Taip buvo padėtas taškas administracinio nusižengimo byloje – Šalčininkuose gyvenančiam Pavelui Z. teismas nutraukė bylą. Tuo metu Šalčininkų policijos pareigūnai vyrui už padarytą pažeidimą buvo skyrę 180 eurų baudą bei uždraudę tris mėnesius vairuoti transporto priemones.

„Situacija yra visiškai buitinė ir paprasta, bet į ją galime papulti kiekvienas iš mūsų ir kiekvieną dieną“, – pažymėjo vairuotojui palankią nutartį paskelbęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas.

Pasak jo, visuomenė turi žinoti, kad „vien tik policininko, nors jis būtų ir komisaras, žodis negali būti pagrindas nubausti žmogų“.

„Tam, kad žmogus būtų nubaustas, būtina atlikti išsamų tyrimą, vien policininko tarnybinis pranešimas nepakankamas kaltei pagrįsti, be to, teisingumo principo įgyvendinimas negali būti siejamas išimtinai tik su žmogaus nubaudimu“, – pabrėžė teisėjas M. Povilanskas.

Vilniaus apygardos teismo paskelbta nutartis įsiteisėjo iš karto nuo paskelbimo – Šalčininkų gyventojui iškelta byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka, nes policija nesutiko su anksčiau Šalčininkų teismo paskelbta nutartimi, kuria buvo panaikintas policijos priimtas nutarimas. Šis teismas taip pat buvo konstatavęs, kad policijos pareigūnai be jokių kaltės įrodymų nubaudė Pavelą L., o priimdami nutarimą rėmėsi tik savo tiesioginio vadovo – Šalčininkų policijos komisariato viršininko Andžejaus Grudinskio pasakojimu. Būtent jis ir matė, kaip Pavelas L. galimai padarė Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą.

Andžejus Grudinskis
Administracinio pažeidimo protokolas vairuotojui buvo surašytas po įvykio, nutikusio Šalčininkų rajone, kelyje Vilnius-Lyda. Anot policijos, Pavelas L., vairuodamas automobilį „Lexus GS300“, „nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, ir neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones vietoje, kurioje pagal KET draudžiama tai daryti – sankryžoje į Gojaus kaimą, pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, dėl ko kitos transporto priemonės „Škoda Octavia“ vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „Lexus GS300“, privalėjo keisti judėjimo kryptį ir greitį, t. y. staigiai stabdyti ir sukti vairą į dešinę“.

Anot policijos, Pavelas L. sukėlė pavojingą situaciją, realią grėsmę eismo saugumui, savo ir kito automobilio vairuotojo gyvybei, sveikatai ir turtui.

Automobilį „Škoda Octavia“ vairavo Šalčininkų policijos komisariato viršininkas A. Grudinskis. Šis automobilis priklauso policijai, jis nėra pažymėtas skiriamaisiais policijos ženklais, juo policija stebi galimus Kelių eismo taisyklių pažeidėjus, o tą rytą komisariato vadovas juo vyko į darbą.

Kad tai yra nežymėtas policijos automobilis, Pavelas L. teigė žinojęs – keliu Vilnius-Lyda jis važinėja jau 15 metų ir šią transporto priemonę yra matęs ne kartą. Vyras nuo pat pradžių nesutiko su jam pareikštu pažeidimu ir aiškino, jog KET nepažeidė ir kitiems eismo dalyviams grėsmės nesukėlė.

„Tą rytą važiavau į darbą iš Šalčininkų į Vilnių, šalia Jašiūnų miestelio pradėjau lenkimo manevrą, – teisme kalbėjo jis. – Priešinga eismo kryptimi iš Vilniaus į Šalčininkus važiavo automobilis „Škoda“. Toje eismo juostoje į kalniuką kilo krovininis automobilis, o „Škoda“ jį lenkė. Aš lenkimą atlikau savo juostoje, kai baigiau manevrą, atstumas tarp mano vairuojamo automobilio ir „Škodos“ buvo apie 100-150 metrų, savo manevru nė kiek nesutrukdžiau šiam automobiliui – lenkiant stabdyti nereikėjo, keisti kryptį ar važiuoti greičiau, kad išvengti susidūrimo taip pat nereikėjo. Lenkimą atlikau kirsdamas kelio važiuojamosios dalies brūkšninę liniją.“

Vairuotojas teigė, kad netrukus per vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kad „Škoda“ apsisuko ir „pradėjo mane vytis“.

