Iniciatyva gimė dėl LRT
Seime turbūt nebuvo kadencijos, kai nebuvo bandoma kaip nors sureguliuoti žiniasklaidos rinką. Ne išimtis – ir dabartiniai politikai, tik jie, anot Lietuvos žurnalistų sąjungos prezidento Dainiaus Radzevičiaus, ėmėsi spręsti ne gilumines žiniasklaidos problemas, o pradėjo kištis ten, kur kištis visai nereikia. Toks kišimasis, anot jo, kelia grėsmę spaudos laisvei.
Didžiąją dalį šalies žiniasklaidos bendruomenės stebina Seime kilusios idėjos iš žiniasklaidos savireguliacijos instituto – Visuomenės informavimo etikos komisijos (VIEK) – išbraukti dalį jos veikloje šiuo metu dalyvaujančių žiniasklaidos priemones ir žurnalistus vienijančių organizacijų.
Tai reiškia, kad į priekį skinasi Kultūros komiteto pateiktas projektas, pataisytas tik pagal vienos žiniasklaidos grupės – visuomeninio transliuotojo – pasiūlymus. Projekto esmė – Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kurie pakoreguoti tik pagal Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pasiūlymus, neįsiklausius į kitas organizacijas ir išmetant į šiukšlių dėžę Seimo darbo grupėje parengtą VIEK pertvarkos modelį, priimtiną Lietuvos žurnalistų ir leidėjų organizacijoms.
Dabartinėje VIEK šiuo metu dirba 9 žiniasklaidos ir žurnalistų organizacijų deleguoti atstovai. Seimo darbo grupėje buvo sutarta dėl naujos VIEK pertvarkos koncepcijos, pagal kurią šią komisiją sudarytų visi skėtinės Visuomenės informavimo priemonių asociacijos (VIEA) deleguojamų organizacijų atstovai, o taip pat 1 LRT ir 3 Medijų tarybos, kuri veikia prie Kultūros ministerijos, atstovai.
Tačiau VIEK pertvarkos koncepcijai persikėlus į svarstymų stadiją Seime, buvo pateikti pasiūlymai dar patobulinti šios komisijos sudėtį. Kultūros komitetas svarstė, išklausė visuomeninio transliuotojo argumentus ir apsisprendė į plenarinių posėdžių salę nešti naują VIEK modelį, pagal kurį nuo 2023 m. gegužės 1 d. ši komisija keistųsi iš pagrindų. Ją sudarytų mažesnis fiksuotas 9 narių skaičius – 3 Medijų tarybos atstovai, 1 – LRT, 2 – žurnalistų sąjungų ir 3 atstovai iš skėtinės VIEA. Tai reiškia, kad dalis šiuo metus žiniasklaidos etiką saugančių asociacijų būtų išmestos ir savireguliacijos sistemos, nes būtų nustatytas baigtinis VIEK narių skaičius.
„Praėjusią kadenciją LRT atžvilgiu buvo pradėtas žiaurus tyrimas, kuris buvo pripažintas nekonstituciniu, išvados buvo niekinės, bet buvo pakeistas LRT įstatymas ir jame atsirado etikos ombudsmeno pareigybė. Tai prieš dvejus ar pusantrų metų kilo klausimas, ar ta pati LRT, turinti savo nepriklausomą ombudsmeną, prižiūrima Žurnalistų etikos inspektoriaus, ar ji taip pat turėtų būti prižiūrima ir Žurnalistų etikos komisijos (VIEK – Red.), kurią sudaro šitos asociacijos nariai, ar jie gali prižiūrėti ir tuos, kurie nėra toje asociacijoje. Ir tada prasidėjo ginčai. Mes pasitarėme ir nusprendėme, kad subursime tokią darbo grupę. Ji komiteto iniciatyva ir buvo sukurta, ją įkūrė Seimo valdyba. Visiškai teisingai, kad poreikis tokiai pertvarkai dėl žiniasklaidos savireguliacijos atsirado, nes LRT nebuvo įtrauktas į tam tikrus procesus. Čia iniciatyvos priežastis, kad toks subjektas turėtų būti įtrauktas į tuos visus procesus, kas yra natūralu ir normalu“, – DELFI TV laidoje aiškino Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.
Komiteto sprendimas šokiruoja
Lietuvos žurnalistų sąjungos prezidentas Dainius Radzevičius tvirtino, jog tikrai ne problema yra LRT įtraukti VIEK sudėtį, tačiau tai, ką nusprendė Kultūros komitetas – šokiruoja.
