Taip Vilniaus apygardos teismas padėjo tašką baudžiamojoje byloje, kurioje S. Kolbasičienė anksčiau buvo nuteista dėl mažos vertės kyšio paėmimo – apeliacinės instancijos teismo teisėjai nutarė panaikinti apylinkės teismo priimtą nuosprendį, o baudžiamąją bylą nutraukti.
„Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu“, – iš karto nuo paskelbimo įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje nurodoma, kad buvo pažeistas dvigubo nubaudimo už tą pačią nusikalstamą veiką principas.
Šioje byloje ikiteisminį tyrimą atlikę VSAT ir Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnai buvo nustatę, kad S. Kolbasičienė esą veikė išskirtinai Pabradėje veiklą plėtojančios baldų gamybos bendrovės „Justura“ naudai, o šios bendrovės gamybos meistras Andrejus Stuliovas už laimėtą 44 tūkstančių 494 eurų viešąjį pirkimų konkursą moteriai davė kyšį.
Kyšio vertė – itin maža: S. Kolbasičienė gavo dvi medienos plokščių lentynas, kurių bendra vertė – 10,01 Eur.
Pabradės URC darbuotoja kaltės dėl kyšio paėmimo nepripažino ir teigė, kad už šias lentynas norėjo atsiskaityti, bet „Justuros“ darbuotojas jai taip ir nepateikė sąskaitos faktūros, todėl už gautas prekes ji sumokėjo tik praėjus beveik metams po jų gavimo. O tuo metu jau kuo seniausiai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, moteriai buvo pareikšti įtarimai dėl kyšio paėmimo, o baudžiamąją bylą jau buvo planuojama perduoti teismui.
Kad prokuratūros pateikti kaltinimai dėl kyšio paėmimo yra pagrįsti, buvo patvirtinęs pirmosios instancijos teismas – Švenčionių teisėja valstybės tarnautojai skyrė tūkstančio eurų baudą. Tokia pati bauda skirta ir baldų gamybos bendrovės darbuotojui A. Stuliovui, kuris nuteistas dėl papirkimo.
Tačiau Pabradės URC darbuotoja nesutiko su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir jį apskundė apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.
Kriminalinės žvalgybos veiksmus Pabradės URC darbuotojos atžvilgiu buvo nuspręsta pradėti po VSAT Imuniteto valdybos skyriaus viršininko kreipimosi į prokuratūrą – prokurorai leido tris mėnesius ne tik slapta sekti S. Kolbasičienę, bet ir fiksuoti jos pokalbius telefonu, susirašinėjimą elektroniniu paštu.
Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus anksčiau gauta informacija, kad valstybės tarnautoja elgiasi ne taip, kaip privalėtų, pasitvirtino, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. O tada ir buvo atskleisti skandalingi duomenys – kai S. Kolbasičienei buvo pavesta vykdyti sulaikytų moterų bendrabučio ir užsieniečių priėmimo pastato baldų pirkimą, prieš paskelbiant pirkimą ji iš anksto derino baldų specifikacijas su baldų gamybos bendrove „Justura“ atstovu, taip pat jam nurodė, kad informuos apie pirkimo pradžią.
Kai Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo paskelbtas viešasis konkursas įsigyti baldus, S. Kolbasičienė susisiekė su „Justuros“ darbuotoju ir pranešė apie paskelbtą pirkimą, o kai šios bendrovės darbuotojai nesugebėjo surasti informacijos apie konkursą, bendrovės darbuotojai nusiuntė viešojo pirkimo nuorodą, pasirūpindama, kad „Justura“ galėtų dalyvauti konkurse.
Kriminalinės žvalgybos metu stebint S. Kolbasičienės susirašinėjimą elektroniniu paštu buvo užfiksuota, kad valstybės tarnautoja bendrovės „Justura“ darbuotojui net nusiuntė konfidencialią informaciją.
