„Vaizdas buvo labai baisus“, – šiandien neslepia vienas kruviną išpuolį matęs ir jo metu taip pat sužalotas vyras. Jis – vienas iš liudytojų, matęs, kaip tėvas, sūnus bei šio draugas įsiveržė į svetimus namus ir surengė mirtimi pasibaigusią egzekuciją.
„Šaukiau, kad jie nurimtų, baigtų mušti, bet manęs neklausė – supratau, jog ir man gali blogai baigtis, o paskui išeidami jie net pagrasino, kad niekam nesiskųsčiau, nes tada mane susiras“, – policijos pareigūnams nurodė jis.
Bet tylėti vyras negalėjo – kaimynų paprašė iškviesti medikus, o kadangi jis buvo žiauriai sumuštas ir netrukus ligoninėje mirė, sulaukė pareigūnų dėmesio. Tik tada paaiškėjo šio nusikaltimo aplinkybės – kruviną puotą surengę monstrai buvo įkalinti.
Ir į laisvę jie bent artimiausiu metu neišeis – Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad 23 metų Šalčininkų rajono gyventojas Andrius Aliaševičius, kuris nusikaltimą padarė vos tik grįžęs iš tarnybos Lietuvos kariuomenėje, už grotų praleis 9 metus 6 mėnesius, jo tėvas Viktoras Aliaševičius – 10 metų 3 mėnesius, o A. Aliaševičiaus draugas Džeraldas Osipovičius – 10 metų 6 mėnesius. Pastariesiems bausmės buvo skirtos griežtesnės, nes jos buvo subendrintos su kitais anksčiau teismų paskirtais nuosprendžiais.
A. Aliaševičius anksčiau nebuvo teistas, jo tėvas V. Aliaševičius – teistas 5 kartus, o Dž. Osipovičius – 6 kartus.
„Nukentėjusysis buvo nužudytas be jokios reikšmingos priežasties, sužalojimai, dėl kurių įvyko mirtis, padaryti ne vienu atsitiktiniu, bet daugybiniais trauminiais poveikiais, padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, kuriuo atimta gyvybė“, – pažymėjo apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas.
Kaimynai: juos domino namas
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad nusikaltimas buvo įvykdytas dar praėjusių metų liepos 19-ąją, apie 13 val., Šalčininkų rajone, Jašiūnų miestelyje, kai į vieną gyvenamąjį namą įsiveržė keturi asmenys – ne tik trys nuteistieji, bet ir A. Aliaševičiaus motina bei V. Aliaševičiaus sutuoktinė, kuri tyrimo pradžioje taip pat buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn (vėliau įtarimai jai buvo panaikinti).
Būtent dirbdamas apdailos darbus vyras susipažino su Aliaševičiais – šiems padėjo pastatyti šiltnamį, sutvarkė santechniką bei pagelbėjo atlikti kitus darbus. Nors vyras turėjo savo namus, tačiau žiemos metu glausdavosi pas naujus pažįstamus – dėl pinigų stygiaus negalėdavo nusipirkti malkų, taip pat susimokėti už elektrą.
„Mes tiesiog juo rūpinomės“, – vėliau pareigūnams nurodė V. Aliaševičienė, kurios vyras ir sūnus buvo pripažinti kaltais dėl tyčinio nužudymo.
Tuo metu nužudytojo kaimynai teigė girdėję kitokių kalbų – Aliaševičiai esą galbūt norėjo užvaldyti vyro namą, o čia turėjo apsigyventi jų dukra. Kad ši galbūt būtų gyvenusi šiuose namuose, V. Aliaševičienė neneigė, tačiau tikino, jog tam pritarė ir nukentėjusysis – jos dukra būtų mokėjusi komunalinius mokesčius, taip pat padengusi įmokas už elektrą.
Šios aplinkybės kaip reikiant buvo sudominusios nužudymo bylą tyrusius policijos pareigūnus, tačiau jiems nepavyko surinkti duomenų, kad Tyliosios g. gyventojas buvo užmuštas siekiant užvaldyti gyvenamąjį namą. Tiesa, tikslaus nužudymo motyvo taip pat nepavyko sužinoti – baudžiamojon atsakomybėn patraukti vyrai taip ir negalėjo paaiškinti savo brutalaus elgesio motyvų.
Nuo smūgių kėdė net sulūžo
Į nužudytojo namus jie įsiveržė po vestuvių – išvakarėse susituokė Aliaševičių dukra, šiose vestuvėse turėjo dalyvauti ir nukentėjusysis, tačiau dėl neaiškių priežasčių vyras nepasirodė. O jis buvo labai laukiamas – santuokos ceremonijai buvo pažadėjęs pagaminti šventinę arką. Kad žudikai nukentėjusiajam priekaištavo dėl arkos, vėliau pripažino ir tuo metu su namo šeimininku buvę jo svečiai, tačiau, jų teigimu, įsiveržėliai tik šaukė, net nebandę aiškintis aplinkybių ėmė naudoti smurtą.
