimai turi įvykti per pusmetį po Seimo rinkimų, artimiausi numatyti 2024 metų spalį.
Nors prieš ketverius metus pakeisti politinės jėgos įstatai leistų G. Landsbergiui siekti dar vienos kadencijos, politikas jau anksčiau patikino, kad to nedarys.
Žiniasklaidoje minėtas ne vienas galima G. Landsbergio įpėdinis.
Svarstyta, kad TS-LKD vairą galėtų perimti socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė arba frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Arba smarkiai išpopuliarėjęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Nebuvo abejojama, kad dėl pirmininko posto pakovoti sieks ir kažkas iš partijos „krikdeminio sparno“.
Tačiau panašu, kad šie svarstymai nebeturi reikšmės – antradienį pranešta, kad ilgai nepartine buvusi premjerė I. Šimonytė tapo TS-LKD nare, o tai rodo, kad politikė veikiausiai jau yra apsisprendusi siekti pirmininkės posto.
„Tai faktiškai bus ne rinkimai, o I. Šimonytės karūnavimas“, – Delfi sakė filosofas Kęstutis Girnius.
Lengviau randa priešų, nei draugų
Kaip tai paveiks partiją, vienijančią politikus, turinčius kardinaliai skirtingas nuomones vertybiniais klausimais? Ar supratęs, kad partijos vadovybėje galutinai įsitvirtina liberalesnių pažiūrų politikai „krikdeminis sparnas“ neims maištauti?
K. Girniaus vertinimu, I. Šimonytė nėra vienijanti asmenybė.
„Ji labiau „iškepa“ priešus, nei draugus. Ji šmaikščiai, kietai, gana arogantiškai pasisako, nemanau, kad ji galvoja, kad jos pareiga yra glostyti tuos, kurie ja nepatenkinti“, – kalbėjo politologas.
Anot pašnekovo, tai puikiai iliustruoja Mykolo Majausko istorija – į jo poelgį premjerė reagavo griežtai.
„Sakė, kad jis yra draugas. Bet tereikėjo jam vieną kartą pareikšti kitą nuomonę, ir jis – jau ne tik ne draugas, bet ir nebe partietis“, – priminė jis.
I. Šimonytei tapus partijos pirmininke, anot filosofo, dar labiau sustiprėtų K. Girniaus „Sąjūdžio sparnu“ vadinamas TS-LKD flangas, o „krikdemiškasis sparnas“, politologo įsitikinimu, šioje partijoje vis labiau nyksta.
Pašnekovas pasakojo, kad ginčas tarp dviejų skirtingų TS-LKD sparnų buvo išspręstas partijos pirmininku 2015 metais išrinkus Gabrielių Landsbergį, kurio vienintelis privalumas tuo metu, anot politologo, buvo tas, kad jis yra partijos kūrėjo anūkas.
„Taip buvo galutinai įtvirtinta „Sąjūdžio sparno“ pergalė. Problema tame, kad „krikdeminis sparnas“ neturi šviesesnių asmenybių. Ilgą laiką jiems padėjo tai, kad vadovavo Irena Degutienė – ši politikė turėjo autoritetą, buvo gerbiama, turėjo pasekėjų. Ji buvo tam tikra atsvara kitam partijos sparnui“, – kalbėjo jis.
K. Girniaus vertinimu, „krikdeminiam sparnui“ priskiriamas Paulius Saudargas neturi didesnio autoriteto, o Laurynas Kasčiūnas – pernelyg kraštutinis ir kiek per jaunas.
„Nors sakyti, kad per jaunas yra keista po to, kai pirmininku buvo išrinktas G. Landsbergis“, – pripažino jis.
Politologas įsitikinęs, kad su I. Šimonyte jie partijos pirmininko rinkimuose nesirungs.
K. Girnius „krikščioniškojo sparno“ atsiskyrimą nuo TS-LKD matytų tik tokiu atveju, jei jam priskiriami politikai turėtų ryškų lyderį.
