Šią žinią Delfi patvirtino ir Kovo 11-osios akto signataras, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas.
„Po ilgos ligos išėjo 6-osios Vyriausybės premjeras Adolfas Šleževičius (g.1948), šį postą užėmęs 1993-1996 metais. Nors jis ir nebaigė savo kadencijos, tais metais šalis smarkiai pažengė į priekį: buvo išvesta užsienio kariuomenė, įvestas litas, suvaldyta infliacija, išsiplėtė šalies tarptautiniai ryšiai“, – antradienį rašo V. Kavaliauskas.
Anot jo, į premjero postą atėjo gerai pasiruošęs: inžinierius mechanikas, mokėsi Liaudies ūkio akademijoje Maskvoje, dirbo maisto pramonės įmonėse, atgimimo metu – „Pienocentro“ pirmininku, Nepriklausomybės pradžioje – žemės ūkio ministro pirmuoju pavaduotoju. Vadovaudamas šalies ūkiui, darė ryžtingus sprendimus.
„Tuo metu silpniausia grandis buvo bankų sistema. Nors jam ir buvo keliama byla dėl neteisėtai priskaičiuotų padidintų palūkanų, ji niekuo nepasibaigė. Pasitraukęs iš valstybinio darbo, buvo samdomas tarptautinių kompanijų įgyvendinti didelius pramoninius projektus. Buvau A.Šleževičiaus komandoje, dirbau jo atstovu spaudai. Iš penkių premjerų, su kuriais teko dirbti, statau jį į geriausių administratorių eilę antruoju po Algirdo Brazausko“, – rašo V. Kavaliauskas.
Bendražygiai: jis buvo politikas, ėmęsis sprendimų kritiniu Lietuvai metu
Buvusį Lietuvos premjerą A. Šleževičių jo bendražygiai prisimena kaip išmanantį politiką ir ekonomistą, kuriam jo vadovavimo metu teko ir nacionalinės valiutos įvedimas, kova su neregėta infliacija, ir kiti svarbūs šalies bei tarptautiniai klausimai.
Jie primena ir asmeninę A. Šleževičiaus klaidą, kai jį iš premjero posto išvertė iš Lietuvos akcinio inovacinio banko atsiimtas terminuotas 135 tūkst. litų indėlis likus dienai iki įstaigos bankroto.
Tuometis Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas teigia, jog A. Šleževičiaus indėlį į Lietuvos istoriją, ūkio atsigavimą ir kitus klausimus „reikia vertinti teigiamai“.
„Tai tikrai buvo geras premjeras, kuris nemaža padarė ką reikėjo padaryti Lietuvai“, – BNS sakė Č. Juršėnas.
Anot jo, pirmiausia į akis krito politiko ūgis – tai buvo aukščiausias premjeras.
„Žinoma, tai yra pliusas – ne tik jį kiti matė, bet ir jis matė daugiau nei kiti. Sakydamas „matė daugiau“ turiu galvoje kitą aplinkybę – jis turėjo nuostabią galvą, daug žinojo, į viską gilinosi, turėjo puikią atmintį. Ir kai jis išeidavo į Seimo tribūną, o aš vesdavau kaip Seimo pirmininkas posėdį, man buvo smagu jo klausyti“, – pasakojo Č. Juršėnas.
Turėjo fenomenalią atmintį
Anot jo, politikas tiesiog žerdavo „faktus, skaičius, iš atminties ir nesuklysdamas“.
A. Šleževičiui jo vadovavimo metais, kuomet Lietuva buvo tik ką atgavusi nepriklausomybę, teko nemenkų iššūkių – staigiai kritęs BVP bei itin išaugusi infliacija. A. Juršėnas teigia pamenantis, jog ji anuomet vadina hiperinfliacija, nes siekė daugiau kaip tūkstantį procentų.
„Visa šitai jo vadovaujamai Vyriausybei, žinoma ir Seimui, ir prezidentui Algirdui Brazauskui reikėjo įveikti“, – sakė tuometis Seimo pirmininkas.