V. Aliaševičienė per apklausą sakė, kad tuo metu, kai su vyru, sūnumi ir šio draugu atėjo į nukentėjusiojo namus, šis miegojo, o kitame kambaryje buvo du vyrai ir viena moteris, kurie vartojo alkoholį.
„Juos mačiau pirmą kartą, todėl paklausėme, ką jie čia veikia, – per apklausą policijoje sakė moteris. – Tada Dž. Osipovičius iškart pradėjo mušti vieną vyrą kumščiais, daugiausiai į veidą, galvą, suduodamas ne mažiau 5-6 smūgių, kol šis vyras išbėgo į lauką. Tada jis priėjo prie miegojusio namo šeimininko ir ėmė prieš jį smurtauti – daug kartų, gal net ne mažiau kaip 30 kartų jam smogė į įvairias kūno vietas, bet daugiausiai – į galvą. Be to, jis ant to vyro buvo užšokęs visu kūnu... Mano sūnus tuo metu laikė savo tėvą, nes jis irgi norėjo suduoti nukentėjusiajam. O paskui Dž. Osipovičius paėmė kėdę ir ja 3 kartus taip trenkė nukentėjusiajam, kad net kėdė sulūžo.“
Anot moters, po to jos sutuoktinis priėjo prie kraujo klane gulėjusio namo šeimininko ir pasakė, kad „na, tuoj bus kontrolinis“, ir vieną kartą kumščiu trenkė šiam į galvą.
„Po to mes išėjome iš namų“, – tikino ji.
„Nežinau, kodėl taip pasakiau, tai buvo išgėrusios moters kažkoks norėjimas pasirodyti ar dar kažką – tiesiog taip išsireiškiau, bet jokių „kontrolinių“ negalėjo būti, nes mano vyras ir nukentėjusysis buvo geriausi draugai, – teisme aiškino liudytoja. – Jo mirtis mums yra labai didelė tragedija, nes praradome labai gerą ir nuoširdų žmogų, kuris mums labai padėjo.“
Vadino „pasakišku žmogumi“
Teisme moteris tikino, kad iš pradžių į namus užėjo jos sūnus ir Dž. Osipovičius, o ji su vyru – vėliau, esą namuose buvę vyrai jau buvo sumušti.
„Namo šeimininką aš gerbiau, jis buvo pasakiškas žmogus, užeidami pas jį neturėjome jokių blogų kėslų, jis prieš tai mūsų namuose gyveno apie dvejus metus, man jo, kaip žmogaus, buvo labai gaila – neseniai buvo mirusi jo motina, brolis savo gyvenimą baigė savižudybe, – sakė V. Aliaševičienė. – Kai užėjome į namus ir pamačiau girtaujančius asmenis, supykau ir pasakiau, ką jūs čia veikiate. Konfliktas kilo tik dėl to, kad namuose buvo pašaliniai žmonės ir jie ten girtuokliavo, liepėme jiems išeiti.“
Moteris prisipažino, kad namuose matė, kaip „pasakišką žmogų“ mušė kartu su jos sūnumi atvažiavęs šio draugas.
„Jis iš pradžių jį apvertė ir pamatė, kad šis yra girtas, tada dar kažką sumurkė, todėl Dž. Osipovičius ėmė jį mušti, – V. Aliaševičienė negalėjo pasakyti, kodėl iki tol nukentėjusiojo nepažinojęs vyras prieš šį smurtavo. – Mano sūnus, atrodo, taip pat sudavė du kartus, po užsimojo kėde, bet tėvas iš jo ją atėmė.“
Liudytoja tikino, kad visą laiką, kai buvo mušamas „pasakiškas žmogus“, namuose ji nebuvo – tai išeidavo į lauką, tai į kitą kambarį.
„Jis kažką suaimanavo, o tada aš su vyru parvažiavome į namus“, – aiškino baisaus nusikaltimo liudytoja.
Apie kaltės jausmą
Teisme ji apgailestavo, kad nesutramdė savo sūnaus ir šio draugo: „Suprantu, kad jaunuolius reikėjo apraminti, bet išgėrusius jaunus stiprius vyrus apraminti buvo neįmanoma.“
Kad nukentėjusiajam sudavė keletą smūgių, pripažino moters sūnus A. Aliaševičius, tačiau jis tikino, pats pirmasis nutraukė smurtinius veiksmus, bandė nuo smurto sustabdyti Dž. Osipovičių, be to, pažymėjo, kad jo veiksmai nelėmė sužalojimų, sukėlusių nukentėjusiojo mirtį.