„Laba diena, Jurgita, Kokios naujienos dėl mūsų baldo pirkimo? Ar turim laimėtoją?“ – Pabradės URC darbuotojai rašė vienas „Justuros“ darbuotojas. Ir netrukus sulaukė atsakymo, kuriame ji nurodė, kad pirkime dalyvavo du tiekėjai, taip pat persiuntė tiekėjų pasiūlymus, prašydama juos peržiūrėti – ar viskas tinka.
O vėliau, telefonu kalbėdama su bendrovės gamybos meistru A. Stuliovu, S. Kolbasičienė nurodė, kad konkurse taip pat dalyvavo kita įmonė ir ji yra iš Alytaus.
„Alytaus baldai, žinau, nu viskas aišku“, – šiai atkirto jis.
O tada valstybės tarnautoja pareiškė, kad dabar bus vykdomos derybos, o tarp „Justuros“ ir „Alytaus baldų“ pasiūlytos kainos yra „skirtumas labai labai mažas“, jos skiriasi „vos ne dešimtimis“ (skyrėsi 50 Eur).
Na, o kitą dieną A. Stuliovui paskambinusi S. Kolbasičienė pranešė, kad „kalbėjosi su viešųjų pirkimų skyriumi, kad situacija nepasikeitė, kad viskas tvarkoje, kad jau ruoš dokumentus, sutartį“.
Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad dar prieš viešojo pirkimo konkurso paskelbimą S. Kolbasičienė su bendrove „Justura“ derino baldų, kuriuos ketino įsigyti, specifikacijas.
Kai „Justura“ laimėjo konkursą, gamybos meistro S. Kolbasičienė paklausė, ar bendrovė jai negalėtų pagaminti dviejų lentynų į spintą, – jis sutiko. O kai baldai, kurių konkursą laimėjo „Justura“ buvo pristatyti į Pabradės URC, į čia už viešąjį pirkimų konkursą atsakingai S. Kolbasičienei buvo atvežtos lentynos.
„Išpovėm jūsų detales, padėjom atskirai, tai paprašykit, ten vyrukas atvažiuos, jie dviese bus, dabar mūsiškiai jums atveš – paprašykit pas jį ten ir atiduos jums, ten dvi lentynos“, – dar prieš pristatymą telefonu S. Kolbasičienei sakė A. Stuliovas.
„Aha, supratau, gerai, ačiū labai tada, – sakė Pabradės URC darbuotoja. – Kaip ten tada atsiskaityti man su jumis, kaip pervest, kur?“
„Ką jūs pervest norit?“ – net nusistebėjo „Justuros“ gamybos meistras.
„Už lentynas“, – jam paaiškino S. Kolbasičienė.
„Nu baikit juokus, kokios lentynos“, – A. Stuliovas leidžia suprasti, kad už lentynas nereikės mokėti. O tai, atrodo, S. Kolbasičienė ir suprato: „Supratau, supratau, gerai, ačiū.“
Bet tuo pokalbis nebuvo baigtas – A. Stuliovas užsiminė, kad Pabradės URC ir toliau galėtų bendradarbiauti su bendrove „Justura“.
„Gal mums kažkada tai reikės jūsų pagalbos paprašyt, maža ką“, – sakė jis.
„Gerai, gerai, chi, chi“, – slapta užfiksuoti S. Kolbasičienės žodžiai.
Kai mažos vertės lentynos buvo atvežtos į Pabradės URC, S. Kolbasičienė jas paliko savo darbo kabinete, o kitą dieną sutuoktinio paprašė atvažiuoti iki darbovietės ir paimti lentynas, nes „rankose nepaneš“.
Kaip tariamą kyšį paimtas lentynas spintai vėliau VSAT pareigūnai surado S. Kolbasičienės namuose, jos dar nebuvo sumontuotos.
Nors ir iš „Justuros“ gamybos meistro gavo lentynas, tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu S. Kolbasičienė nepripažino, kad tai buvo kyšis.
„Tai buvo asmeninis užsakymas, už kurį aš atsiskaičiau“, – teigė ji, nors už lentynas sumokėjo tik praėjus beveik metams po jų gavimo.
