Pasak ekspertų, praėjusią savaitę buvo nemažai dėmesį pritraukusių ir Ukrainai svarbių geopolitinių įvykių: NATO ir JAV išreiškė poziciją remti Ukrainos energetiką ir stiprinti karinę pagalbą, Prancūzija perdavė savo LRU MLRS sistemas (HIMARS analogą) ukrainiečiams. Kaip ir MARS II, tai yra europietiškas M270 patobulinimas.
Taip pat šią savaitę nuskambėjo Europos komisijos diplomatiškai ambicingas siekis sukurti specialų Jungtinių Tautų teismą Rusijos karo nusikaltimams tirti. Dar buvo ir ES, G7 ir Australijos sprendimas užfiksuoti iš Rusijos perkamos naftos kainą ties 60 dolerių už barelį. Šį sprendimą peržiūrint po dviejų mėnesių (priklausomai nuo agresoriaus veiksmų kaina gali būti dar mažinama).
„Lyg vyšnaitė ant torto — JAV prezidento Joe Bideno pareiškimas, kad konsultuodamasis su NATO sąjungininkais jis pasirengęs sėsti prie derybų stalo su V. Putinu tik tada, kai „jis nuspręs ieškoti būdų kaip užbaigti šį karą“. Būtent taip buvo pasakyta, kad agresoriaus politiniame diskurse ir propagandoje nebūtų šių žodžių įvairių interpretacijų (o interpretacijai vietos yra), tikėtina, rusams atskirai buvo paaiškinta ką kiekvienas iš šių žodžių reiškia“, – rašo ekspertai.
Anot jų, po to sekė Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo atsakymas, kad JAV prezidentas nori, jog „V. Putinas paliktų Ukrainą“, o to neva nebus.
„Todėl reikia pasakyti, kad JAV ne tik parodė aiškią poziciją dėl Ukrainos, bet ir dėl NATO („konsultuodamasis su NATO sąjungininkais“), kas Kremliui užveria dar vieną langelį — dvišalį „didelių berniukų“ susitarimą“, – teigia jie.
Šeštadienio rusų gynybos ministro Sergejaus Šoigu skubus (o gal skubotas) atskirdimas į Minską ir protokolo pasirašymas dėl bendro regiono saugumo užtikrinimo be praktinių klausimų gali būti „asimetrinis“ Kremliaus atsakas Vakarams.
„Suprask — jūs čia mus spaudžiate, o mes, va, labiau baltarusius prie savęs pririšime ir (galbūt) kartu į Ukrainą dumsime. Tiek „asimetrinis“, kad net juokingas šis atsakas“, – vertina jie.
Ekspertai teigia sutinkantys su Egidijumi Papečkiu, kad praktinė šio vizito prasmė yra neatlygintinai išnaudoti Baltarusijos resursus karo prieš Ukrainą reikmėms.
„Kita vertus, tai jau ir taip dideliu mastu buvo daroma be jokio susitarimo. Tad tai dar viena parodomoji akcija, siekiant įtikinti savo vatagalvius, kad „mes turime kuo atsakyti Vakarams, žygis link Lamanšo ne už kalnų“. Tuo pačiu tai gali būti ir žinutė Baltarusijai, kad ji nuo dalyvavimo kare neišsisuks ir anksčiau ar vėliau bus priversta įsijungti tiesiogiai. Gal tai už uždarų durų savo kolegai pasakė S. Šoigu ir gavo atsakymą, kuris privertė jį taip nelinksmai atrodyti nuotraukose?“, – svarsto jie.
Komentuodami situaciją fronte „Locked N‘ Loaded“ rašo, kad Luhansko kryptyje po ilgų dienų lokalių atakų ir gynybinių mūšių ukrainiečiams pavyko pramušti rusų gynybą prie Kyslivkos, kas privertė rusus atitraukti didžiąją dalį pajėgų iš Jachidnės.
Čia galėjo likti priešakiniai būriai, artilerijos koreguotojai, žvalgybos vienetai, nes nėra patvirtinimo, kad ukrainiečiai jau įžengė į Jachidnę.
Tai kol kas yra taktinis laimėjimas, tačiau jis gali virsti operaciniu. Tiesa, laikas jau gali būti prarastas, nes praėjo dvi dienos, o ukrainiečiai toliau nepuola į rytus. Tikėtina, kad rusai spėjo įsitvirtinti ne tik Nova Tarasivkoje, bet taip pat į vakarus nuo Kobylkos upės esančiose aukštumose.