„Šio sparno atstovai, mano galva, sudaro apie 20-25 procentų TS-LKD narių. Jei jie atsiskirtų, atsirastų marginali partija, kuriai gal pasisektų įveikti 5 procentų barjerą. Bet derybose konservatoriai su jais elgtųsi taip, kaip elgiasi su M. Majausku: atsiskyrėte, todėl jūs mums nesate reikalingi“, – kalbėjo jis.
Dalį rinkėjų jau prarado
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė sutiko, kad partijos mikroklimatui tai, kad dingsta galimybė pakovoti dėl pirmininko posto, turės įtakos.
Tačiau ji mano, kad galiausiai laimės racionalus galvojimas apie partijos ateitį, o ne rūpinimasis savojo flango galiomis.
„Turbūt nulems suvokimas, kad, kaip ten bebūtų, I. Šimonytė yra ta vėliava, kurios nenusikratysi, nes artėjančiuose rinkimuose rinkėjai spręs, jiems patiko ar nepatiko I. Šimonytės Vyriausybė“, – kalbėjo ji.
A. Ramonaitė yra įsitikinusi, kad dalį krikščioniškų pažiūrų rinkėjų TS-LKD, sudariusi koaliciją su dviem liberaliomis partijomis, jau prarado.
Pasak politologės, net jei partijos pirmininko rinkimus laimėtų „krikdeminio sparno“ atstovas, tai nusisukusių rinkėjų nesugrąžintų, nes nes šiuo metu vyksta rinkėjų persiskirstymas.
Pasak politologės, kaip konservatyvias pažiūras atliepiantis politikas vis labiau įsitvirtina „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
Tačiau TS-LKD partijos vadovybėje įsitvirtinus krikdemų atstovui, pasak jos, atsirastų rizika prarasti liberalesnį rinkėją.
„Ši partija turi amžiną dilemą, kaip išlaikyti abu sparnus, kurie yra pakankamai skirtingi, bet abu reikalingi partijos sėkmei. Tas laviravimas jiems visada yra problema. I. Šimonytė jiems yra vienintelis racionalus pasirinkimas, siekiant neprarasti daug balsų tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės“, – pridūrė ji.
Svarbu suvokti pavojus
A. Ramonaitės teigimu, konservatoriams šiuo metu reikėtų susirūpinti mikroklimatu joje.
Jei TS-LKD prastai pasirodys savivaldos rinkimuose, vidinės įtampos dėl to, anot jos, tik dar labiau iškiltų į paviršių.
„Žmonės kurį laiką nuoskaudų nereiškia, nes supranta, kad reikia remti partiją, bet tos nuoskaudos anksčiau ar vėliau vis tiek išlenda. Ko gero, vidinis demokratėjimas, bandymas daugiau kalbėtis su skyriais, būtų labai svarbus“, – pabrėžė ji.
A. Ramonaitė pridūrė, kad geras klausimas, ar tai I. Šimonytė sugebėtų padaryti.
Politologė mano, kad ši politikė nebūtinai turėtų tai mėginti padaryti pati – tuo galėtų užsiimti ir jos komanda, tačiau labai svarbu suvokti pavojus ir bandyti spręsti tą problemą.
A. Ramonaitė teigė, kad skirtingai nuo, pavyzdžiui, Lenkijos ar Vengrijos, Lietuvoje save konservatyvia vadinanti partija iš tiesų niekada ir nebuvo labai konservatyvi, nes jos pagrindinis tikslas buvo atvesti Lietuvą į Europą.
„O kai tu vedi Lietuvą į Europą, tu esi ne konservatyvus, o progresyvus. Tada progresyvios vertybės integruojasi į Tėvynės sąjungos elementą, jei laikyti, kad jos identitetas yra antikomunistinis matymas ir siekis kuo labiau nutolti nuo Rytų ir artėti prie Vakarų. Šia prasme jie lieka nuoseklūs“, – kalbėjo profesorė.
Jos teigimu, anksčiau moraliniai ir vertybiniai klausimai buvo tarsi antroje vietoje po ekonominių, nacionalinio saugumo klausimų.