Asociatyvi nuotrauka
„Mane sustabdė Jašiūnuose, klausė, kur taip skubu ir kodėl lenkiau sankryžoje, bet aš iš karto nesutikau su tokiais pareigūno žodžiais ir paprašiau peržiūrėti vaizdo medžiagą – galės įsitikinti, kad lenkimo sankryžoje nebuvo, – kalbėjo Pavelas L. – Tada pareigūnas paėmė mano dokumentus, juos patikrino, o vėliau grįžęs prie automobilio dar pareiškė, kad aš kelyje esą pavojingai manevravau, nors nieko panašaus nebuvo.“

Šalčininkų gyventojas teigė, kad po kelių savaičių buvo iškviestas į policijos komisariatą, kur buvo surašytas pažeidimo protokolas – esą jo pozicijos pareigūnai net nenorėjo girdėti ir neatlikę tyrimo priėmė vienašališką sprendimą, kuriuo buvo skirta ne tik bauda, bet ir draudimas vairuoti transporto priemones.

Tuo metu Šalčininkų policijos komisariato viršininkas A. Grudinskis, kurio liudijimu rėmėsi pažeidimo bylą tyrę jo pavaldiniai, teisme aiškino, kad Pavelo L. galimai padarytą pažeidimą pastebėjo vykdamas į darbą.

„Pravažiavęs Jašiūnų gyvenvietę artėjau prie sankryžos su Gojaus kaimu, apie 300-400 m atstumu mačiau automobilių vilkstinę, vienas iš automobilių buvo vilkikas, iš galo pamačiau juodos spalvos automobilį, kuris pradėjo lenkti šiuos automobilius, – komisaras teigė, kad važiavo priešpriešine eismo juosta. – Tas automobilis lenkimą baigė už sankryžos, važiavo labai greitai, pavojingai priartėjo prie mano vairuojamo automobilio. Mačiau, kad jis nebespėja užbaigti lenkimo, todėl pradėjau sukti vairą į dešinę, bet supratau, jog to nepakanka, todėl pradėjau stabdyti automobilį, kad lenkiantis automobilis spėtų užbaigti lenkimo manevrą.“

Komisaro teigimu, lenkimo metu atstumas tarp automobilių buvo ne daugiau kaip 50 metrų.

„Po kurio laiko apsisukau, pasivijau automobilį ir jį sustabdžiau, vairuotojui paaiškinau, kad jis pavojingai vairavo, lenkė sankryžoje“, – A. Grudinskis pripažino, jog vairuotojas nesutiko su pažeidimu ir aiškino, kad lenkimą atliko per brūkšninę liniją.

Komisaras teigė, kad policijos tarnybiniame automobilyje, kurį jis vairavo, buvo įrengtas vaizdo registratorius, bet „vaizdo įrašas nepadarytas, galimai dėl techninių kliūčių.“

„Bandžiau įrašą pasižiūrėti atvažiavęs į komisariatą, bet to padaryti nepavyko, tos dienos įrašai neišsisaugojo“, – teigė jis.

Bet prie teismui perduotos bylos buvo pridėtas kitas įrašas, kurį komisaras savo iniciatyva atliko prie Pavelo L. vairuojamo automobilio. Šis įrašas kaip reikiant teismui sukėlė įtarimų – jame buvo užfiksuota tik dalis komisaro ir Pavelo L. pokalbio, be to, neaišku, kokios aplinkybėmis šis įrašas buvo padarytas ir kokiomis priemonėmis.

Tačiau, anot teismo, iš šio įrašo girdėti, kad automobilį „Lexus“ sustabdęs policijos pareigūnas vairuotojui nurodo, kad „gausit protokolą, gausit mūsų sprendimą, sprendimą gausit nuotoliniu būdu“.

Mindaugas Povilanskas
„Tokiu būdu, net neišklausius vairuotojo Pavelo Z. pozicijos, buvo išreiškiama išankstinė pozicija dėl jo kaltės“, – Vilniaus apygardos teismo teisėjas M. Povilanskas paskelbė, kad A. Grudinskis, pateikdamas išankstinį situacijos vertinimą, neatlikus galimo administracinio nusižengimo tyrimo, iš esmė pažeidė įstatymų reikalavimus.

Be to, teismo teigimu, administracinio nusižengimo protokolą surašiusį pareigūną ir tarnybinį pranešimą dėl galimo pažeidimo surašiusį A. Grudinskį sieja subordinaciniai – statutiniai santykiai.