Ėmėsi kertinių Lietuvai žingsnių
A. Šleževičiaus vadovavimo metais buvo įvesta nacionalinė šalies valiuta – litas, buvo derinamas rusų kariuomenės išvedimas iš Lietuvos, pasirašytos pirmosios įsijungimo į tarptautines organizacijas sutartys, spręsti socialiai, ekonominiai ir kiti klausimai.
„Įsijungimas į visas tarptautines organizacijas, Europos tarybą, mūsų paraiškos stoti į ES ir NATO – į pirmą planą statau A. Brazauską ir A. Šleževičių. Mes visi kartu pasirašėm paraiškas“, – kalbėjo Č. Juršėnas.
Koją premjerui pakišo tuometinė bankų krizė. Č. Juršėno teigimu, „šitas priekaištas išlieka“, nes kaimyninėse šalyse prasidėjus krizei jos nebuvo tinkamai įvertintos Lietuvos atžvilgiu.
„Plius asmeninė Adolfo klaida – kai buvo atsiimtas indėlis iš griūvančio banko, tada prasidėjo visi nemalonumai ir teko su juo atsisveikinti“, – prisiminimais dalijosi Č. Juršėnas.
Atviras ir atsakingas
A. Šleževičiaus vyriausybėje sveikatos apsaugos ministru dirbęs parlamentaras Antanas Vinkus BNS sakė esantis sukrėstas žinios apie buvusio premjero mirtį.
„Kiekvieno žmogaus mirtis yra tragedija, tuo labiau – buvusio valstybės vadovo. Žmogaus, tarnavusio tėvynei Lietuvai“, – sakė parlamentaras.
Politikas teigė A. Šleževičių prisimenantis kaip „labai paprastą, normalų žmogų“.
„Žinote, tai buvo žmogus, kuris jautė atsakomybę, tačiau kartu su juo galėjai ir nesivaržyti, pasakyti tikrą tiesą į akis“, – kalbėjo A. Vinkus.
Jis prisiminė savo paskyrimą sveikatos apsaugos ministru ir A. Šleževičiaus atvirumą viceministrų kandidatūroms.
„Nebuvo nurodyta, kad bus tas, tas ar tas. Pirmąja ministro pavaduotoja turėjau galimybę pasiūlyti būti poniai Irenai Degutienei. Ji buvo ne socialdemokratė, – kalbėjo A. Vinkus. – Ir ji dirbo, nors buvo dešinioji. A. Šleževičius buvo atviras, padorus žmogus.“
Parlamentaras teigė, kad prie A. Šleževičiaus buvo įvestas Sveikatos draudimo įstatymas, įkurtas Sveikatos draudimo fondas.
„Jis padėjo atvesti šalies medicinos finansavimą iki šių dienų lygio“, – sakė A. Vinkus.
Adolfas Šleževičius (g. 1948 m. vasario 2 d. Mirčiškėje, Šiaulių rajonas – 2022 m. gruodžio 6 d.) – Lietuvos politikas, ministras pirmininkas 1993–1996 m. 1965 m. baigė Šiaulių 9-ąją vidurinę mokyklą. 1965–1967 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakariniame fakultete. 1965–1967 m. Šiaulių televizorių gamyklos radijo aparatūros montuotojas. 1967–1971 m. studijavo KPI Mechanikos fakultete, kur įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę. 1971–1972 m. Kauno maisto pramonės technikumo dėstytojas.
1972–1977 m. Kauno pieno kombinato vyresnysis inžinierius konstruktorius, vyriausiasis mechanikas, vyriausias inžinierius. 1977–1981 m. LTSR mėsos ir pieno pramonės ministro pavaduotojas. 1980–1982 m. Sąjunginio neakivaizdinio ekonomikos ir finansų instituto aspirantas. 1982 m. parašė ir apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją, docentas.