Vertinimas: iniciatyvą dar vis turi ukrainiečiai.
Kreminoje savaitės pabaigoje ukrainiečiams pavyko pralaužti rusų gynybą Ploščankoje — Červonopopivkoje ir pasiekti kelią Svatovė — Kremina. Tačiau panašu, kad prasilaužimu viskas kol kas ir ubaigėsi, nes įsitvirtinti Ukrainos pajėgų vienetams vis dėlto nepavyko.
Greičiausiai dėl grėsmės gauti smūgių į neapsaugotus flangus ukrainiečiai šiek tiek atsitraukė ir ruošiasi naujoms puolimo operacijoms.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Agresorius ir toliau nesėkmingai bando atakuoti visoje Lisičiansko krypties kontaktinėje linijoje. Tiesa, savaitės viduryje šiek tiek pajudėjo į priekį prie Spirnės, bet tai tik nedidelis žemės lopinėlis, kuris taktine prasme nieko neduoda.
Rusų ataka prie Hryhorivkos buvo epizodinis momentas, ką įrodo suaktyvėjusios ukrainiečių operacijos šiauriniame Siverskij Doneco krante. Prie to prisideda ir rusų puolimo tempo bei efektyvumo sumažėjimas visame Lisičiansko sektoriuje.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Agresoriaus pajėgoms pasiekus taktinę sėkmę prie Kurdiumivkos ir šiaurės rytinėse bei rytinėse Bachmuto prieigose gynėjų padėtis komplikuojasi.
Jei mieste problemą galimą išspręsti atsitraukiant į naujas gynybines pozicijas kitame kvartale, tai rusų „kabėjimas“ virš gyvybiškai svarbaus kelio Kostiantynivka — Bachmutas ir grasinimas blokuoti pietvakarines miesto prieigas ginančią ukrainiečių grupuotę yra gerokai pavojingesnis veiksmų eigos variantas. Dėl to ukrainiečiai rengia intensyvias kontratakas Opytnėje bei smūgiuoja prie Majosko ir Kurdiumivkos.
Tai davė rezultatą – pavyko numušti agresoriaus puolimo tempą, tačiau sunku pasakyti, ar situacija yra stabilizuota.
Vertinimas: iniciatyvą turi agresorius.
Pervomaiskėje — Avdijivkoje agresoriaus puolimo efektyvumas visuose ruožuose yra sumenkęs. Sugebėję stabilizuoti padėtį Vodianės — Opytnės ruože, ukrainiečiai gali lengviau ginti Pervomaiskę.
Okupantai stipriai spaudžia, bet neturi manevro laisvės, atakuoja tais pačiais Ukrainos vienetų prišaudytais keliais. Marijinkos ruože ukrainiečiai kuriam laikui stabilizavo situaciją.
Vertinimas: iniciatyvą turi agresorius.
Ukrainiečiai stabilizavo situacija ne tik prie Pavlivkos, bet ir prie Novomychailivkos.
Pasirodė informacija, kad rusai aukščiausiais kariniais apdovanojimais apdovanojo 155-osios jūrų pėstininkų brigados karius, tarsi sakydami, jog jie savo užduotį įvykdė, t.y., krito kaip paskutiniai rudens lapai nuo ukrainiečių ugnies, bet sugebėjo užimti pusę 1,5 km ilgio ir 3 km pločio gyvenvietės. Tarsi dabar rusų kontroliuojamas Volonovachos komunikacinis mazgas nuo to saugesnis.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Zaporižioje abi pusės kaupia pajėgas ir resursus tolimesnėms operacijoms, daugiausia visą savaitę dirbo žvalgai ir artileristai. Vyko lokalūs susidūrimai Orihivo — Huliajpolės — Velyka Novosylkos ruože, tačiau kontaktinė linija nejuda.
Ukrainiečiai smogė smūgius agresoriaus kariniams taikiniams jo gynybos gilumoje. Viešoje erdvėje pasirodžiusios diskusijos apie galimą ukrainiečių puolimą Polohų link atitinka operacinį poreikį (toliašaude artilerija ir raketomis uždengti agresoriaus komunikacinius mazgus bei kitus svarbius taikinius Zaporižios kryptyje) ir turimas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų galimybes.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Pietuose ukrainiečiai atakuoja agresoriaus karinius taikinius jo gynybos gilumoje, pirmiausia siekdami pažeisti karinę infrastruktūrą aplink Krymo „butelio kakliuką“.