„Atsižvelgus į A. Grudinskio aiškiai išreikštą išankstinį įvykio vertinimą ir nesant kitų neginčytinų įrodymų dėl padaryto administracinio nusižengimo, negalima daryti abejonių nekeliančios išvados dėl Pavelo Z. kaltės“, – nutartyje pabrėžė teismas.

Vairuotojui palankioje nutartyje taip pat nurodoma, kad nuo pat tyrimo pradžios jis buvo nuoseklus ir nesutiko jam inkriminuotu pažeidimu, be to, jo teigimu, policijos komisaras net negalėjo matyti, kurioje vietoje jis pradėjo lenkimo manevrą, nes šio vairuojamas automobiis buvo už 600 metrų.

„Policijos pareigūnai, surašydami administracinio nusižengimo protokolą, kilus bet kokioms abejonėms dėl administracinio nusižengimo padarymo, tuo labiau, kad Pavelas Z. nuo pat galimo administracinio nusižengimo padarymo neigė savo kaltę, privalo tinkamai, siekiant išsklaidyti bet kokias dėl administracinio nusižengimo padarymo kylančias abejones, imtis veiksmų, – nurordė teismas. – Be policijos pareigūno A. Grudinskio tarnybinio pranešimo, kitų duomenų, pagrindžiančių Pavelo Z. kaltę, pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nėra.“

Pasak teismo, nei administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusi policija, nei galimą administracinio nusižengimo faktą užfiksavęs policijos komisaras ar administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas „nesiėmė jokių priemonių surinkti daugiau galimai padarytą administracinį nusižengimą, pagrindžiančių įrodymų“. O tokią galimybę turėjo – dabar gi net negalima nustatyti, kurioje vietoje buvo kiekvienas iš vairuotojų, koks atstumas skyrė automobilius užbaigiant lenkimą, ir ar lenkimas iš tiesų sukėlė pavojingą situaciją kelyje.

Nutraukdamas administracinio nusižengimo bylą teismas pabrėžė, kad nė vienas asmuo negali būti nubaudžiamas ne kaltės įrodymų, o policijos pareigūno pasakojimui negali būti suteikiamas prioritetas.

„Policijos pareigūno parodymai neturi didesnės įrodomosios galios, nei bet kuris kitas įrodymas, tame tarpe ir paties Pavelo Z., todėl jie privalo būti įvertinti pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti byloje surinkti duomenys, bei tikrinami vadovaujantis kita bylos medžiaga, – nurodė teismas. – Nagrinėjamu atveju, kitų duomenų, kurie patvirtintų policijos pareigūno A. Grudinskio nurodytas aplinkybes, byloje nėra, o kaip jau ir minėta, galimą nusižengimą fiksuojantys (tiriantys) pareigūnai nesiėmė priemonių surinkti pakankamai duomenų, kurie patvirtintų galimai padaryto nusižengimo aplinkybes.“

Asociatyvi nuotrauka
Anot teismo, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

„Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai“, – teismo teigimu, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, todėl šioje byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl Pavelo Z. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Tuo metu Šalčininkų policijos komisariatas nesutiko su teismo nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylą ir nurodė, kad teismas esą nepagrįstai prilygino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus su policijos pareigūno, vykdančio savo tiesiogines pareigas eismo kontrolės srityje, parodymais.

„Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių duomenų, kurie leistų abejoti policijos pareigūno šališkumu, objektyvumu ar būtų nustatytas jo suinteresuotumas, teisminio bylos nagrinėjimo metu policijos pareigūno paaiškinimai buvo išsamus ir nuoseklūs, nurodytos aplinkybės iš esmės nesiskyrė nuo tarnybiniame pranešime užfiksuotų nusižengimo aplinkybių“, – komisariato teigimu, teismui nebuvo pagrindo abejoti A. Grudinskio nurodoma įvykio aplinkybių versija.

Policija taip pat pabrėžė, kad Pavelas Z. ne kartą yra baustas už įvairius KET pažeidimus, susijusius su eismo saugumu. Atsikirsdamas į šiuos teiginius apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad vien ankstesni asmens padaryti administraciniai nusižengimai (baustumas) jokiu būdu neįrodo Pavelo Z. kaltės dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo.

„Atkreiptinas dėmesys, kad tokių duomenų, t. y. asmens administracinio nusižengimų išrašo, administracinio nusižengimo byloje nepateikė ir pati institucija“, – pažymėjo teismas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (19)