1981–1983 m. Liaudies ūkio akademijos prie TSRS Ministrų Tarybos klausytojas (neakivaizdiniu būdu mokėsi Sąjunginiame ekonomikos ir finansų institute). 1983–1989 m. LKP CK agropramoninio komplekso skyriaus vedėjo pavaduotojas. 1989–1990 m. Lietuvos pieno pramonės gamybinio susivienijimo „Pieno centras“ pirmininkas. 1990–1991 m. LR žemės ūkio ministro pirmasis pavaduotojas. 1991–1993 m. Lietuvos-Norvegijos bendros įmonės C.-Olsen-Baltic prezidentas. Po Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimo nuo SSKP ir pavadinimo pakeitimo tapo Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) nariu.
1993 m. kovo 10 d. ministro pirmininko poste pakeitė Bronislovą Lubį. [4] Savo vadovavimo vyriausybei laikotarpiu tęsė po nepriklausomybės paskelbimo pradėtas reformas su didesne orientacija į socialinę sferą; stengėsi palaikyti gerus santykius tiek su Vakarais, tiek su Rusija.
Buvo priverstas atsistatydinti po to, kai 1995 m. gruodžio 19 d. Lietuvos banko valdyba paskelbė apie Lietuvos akcinio inovacinio banko veiklos sustabdymą. Po kelių savaičių paaiškėjo, kad likus dienai iki bankroto A. Šleževičius atsiėmė terminuotą indėlį iš šio banko, t. y. galėjo pasinaudoti tarnybine padėtimi. 1996 m. sausio 4 d. LDDP prezidiumas poelgį įvertino kaip „moralinę ir politinę klaidą“, bet atsistatydinimui nepritarė. Sausio 6 d. dėl premjero elgesio iš vyriausybės pasitraukė Povilas Gylys ir Linas Linkevičius. Prezidentas Algirdas Brazauskas pareikalavo, kad premjeras atsistatydintų, tačiau pastarasis nesutiko. Tuomet valstybės vadovas savo dekretu pasiūlė Seimui atleisti ministrą pirmininką. Seimo dauguma tam pritarė. Vasario 8 d. premjeras atleistas iš pareigų.
1996 m. sausio 24 d. generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo tarnyba dėl neteisėtai priskaičiuotų, išmokėtų ir gautų padidintų palūkanų pagal A. Šleževičiaus terminuotų indėlių sutartis. Byla užtruko keletą metų.
Pasitraukęs iš politikos užsiėmė verslo konsultavimu, technologijų prekyba, kelerius metus dirbo Rusijoje. Tarptautinių verslo ryšių bendrovės „TVRG“ vadovas. Nepartinis.[7] 2006–2013 m. UAB „Alfabioetanolis“ generalinis direktorius.
Vilniaus Rotary klubo narys. Kelmės rajono garbės pilietis.
ELTA fotobanke saugoma bene milijonas svarbiausių Lietuvos visuomeninio gyvenimo akimirkų nuotraukų. Ryškiausi politiniai įvykiai ir asmenybės, didžiausią vertę turintys kultūros renginiai, įsimintiniausios sporto varžybos, miestų peizažai bei žmonės jau keletą dešimtmečių yra ELTA fotografų objektyvų centre. Eltos fotobanke persipina aktualiausios naujienos ir istorinės retrospektyvos, kuriose galima atrasti tiek svarbiausius visuomenės veikėjus, tiek pačius save. Ilgą laiką ELTA buvo vienintelė fotometraštininkė Lietuvoje, dėl to kruopščiai kauptas fotoarchyvas ypač vertingas tiek šalies, tiek ir užsienio žiniasklaidai, įvairioms institucijoms, enciklopedijoms, istorijos tyrinėtojams, privatiems asmenims. Fotobanko paslaugomis naudotis paprasta: svetainėje www.elta.lt rinkitės fotobanko skiltį ir, spustelėję detalios paieškos ikoną, nurodykite raktinius žodžius bei pasirinkite dominantį laikotarpį.