„2015 metais padarėme vieną teisingiausių sprendimų, po vienus stogu subūrėme visas žiniasklaidos asociacijas. Dar po šiek tiek laiko nusprendėme, kad reikia savireguliaciją pakelti į aukštesnį lygį, buvo įkurtas juridinis asmuo – VIEK. Ir tai buvo unikalu, kad visos asociacijos nusprendė iš tikrųjų rūpintis etikos reikalais. Tiesa, taip nutiko, kad LRT, anksčiau dalyvavusi, vėliau nedalyvavo. Bet esmė yra ne etikos priežiūra, o etikos standartų kūrimas ir vertinimas. Idėja buvo, kad kuo daugiau dalyvauja etikos vertinime, tuo geriau. O dabar atsitiko taip, kad netyčia ar tyčia, bet Kultūros komitetas nusprendė, kad dalis žurnalistų ir žiniasklaidos atstovų neturėtų teisės dalyvauti savireguliacijoje. Politikai nusprendžia, kad toje VIEK bus keturios ar penkios asociacijos, bet niekaip nesuprantu, kodėl ne visi. V. Juozapaitis advokatauja LRT, kad turi turėti savo balsą, o kažkas negali turėti balso. Todėl ir sakau, kad tai yra grėsmė spaudos laisvei. Ir tai sakau labai atsakingai, kad jei politikai ryšis nuspręsti Seime, kad kažkas neturi teisės dalyvauti savireguliacijoje, etikos komisijoje, tai bus grubus įsikišimas į savireguliaciją“, – įspėjo D. Radzevičius.
V. Juozapaitis, atmetęs kaltinimus, jog gina LRT interesus, teigė, kad Kultūros komiteto nuomonė yra tarpinė stotelė. „Seimo nariai registravo priešingą pataisą ir tas pasiūlymas dabar vėl turi ateiti į komitetą, mes jį vėl turime svarstyti. Paskui visa tai pereina į posėdžių salę, ir tada Seimas ten vėl svarsto. Suprantu, kad visi gali dalyvauti etikos procesuose, bet tam ir yra asociacijos, kad būtų tam tikra struktūra. Juk ir Seimas yra, kad žmonės būtų atstovaujami. Kai kažkas traktuoja, kad suverenas priklauso tautai, visa ji negali juk spręstu, per Seimą yra sprendžiama. Mes siūlome baigtinį sąrašą komisijos. O jūs įsivaizduojate, kad komisija gali būti begalinė?“ – tarsi retoriškai klausė V. Juozapaitis.
Argumentas – sveikas protas
Paklaustas, ar jis išvis neturėjo nusišalinti nuo šio klausimo svarstymo Kultūros komitete, nes pasiūlymą pateikė LRT, o šios televizijos projekte šiuo metu dalyvauja V. Juozapaičio dukra, Seimo narys net pyktelėjo.
„Aš 7 metus dirbau LNK projekte ir mano fizionomija yra rodoma praktiškai visuose Lietuvos televizijose. Ar jūs rimtai čia manęs klausiate, kad turėjau nusišalinti? Kur čia yra vieši ir privatūs interesai – kad mano šeimos žmonės, meno kūrėjai, kažkur juos rodo, tai yra nesuderinama su Seimo nario veikla? Mano šeimos nariai naudojasi ir elektra, ir kitais dalykais, ir balsuoju šiaip klausimais. Tai ne tas kausimas, ne materialinė gerovė, mes kalbame apie bendrą reguliavimą, bendrą komisijos darbą“, – aiškino V. Juozapaitis.
Tačiau Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijos vadovas Liudas Ramanauskas pabrėžė, jog kai kalbama apie žiniasklaidos etiką, jokių skirstymų ar kvotų negali būti, nes ji turėtų būti visiems vienodai svarbi.
„Pagal naują pasiūlymą (patvirtintą Kultūros komitete – Red.) VIEK nebebus nei regioninių radijo stočių, regioninių televizijos stočių. Jei mes sakome, kad jūs ten nereikalingi, tai turime suprasti, kad ir etikos kodeksas mūsų redakcijoje nereikalingas ir kiekvienas gyvensime pagal savo supratimą?“ – Kultūros komiteto sprendimo logikos nesuprato ir L. Ramanauskas.
Tačiau V. Juozapaitis teigė, į VIEK sudėtį nebepateksiančios priemonės bus atstovaujamos per kitas organizacijas, pavyzdžiui, Lietuvos žurnalistų sąjungą.