Bylą nagrinėjant Švenčionių teisme Pabradės URC Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus logistikos specialistė pasakojo, kad į jos pareigas įėjo viešųjų pirkimų iki 3 tūkst. Eur be PVM organizavimas, o tais atvejais kai pirkimai šią sumą viršijo, ji atlikdavo viešojo pirkimo iniciatoriaus funkcijas. Tiesa, neslėpė, kad nėra išsamiai susipažinusi su teisės aktais, reglamentuojančiais viešuosius pirkimus.
Kalbėdama apie Pabradės URC organizuotą moterų bendrabučio ir užsieniečių priėmimo pastato baldų pirkimą S. Kolbasičienė pripažino, kad konsultavosi su bendrovės „Justura“ darbuotojais.
„Manau, kad techninių specifikacijų siuntimas bendrovės „Justura“ darbuotojui, prašant jas peržiūrėti ir atsakyti, ar jie tokius baldus galėtų pagaminti, atitinkamai pakoreguoti mano pateiktas technines specifikacijas, nėra nieko blogo – rengiant specifikacijas man reikėjo specialisto, savo srities žinovo, konsultacijos“, – teisme kalbėjo ji.
Neneigė ji ir to, kad bendrovės darbuotojus ragino dalyvauti konkurse ir nusiuntė nuorodą apie paskelbtą pirkimą – esą tai buvo jau ne pirmas kartas, kai bendrovė buvo laimėjusi Pabradės URC skelbtus konkursus, todėl ir bendravo su darbuotojais, derino prekių pristatymo terminus ir kitus klausimus.
Paklausta, kodėl būtent „Justuros“ darbuotojo paprašė jai pagaminti lentynas, S. Kolbasičienė sakė, kad dar prieš šį pirkimą ji buvo buvo užsisakiusi spintą vaikų kambariui, tačiau vėliau pagalvojo, jog reikėtų dar poros lentynų.
„Sužinojusi, kad įmonė, kuri man pagamino spintą, lentynėles gamintų ilgai, pasinaudojau proga, jog darbe tenka bendrauti su baldus gaminančia įmone, ir paklausiau A. Stuliovo, ar jo įmonė galėtų man pagaminti dvi lentynėles į spintą“, – moteris sakė, kad per „Viber“ programėlę „Justuros“ gamybos meistrui nusiuntė lentynėlių matmenis, kitų spintos lentynėlių nuotraukas.
O kai šios lentynėlės buvo pagamintos ir pristatytos į darbą, anot S. Kolbasičienės, ji teiravosi, kaip reiks už jas atsiskaityti.
„Iš A. Stuliovo atsakymo supratau, kad atskaityti už jas reikės ne bankiniu pavedimu, o grynais pinigais“, – Pabradės URC darbuotoja sakė, kad pokalbio metu A. Stuliovas konkrečiai neįvardijo, kaip reiks atsiskaityti, „bet ji taip pagalvojo, kad sumokės grynais pinigais, nes bus maža pinigų suma, o už atliekamus bankinius pavedimus įmonėms tenka mokėti didelius mokesčius bankui, todėl kitos įmonės, kai maža pavedimo suma, prašo geriau atsiskaityti grynais“.
Ji taip pat pažymėjo, kad kriminalinės žvalgybos metu įrašytas pokalbis su A. Stuliovu, kai šis leidžia suprasti, jog nieko nereikės mokėti už lentynas, esą nieko nereiškia.
„Šių žodžių nereikia suprasti kaip susitarimo, kad už lentynas nereikės mokėti – taip aš tik palaikiau pokalbį, – sakė ji. – Ir iškart po to A. Stuliovo pasakyti žodžiai: „Gal mums kažkada tai reikės jūsų pagalbos paprašyt, maža ką“, ir mano atsakymas „Gerai, gerai, chi, chi“, – taip pat nieko nereiškia. Tai nebuvo susitarimas dėl palankumo ar išimtinės padėties sudarymo įmonei, kurioje jis dirba.“
Kad Pabradės URC darbuotojai dvi lentynos buvo perduotos kaip kyšis, nepripažino ir „Justuros“ gamybos meistras A. Stuliovas, tačiau teismo nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl valstybės tarnautojos papirkimo, jis neskundė.