„Bet dabar vadinamieji vertybių karai ir Lietuvoje įgauna didelį atgarsį, elektoratas persiskirsto. Todėl daug didesnė dilema atsiranda TS-LKD – jei vertybių kovos taptų pagrindine ašimi konkurencinėje erdvėje, Tėvynės sąjungai pasidaro keblu, nes negali būti tuo pačiu metu abiejų barikadų pusėse“, – teigė ji.
Dalis rinkėjų, pasak pašnekovės, greičiausiai jau yra sau pasakę, kad TS-LKD pasirinko liberalesnę kryptį, tačiau klausimas, ar konservatoriai nemėgins jų susigrąžinti.
Naujas lyderis gali sumaišyti kortas
Svarstydamas apie tai, ar ateityje neatsiras niša atskirai partijai, kuri jungtų konservatoriškų pažiūrų politikus, K. Girnius atkreipė dėmesį, kad sukurti partiją nėra lengvas uždavinys.
O ypač sunku, anot jo, sukurti partiją, kuri yra jau egzistuojančios politinės jėgos atspindys.
Pašnekovo nuomone, teoriškai galėtų atsirasti radikalesnio atspalvio dešinioji jėga, tačiau Seimo rinkimuose tokios partijos Lietuvoje nėra surinkusios daugiau 3 proc. rinkėjų balsų.
„Tai yra keista, nes Lietuva yra gana konservatyvi. Galėčiau pasakyti, kad Lietuvoje yra daug fanatizmo, bet fanatikai nesulaukia palaikymo. Lietuva turi radikalių politikų mažiau, nei, pavyzdžiui, Danija, Švedija, Suomija. Pažangios šiauriečių šalys šiuo atžvilgiu yra tamsesnės už Lietuvą“, – teigė pašnekovas.
Pasak A. Ramonaitės, Lietuvoje konservatyvios visuomenės dalis yra didelė, elektorato daug, todėl negalima sakyti, kad, pavyzdžiui, R. Karbauskio partija gali visiškai užimti šitą nišą.
Tiesa, anot jos, visi iki šiol buvę tautininkų bandymai vienytis ir užimti šią nišą baigėsi nesėkme. Tačiau gali būti ir taip, kad egzistuojančios partijos šį elektoratą išsidalins ir naujai jėgai nišos neatsiras. Tokia galimybė atsirastų nebent tokiu atveju, jei nauja jėga ateitų su labai ryškiu lyderiu.
Profesorė teigia, kad jei Ignas Vėgėlė sugalvotų dalyvauti prezidento rinkimuose ar kurti judėjimą, tai galėtų sumaišyti kortas daugeliui.
Koją kiša asmeninės ambicijos
K. Girniaus vertinimu, susikurti rimtai dešinės pakraipos partijai koją dažnai kišo tuščios politikų ambicijos.
„Jei, pavyzdžiui, per praėjusius rinkimus V. Radžvilas ir Arvydas Juozaitis būtų sugebėję susitarti, dar šį tą pasikviesti, jie būtų galėję laimėti 7-8 procentus balsų ir patekti į Seimą, bet jie nesusitarė, tarpusavyje ginčijosi. Tarp tautininkų taip pat yra nemažai asmeninių ambicijų ir negebėjimo daryti nuolaidų“, – teigė politologas.
K. Girnius pabrėžė, kad, kita vertus, lietuviai mieliau balsuoja už kaires jėgas.
„Kairieji paprastai laimi dvejus rinkimus, tada ateina konservatorių valdžia, po jų vėl dvi kadencijas valdo kairieji. Manau, kad dabar parlamento rinkimuose kairieji laimės, nes konservatoriai nelabai veiksmingai valdo, o Liberalų sąjūdis jau yra beveik merdinti, neegzistuojanti partija“, – sakė jis.
K. Girnius spėjo, kad koaliciją po kitų rinkimų galėtų formuoti socialdemokratai ir Sauliaus Skvernelio demokratai.
„Jie bus centro kairės koalicijos branduolys. Neįsivaizduoju, kad viena ar kita partija sutiktų daryti koaliciją su konservatoriais, nes konservatoriai diktuoja savo sąlygas ir yra nesugyvenami. Tapti konservatorių jaunesniuoju partneriu yra nemalonus likimas ir visos partijos tai žino“, – kalbėjo jis.
