Litras degalų dabar kainuoja gerokai daugiau nei prieš Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, bet ir ne po 2 eurus, kaip buvo vasarą. Pirmadienį naftos rinkoje – nauji sukrėtimai.
„Mes pasiekėme atsiribojimą nuo rusiškos naftų ir jos produktų su savo šiais sprendimais. Manau, kad tai yra istorinis momentas“, – LNK sakė Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Uždrausta į Europos Sąjungą (ES) plukdyti rusišką naftą laivais. Didelio poveikio Europai nežadama.
„Na, tai yra iki 10 procentų visos žaliavinės naftos importo į Europą. Tai nebėra daug, gal tai nebėra didelės problemos, nes tų alternatyvų yra“, – teigė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Pirmadienį įsigaliojo ir dar viena sankcija – 7 didžiausios pasaulio ekonomikos ir Australija sutarė, kad rusams už naftą bus galima mokėti ne daugiau kaip 60 dolerių už barelį.
„Tai yra labai efektyvi priemonė, todėl ir reakcija Rusijos buvo į šitas lubas salyginai labai stipri“, – LNK sakė „Orlen Lietuva“ pardavimų ir plėtros vadovas Ričardas Morkvėnas.
Lietuva ragino įvesti gerokai mažesnes kainų lubas.
„Ar ES kartu su G–7 valstybėmis ir Australija suderintas sprendimas bus pakankamai veiksmingas ir ar būtent tokia leistina rusiškos naftos kaina reikšmingai sumažins Kremliaus režimo galimybes finansuoti agresiją karinę prieš Ukrainą, paaiškės praėjus tam tikram laikui“, – tokį komentarą LNK perdavė prezidentas Gitanas Nausėda.
Pavyzdžiui, pirmadienį rusai savo noru parduoda naftą už panašią kainą, kaip vakarų įvestos lubos – po 64 dolerius už barelį. Bet rusai nebegalės diktuoti kainų.
„Ta pati Kinija, Indija ir kitos šalys, akivaizdu, turėtų išsiderėti mažesnę kainą, kad kentėtų Rusija. Bet klausimas – politinis. Ar Rusija pardavinės už tą mažesnę kainą“, – svarstė ekonomistas T. Povilauskas.
Rusai svaidėsi grasinimais, kad nebūtų kainų lubų jų naftai. Dabar sako, kad jokių problemų.
„Rusijos ekonomika turi visą reikiamą potencialą visiškai patenkinti visus reikalavimus karinei operacija. Tokios priemonės mūsų nepaveiks“, – tikino Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.
Tačiau didžiausi sukrėtimai degalų rinkoje dar laukia po Naujųjų metų. Sausį rusiška nafta nebegalės į Europą patekti vamzdynais.
„Tai bus pakankamai stiprus sukrėtimas visai Europai, nes reikės pakeisti vamzdynais gaunamą naftą – apie 75 procentus naftos kažkokiu tiekimu iš jūros, kas nėra labai lengva padaryti“, – teigė „Orlen Lietuva“ pardavimų ir plėtros vadovas.
Europos galimybės gauti daugiau naftos laivais gali apsunkti Kinija. Kinai, panašu, kad atsisako savo vis dar taikomų labai griežtų COVID–19 ribojimų. Kinų pramonė gali vėl šauti į priekį. Ir jiems reikės daug naftos.
„Jeigu Kinija tikrai atlaisvins COVID–19 pandemijos suvaržymo gniaužtus ir padidės vartojimas toje šalyje, tai taip, tai iš karto pakels tiek degalų, tiek ir naftos kainas“, – teigė „Orlen Lietuva“ pardavimų ir plėtros vadovas R. Morkvėnas.
Kitas ir galbūt didžiausias iššūkis Europos laukia vasarį.
„Dyzelinas turės išskirtinę dinamiką vien dėl jo trūkumo“, – sakė R. Morkvėnas.
Nuo vasario bus draudžiama iš Rusijos į Europą tiekti ir jau pagamintus degalus. Europa iš Rusijos vis dar perka didelius kiekius dyzelino. Kai kuriais mėnesiais – net daugiau nei iki karo.
„Kas bus su dyzelino kainomis kitų metų vasarį, kovą – čia irgi yra toks išliekantis stiprus nerimo šaltinis“, – sakė ekonomistas T. Povilauskas.
„Orlen Lietuva“ užtikrina, kad Lietuvoje dyzelino netrūks. Kitose ES šalyse gali būti ir deficitas.
„Europa neturi pakankamų pajėgumų pasigaminti reikiamą dyzelino kiekį, ji yra priklausoma nuo importo. Tai pardavėjai diktuos kainą, nes rinkoje bus trūkumas“, – prognozavo „Orlen Lietuva“ pardavimų ir plėtros vadovas.
Anot EK, sankcijų įsigaliojimas pusmečiui tam ir buvo atidėtas, kad Europa pasiruoštų.
„Pakankamai laiko buvo prisitaikyti. Ir su trūkumu ES tikrai neturėtų susidurti“, – LNK sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas M. Vaščega.
ES Rusijai ir Baltarusijai ruošia naują sankcijų paketą – jau devintą.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