„Jo mirtis įvyko dėl sunkios pilvo traumos – blužnies, abiejų inkstų, dešinio antinksčio ir apatinės tuščiosios venos plyšimų, sukėlusių vidinį nukraujavimą ir ūminį inkstų nepakankamumą bei sepsį, o juk Dž. Osipovičius pradėjo šokinėti visu svoriu ant nukentėjusiojo, suduodamas smūgius ranka jam per pilvo sritį, – teisme aiškino A. Aliaševičius. – Pamatęs, kad tai gali turėti pasekmių, bandžiau Dž. Osipovičių atitraukti, be to, kai supratau, kad jis jau nesikelia, nekalba, draugui pradėjau šaukti, kad užteks.“
A. Aliaševičius tikino, kad jo draugas „buvo labai užsivedęs“: „Jis mane atstūmė nuo savęs, dar kartą „šoko“ ant nukentėjusiojo kūno, ir tik tada aš jį atitraukiau.“
Jaunas vyras teigė matęs, kaip keletą kartų nukentėjusiajam sudavė ir jo tėvas, tuo metu motina nesudavė jokių smūgių: „Ji vis tik šaukė, kad jis neįvykdė savo įsipareigojimų – vestuvėms nepagamino arkos“.
O labiausiai prieš nukentėjusiąjį smurtavęs Dž. Osipavičius buvo įsitikinęs, kad teisėjai jį nubaudė per griežtai – jis tikino, kad nei nužudytojo, nei jo namuose buvusių asmenų nepažinojo, neplanavo prieš nieką smurtauti.
„Iniciatyva atlikti nusikalstamus veiksmus kilo iš draugo, jo motinos ir tėvo, – sakė jis. – Būdamas vyresnių asmenų kompanijoje, pasitikėjau jų moralinėmis nuostatomis ir maniau, kad nieko blogo nedarau, jeigu jis savo draugams padedu nubausti nukentėjusįjį, kuris padarė skriaudą mano draugams.“
Dž. Osipovičius taip pat tikino, kad ne jis pirmas pradėjo smurtauti, be to, esą jis net nerodė iniciatyvos, priešingai – buvo skatinamas „padėti savo draugams“.
„Naudodamiesi jauno žmogaus nepatyrimu, manipuliuodami draugiškumu, dėkingumu, noru pasirodyti drąsiu ir stipriu, jie išprovokavo mane padaryti labai sunkų nusikaltimą“, – vyras stebėjosi, kad baudžiamojon atsakomybėn taip ir nebuvo patraukta jo draugo A. Aliaševičiaus motina, taip pat pridūrė, jog nesitikėjo, kad nukentėjusysis mirs.
Jaunikio tėvui pavyko išsigelbėti
Tačiau tądien, kai buvo nužudytas Jašiūnų miestelio gyventojas, aukų galėjo būti ir daugiau – buvo sumušti ne tik pas nukentėjusįjį svečiavęsi šio draugai, bet išvakarės vestuves atšventusio jaunikio tėvas. Jis atsisakė dalyvauti vestuvių ceremonijoje – nepritarė sūnaus santuokai su Aliaševičių dukra.
Toks jaunikio tėvo sprendimas kaip reikiant supykdė ne tik nuotakos tėvus, bet ir brolį – kitą dieną po vestuvių jie nuvyko į šio namus. Į kompaniją jie paėmė ir Dž. Osipovičių.
„Vestuvėse nedalyvavo jaunojo tėvai, buvo daug prakeiksmų mano dukros ir mūsų žento adresu, – vėliau kalbėjo nuotakos motina V. Aliaševičienė. – Mes norėjome pabendrauti be pykčių, todėl pasiėmėme šakotį, kitų vestuvinių lauktuvių ir vienos pažįstamos moters paprašėme mus nuvežti pas žento tėvus.“
„Tada mano sūnus ar jo draugas Dž. Osipovičius jėga atidarė duris, aš užėjau į virtuvę ir padėjau šakotį, butelį degtinės, saldainių, kitas vaišes, klausiau, kodėl jis su žmona neatvyko palaiminti vaikų, – pasakojo V. Aliaševičienė. – O tada už tai, kad mūsų neįleido, Dž. Osipovičius pradėjo mušti mano žento tėvą, bet jis iššoko per langą ir pabėgo pas kaimynus. Išeinant sūnus išdaužė verandos langus.“
V. Aliaševičienė tikino suprantanti, kad tai – „nenormalus elgesys“, bet jo taip ir negalėjo paaiškinti.
„Kai žento tėvas išbėgo pas kaimynę, mes sėdome į automobilį ir išvažiavome“, – sakė ji.
