Seimas lapkritį pateikimo pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kuriomis iki šiol tik rekomenduojami žinių patikrinimai ketvirtokams ir aštuntokams taptų privalomi, šeštokams jų neliktų, o dešimtokams nuo 2025 metų patikrinimuose būtų įvestas keturių balų slenkstis.
Ministerijos siūlymu, nesurinkę mažiausiai keturių iš dešimties balų, dešimtokai nuo 2025–ųjų nebegalėtų tęsti mokslų gimnazijoje. Tuo metu ketvirtokai ir aštuntokai, per žinių patikrinimą gavę 1–4 balus, toliau sulauktų individualios pagalbos, tačiau priešingai nei dešimtokai, mokslus tęsti galėtų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė laidoje „Delfi interviu“ aiškino, kodėl tokia reforma yra siūloma.
„Dešimtoje klasėje mokiniai baigia pagrindinio ugdymo programą. Tam, kad jie sėkmingai baigtų pagrindinio ugdymo programą, gautų pagrindinį išsilavinimą, jiems reikia teigiamais pažymiais pabaigti dešimtą klasę ir pačiu mažiausiu teigiamu balu – 4, išlaikyti pagrindinio ugdymo pasiekimo patikrinimą (PUPP).
Ir dabar tai nėra kažkoks labai drastiškas pokytis, jeigu pagalvotume giliau. Nes turbūt keista, kad šiandien matematikos PUPP neišlaikė 40 procentų mokinių, o jie visi turi teigiamą pažymį. Mes turėtume savęs paklausti – kaip taip gali būti, kaip taip gali skirtis rezultatai.
Šitas pokytis ir yra – mes turėtume pasižiūrėti, kokia yra reali situacija, nes mes šiandien esame linkę mokinį pervesti į aukštesnę klasę, parašyti jam teigiamą pažymį, nepaisant to, kad jis nemoka, neturi bazinių žinių matematikos, ar kokio kito dalyko“, – apie planuojamą reformą laidoje „Delfi interviu“ sakė ministrė.
J. Šiugždinienė kalbėjo, jog į aukštesnę klasę be reikiamų žinių perkeltas vaikas kenčia.
„Čia reikia pagalvoti ir apie vaiką, kaip jam jaustis, jeigu jis neturi net bazinių matematikos žinių ir ateina į vidurinį ugdymą – kaip jam toliau mokytis?
Šio pokyčio pagrindinis tikslas ir yra – padėti pradedant nuo ketvirtos klasės, padėti mokiniams pirmiausia tiems, kuriems sekasi sunkiausiai, kad jie pereitų į aukštesnę klasę pasirengę“, – tikino švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė.
Ministrė laidoje „Delfi interviu“ tikino, jog ši naujoji tvarka įsigalios tik 2025 metais.
„Mes dar turime porą metų padirbėti. Motyvacija irgi turi keistis. Čia yra visa eilė priemonių, ne tik šitos. Tai yra lankomumas. Mes esame taip žemai nuleidę lankomumo kartelę, kad dalis vaikų tiesiog nelanko pamokų“, – dar vieną problemą laidoje įvardijo J. Šiugždinienė.
Jos teigimu, mokinių pamokų lankomumo problema – didžiulė.
„Ne tik mokytojo kompetencija yra nepakankama, ar vaiko gebėjimai – bet tai, kad jis tiesiog dažnai neateina į pamokas. Analizuojame šiuos duomenis, bet tikrai ši problema yra didelė. Ir turi būti nulinė tolerancija pamokų nelankymui, mes griežtinsime reikalavimus lankomumui“, – laidoje „Delfi interviu“ žadėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė.
Ministrė kalbėjo, jog kai kurios mokyklos su tuo tvarkosi puikiai – jos turi aiškiai nustatytas taisykles, jog, pavyzdžiui, išvežti vaiko mėnesio trukmės atostogoms negalima.
„Bet mes turime situacijas, kada grįžta po atostogų vaikas yra stipriai atsilikęs. Ir ką tada mokytojui daryti? Tokių dalykų negali būti. (…) Mes bandysime šiek tiek griežtinti lankomumo reikalavimus. Dar negaliu pasakyti kiek“, – kalbėjo ministrė J. Šiugždinienė.
Ji priminė, jog ir dabar egzistuoja reikalavimas, kiek pamokų turi būti lankyta, kad mokinys galėtų būti perkeltas į aukštesnę klasę.
„Mes pasižiūrėsime, ką galime padaryti nacionaliniu lygiu. (…) Jeigu gerai pamenu, kad 50 procentų pamokų be pateisinamos priežastys (yra ta riba, aut. p.). Tai yra labai daug – tikrai žiūrėsime lankomumo klausimą“, – laidoje „Delfi interviu“ tikino švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė.