„Mes padarėme beveik tobulą modelį, žinoma, jį galima tobulinti – gali būti LRT, ir dar iš visuomenės gali būti balsas iš šalies. Bet kad taip sutarus, vėliau komitete nuspręsti išmesti dalį, sakyti, kad turi būti 9. O tai kodėl ne 13? Tikrai nesuprantu, kodėl sąrašas turi būti baigtinis. Žiauriausia, kad jei Seime teisėkūra yra tokia, tai turi būti teisiniai argumentai, turi būti pagrįsta, kodėl iš savireguliacijos reikia išmesti nors vieną asociaciją. O aš nemačiau nė vieno argumento“, – pabrėžė D. Radzevičius.
V. Juozapaitis paaiškino, jog „sveikas protas sako“, kad VIEK sąrašas turi būti baigtinis.
Pažadėjo, jog svarstys dar kartą
„Tada išvada labai paprasta – demokratija ir etika yra baigtinė, nors kai kurių nuomone, ir mano nuomone, tai nėra baigtinė. Kai 1997 metais Lietuvoje atsirado Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, internetinės žiniasklaidos dar nebuvo. Jei po 5metų atsiras dar viena žiniasklaidos rūšis, baigtinis procesas vėl bus baigtas, vėl keisime įstatymus? Niekai nesuprantu to baigtinio taško, kodėl turi būti baigtinis sąrašas, jei etika neturi baigties. Iš kitos pusės – ką tada veikti regioninei žiniasklaidai. Jei norite pasakyti, kad atiduokime visą regioninę žiniasklaidą politikams, kurie galės už pavadėlio juos laikyti savo viešaisiais pinigais, tai čia ne žiniasklaida ir ne žurnalistika. Tokie apribojimai tik parodo, kad mums nesvarbu, svarbu tik tai, kas Vilniuje, svarbi LRT pozicija ir stambiausių žiniasklaidos kompanijų pozicija, o visa kita neegzistuoja. Taip, aš matau supriešinimą“, – kalbėjo L. Ramanauskas.
D. Radzevičius piktinosi, jog politikai ėmėsi spręsti tas problemas, kurių net nereikia nagrinėti, o pagrindinių bėdų net nesistengia įveikti.
„Spauda neturi „Lietuvos pašto“ įkainių, negali prenumeratos klausimų spręsti, o mes Kultūros komitete sprendžiame blėnis. Dėl kelių asociacijų išmetimų tiek jėgų aukojote, vietoj to, kad spręstumėte rimtas žiniasklaidos problemas. Jei kas nors pasakytų, kad savireguliacijoje yra per daug žmonių, tai tikrai nėra per daug – ir 12 bus gerai, ir 20 bus gerai, jei tokia bus mūsų rinka. Bet dar būtų geriau, jei politikai spręstų žiniasklaidos gilumines problemas, o ne mūsų etikos reikalus. Savireguliacija nėra toks lengvas dalykas, buvo metas, kai dalis didelių redakcijų ignoravo savireguliaciją, mes žingsnis po žingsnio kantriai aiškinome, kad jūs prarasite savo verslus, tai, beje ir atsitiko, dideli spaudos magnatai tik dėl to, kad ignoravo etiką, nuėjo į užmarštį. Ir man atrodo, kas atsitiko geriausia 2015 metais, kad sutarėme, jog dirbsime kartu, žiūrėsime labai rimtai, įsikūrėme bendrą asociaciją, ir tiek daug metų dirbtas darbas šiandien gali būti sugriautas supriešinus argumentu, kuris mane pribloškia, kad turi būti baigtinis sąrašas“, – emocijas vos tramdė Lietuvos žurnalistų sąjungos prezidentas.
V. Juozapaitis patikino, jog Seimo nariai tikrai nėra žiniasklaidos priešai. „Šitas procesas yra viduryje, mes ne kurti, mes girdime, jei tai netenkina žurnalistų, tai mes darysime viską, kad tenkintų visus. Bet bendras sutarimas turėtų būti iš visų pusių, kad nekiltų abejonių, kad didžioji dauguma nuskriaustų mažuosius. Mes niekur ir nepuolėme, mes techniškai turime sugrįžti ir persvarstyti, bet tikrai niekas nespaus, jokio spaudimo tikrai nebus“, – tvirtino Kultūros komiteto pirmininkas.
