„Svarbu, kad šios šalys laikytųsi tam tikrų bendrų įsipareigojimų ir vertybių, kurias puoselėja Europos Sąjunga, ypatingai šio karo akivaizdoje. Tai yra labai aiški parama Ukrainai. Tai yra veiksmų derinimas prie Europos bendrosios užsienio ir saugumo politikos. Ir žinoma, dalyvavimas sankcijų (Rusijai – ELTA) mechanizme“, – antradienį komentavo G. Nausėda.
Nausėdos nuomone, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje turi įtakos Balkanų valstybių įsijungimui į ES struktūras.
„Aišku, visi supranta, kokiomis sąlygomis mes svarstome Vakarų Balkanų integracijos klausimą. Kontekstas yra stipriai pasikeitęs, bet jis suteikia netgi naujos dinamikos visam integracijos procesui“, – tvirtino jis.
„Kandidatės statusas vasaros pradžioje buvo suteiktas Ukrainai ir Moldovai. Suteikta perspektyva Sakartvelui. Manau, kad šiame kontekste Vakarų Balkanų prisijungimas yra pageidautinas“, – pridėjo jis.
G.Nausėda taip pat tvirtina, kad Lietuva visada buvo Europos Sąjungos plėtimosi proceso šalininkė.
„Lietuva visada buvo šio proceso šalininkė. Noriu pažymėti, kad Lietuva niekada nebuvo skeptiška Europos Sąjungos didėjimui arba papildomų narių priėmimo prasme. Žinoma, su tam tikromis sąlygomis“, – tikino jis.
ELTA primena, kad Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas, Albanija, Juodkalnija ir Šiaurės Makedonija siekia įstoti į Europos Sąjungą, tačiau jų stojimo procesas buvo ne kartą atidėtas.
Kai birželio mėnesį Ukraina ir Moldova buvo paskelbtos oficialiomis ES šalimis kandidatėmis praėjus vos keturiems mėnesiams po paraiškų pateikimo, kai kurie Vakarų Balkanų šalių lyderiai neslėpė savo nusivylimo.
Liepos mėnesį oficialiai pradėtos stojimo derybos su Albanija ir Šiaurės Makedonija, kurios paraiškas dėl narystės pateikė atitinkamai 2009 ir 2004 metais. Tačiau Bosnija, kuri pirmą kartą paraišką pateikė 2016 metais, vis dar laukia, kol bus paskelbta oficialia kandidate. Kosovas iki metų pabaigos tikisi pateikti paraišką dėl narystės ES.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dalyvavo Albanijos sostinėje Tiranoje vykusiame ES ir Vakarų Balkanų šalių viršūnių susitikime. Daugiausia dėmesio susitikime skirta ES ir Vakarų Balkanų šalių politinio ir ekonominio bendradarbiavimo stiprinimui, atsparumo ir saugumo Rusijos sukelto karo Ukrainoje kontekste didinimui.
