Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ teigė, jog Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas yra prisiėmęs tam tikrą rolę.
„Tai yra savanaudiška, zuikiavimo rolė, kur jis bandydamas vetuoti tokius gyvybiškai svarbius klausimus bando išpešti sau naudos. Matydamas, kad jis pažeidžia tam tikrus ES principus – teisės viršenybės, ir tai galimai gali sulaukti ES atsako, jis bando užbėgti už akių.
Ir bandyti taip šantažuoti ES, kad Vengrijai nebūtų pritaikytos jokios sankcijos už principų pažeidimą“, – įžvalgomis dalijosi M. Šešelgytė.
Ji teigė, jog jau ilgą laiką priversti V. Orbaną neblokuoti sprendimų yra didelė dilema.
„Nes tokios tarptautinės institucijos kaip ES sudaro galimybes tokiam zuikiavimui ir destruktyviam elgesiui. Vienintelė galimybė – suspenduoti finansavimą Vengrijai iš ES. Tai būtų didelis smūgis šalies ekonomikai, kuri susiduria su didele infliacijos problema. Nepaisant santykinai pigių energetikos išteklių iš Rusijos, vis dėl to, jie yra brangūs. Vengrija irgi susiduria su energetikos išteklių krize“, – kalbėjo VU TPSMI direktorė.
Ko tikėtis iš naujojo sankcijų paketo Rusijai?
VU TSPMI direktorė, politologė M. Šešelgytė laidoje jos galimų sankcijų sąrašas kol kas nėra aiškus. Bet žinoma, kurios būtų itin reikalingos, nes kelia Ukrainai didelį pavojų.
„ES Rusijai taikomos sankcijos labai dažnai susilaukia tokio kontraversiško įvertinimo. Tie, kurie dirba labiau sankcijų srityje kalba apie tai, kad jos yra ilgalaikės, poveikis ilgalaikis, galbūt mažiau matomos, bet po truputį žlugdo Rusijos ekonomiką. Kiti gi sako, kad nemato svarbiausio poveikio – sankcijos nenutraukia karo. Nors, aišku, tuo tikėti yra šiek tiek naivoka. Bet jos buvo iki šiol labai koncentruotos į Rusijos ekonomikos sektoriaus veikimą, tam tikrų žmonių stigmatizavimą, izoliavimą.
Bet ką mes galime pasakyti apie devintą sankcijų paketą, žinoma, žinios apie jį yra dar labai nedidelės. Bet pradedama kalbėti apie tam tikras technologijas. Sankcijos technologijoms buvo taikomos ir anksčiau, bet dabar kalbama apie konkrečias technologijas, kurios šiuo metu ir yra keliančios Ukrainai labai didelį pavojų. Visų pirma – dronų sistemų“, – sakė politologė M. Šešelgytė.
Jos teigimu, jei naujausias sankcijų paketas paliestų būtent dronų sistemas, kurios talžo Ukrainos miestus, poveikis galėtų būti ir greitas.
„Aišku, tos tiekimo grandinės gali ateiti iš kitų šalių. Tas pats Iranas, buvo matomas judėjimas karinės ginkluotės iš Šiaurės Korėjos. Bet tai galėtų padaryti poveikį. Nes kiekiai, kurie ateina iš tų šalių, nėra tokie dideli. Taip pat kalbama ir apie sankcijas medijoms, investicijoms, tam tikriems finansų sektoriams. Čia irgi nėra ypatingai kažko naujo. Tai yra žengiamas dar vienas žingsnis į priekį – sankcijos griežtinamos“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