Jis negalėjo paaiškinti, kodėl sąskaita faktūra už lentynas nebuvo išrašyta iškart ir S. Kolbasičienei nebuvo perduota kartu su prekėmis. Tiesa, ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino, kad valstybės tarnautojai buvo nurodęs, kad už lentynas mokėti nereikės, o sąskaitos faktūros, kurią išrašė bendrovės apskaitininkas, moteriai net neplanavo perduoti.
Ikiteisminio tyrimo metu A. Stuliovas ne kartą pažymėjo, kad S. Kolbasičienei pagamintos lentynos buvo dovana, tačiau teisme teigė, jog buvo neteisingai suprastas – esą jis tokį žodį vartoja darbinėje aplinkoje, „dovana“, „dovanoti“ reiškia, kad pagaminta iš atliekų ir kaina yra nedidelė. Be to, taip ir neatsirado nė vieno bendrovės darbuotojo, kuris patvirtintų, kad gamybos meistras tokius žodžius vartotų savo darbe.
A. Stuliovas taip pat patikino, kad pagaminti lentynas Pabradės URC darbuotojai buvo naudinga, nes jos „pagamintos iš atliekų, nereikėjo šiukšlių (atliekų) utilizuoti ir už tai mokėti didelių pinigų“. Be to, vyro teigimu, įmonė už lentynas gavo pinigų.
Apkaltinamąjį nuosprendį Vilniaus apygardos teismui apskundusi S. Kolbasičienė siekė, kad jai iškelta baudžiamoji byla būtų nutraukta, nes procesas buvo neteisėtas, arba – priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes ji kyšio nepaėmė.
Baudžiamosios bylos duomenis išanalizavę teisėjai konstatavo, kad ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras padarė klaidą – iš pradžių S. Kolbasičienei buvo pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, bet vėliau buvo priimtas nutarimas šį tyrimą nutraukti, nes jos veiksmuose nėra nusikaltimo požymių. Tą pačią dieną moteriai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl galimo mažos vertės kyšio paėmimo – dokumente buvo nurodytos tos pačios faktinės aplinkybės kaip ir anksčiau buvusiame įtarime dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Pasak teisėjų, prokuroras padarė klaidą – jis nusikalstamos veikos perkvalifikavimą privalėjo įforminti dokumente, kuriuo įformintas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, užrašydamas rezoliuciją tęsti tyrimą dėl kitos veikos arba tuo pačiu nutarimu, kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimą dalyje, suformuluoti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo tolimesnio tęsimo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų teigimu, priėmus sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir neatnaujinus ikiteisminio tyrimo įstatymų nustatyta tvarka, „tolimesnis tyrimas dėl tų pačių veiksmų nebuvo galimas“.
Pasak teisėjų, S. Kolbasičienė buvo nuteista už iš esmės tuos pačius veiksmus, dėl kurių ikiteisminis tyrimas jai jau buvo nutrauktas, todėl apylinkės teismo priimtas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir dėl to yra panaikinamas.
Tačiau, kaip pažymėjo teismas, toje pačioje byloje nuteistam baldų bendrovės darbuotojui A. Stuliovui priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl valstybės tarnautojos papirkimo negali būti keičiamas, nors šio jis ir neskundė.
„Patikrinusi baudžiamąją bylą teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti ar keisti nuosprendžio A. Stuliovo atžvilgiu, – pabrėžė teisėjos Jurgitos Kolyčienės pirmininkaujama kolegija. – Net ir konstatavus, jog S. Kolbasičienės atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstas apkaltinamasis nuosprendis, A. Stuliovo teisinės padėties tai neįtakoja ir nekeičia, ikiteisminio tyrimo metu jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas, skirtingai nei S. Kolbasičienės atžvilgiu, nutrauktas nebuvo.“
DELFI, ELTA
Prenumerata
Orai
Horoskopai
Kalendorius
Receptai
Kryžiažodžiai
Fotogalerijos
Užsakomasis turinys
Valiutų kursai