Labai tikėtina, kad taip siekiama ir atgrasančio efekto, kad rusai savo pajėgas ir resursus vežtų ilgesniu keliu per Mariupolį. Rusai daugiausiai atakuoja civilinius objektus siekdami sukelti išvaduotų teritorijų gyventojų nepasitenkinimą ukrainiečių pajėgomis („prie ruso juk niekas taip nešaudė“).
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Prevencija suveikė
Agresorius praėjusią savaitę nesurengė kurį laiką tradicinėmis buvusių „raketų“ ir „dronų“ dienų.
Paskutinį kartą masinis apšaudymas raketomis vyko lapkričio 23 dieną (paleista 71 raketa). Po to smūgių buvo, tačiau nebe tokie intensyvūs ir dažni.
Labai tikėtina, kad ne be Vakarų žvalgybų pagalbos šią savaitę paskleista vaizdinė informacija iš Saratovo karinio oro uosto, kuriame kilimui ruošėsi Tu-95 ir Tu-160, tačiau masinių antskrydžių taip ir nebuvo.
Neatmestina, kad tokia prevencija suveikė.
Taip pat gali būti, kad tai rusų pamėgta maskavimosi strategija — okupantai žino kokios reakcijos sulauks iš oponento ir ją sąmoningai provokuoja.
Šiuo atveju būtų siekiama varginti Ukrainos priešraketinę gynybą ir mažinti jos budrumą ateičiai, mažinti pasitikėjimą Vakarų žvalgybos duomenimis – paprastai sakant, sena gera istorija apie piemenį ir vilką.
Kontaktinėje linijoje agresoriaus nuostolius ekspertai išskiria į du probleminius blokus:
Manevrinių vienetų nuostoliai. Rusų gyvosios jėgos nuostoliai auga (3100 ir 3840), o šarvuotos technikos nuostoliai lieka panašūs (58 ir 53).
Ekspertai mano, kad tai susiję su nauja agresoriaus taktika, atsisakant BTG ir KTG, o veikiant labiau būrio/kuopos dydžio pėstininkų vienetais, kuriuos remia priskirta šarvuota technika ir netiesioginės ugnies priemonės (pvz.: artilerija). Tokiu būdu šarvuota technika veikia iš gilumos ir taip jos naudojama mažiau. Puolant pėstininkų grupėmis keliais ešelonais ir kelis kartus per dieną, agresorius pasiekė taktinių laimėjimų prie Bachmuto, tačiau jų nuostoliai išlieka didžiuliai.
Artilerijos nuostoliai. Jie yra beveik tris kartus mažesni nei užpraeitą savaitę (31 ir 11) ir nei iš tolo neprimena tų laikų, kai ukrainiečiai per savaitę sunaikindavo po 70–80 ar net daugiau priešo artilerijos sistemų.
Tai yra esminė agresoriaus taktinės sėkmės prie Bachmuto priežastis. Tikėtina, kad tai pirmiausia yra susiję su pasikeitusia agresoriaus artilerijos vienetų taktika (vengia ilgiau šaudyti iš tos pačios pozicijos) ir geresne maskuote. Tačiau tokia dinamika jau tęsiasi beveik mėnesį, tad per tą laiką ukrainiečiai jau būtų spėję prisitaikyti ir rusų artilerijos nuostoliai būtų ėmė augti, bet tai neįvyko.
Amunicijos badas
Viešoje erdvėje pasirodė informacija apie Ukrainos artilerijos problemas, kurios iš esmės susiveda į amunicijos badą. Prieš mėnesį ukrainiečiai paskelbė pradėję sovietinių 122 mm ir 152 mm šaudmenų gamybą.
Oficialiai paskelbta, kad jų pasirodymo fronte tikimasi po kelių mėnesių. Bėda ta, kad šie šaudmenys nei pagal galią, nei pagal tikslumą, nei pagal šaudymo nuotolį neleis šiuo metu perlaužti artilerijos dvikovų ukrainiečių naudai. Nebent šių šaudmenų būtų labai daug, tačiau kad jie kiekiais galėtų varžytis su rusais sunkiai tikėtina.
Ukrainos gynybos ministro pareiškimas, kad 155 mm šaudmenų Vakarų perduotoms artilerinėms sistemoms Ukraina turi pakankamai ir jų patys ukrainiečiai negamins, kelia klausimų, ar tikrai Ukraina turi ambiciją savo kariuomenę perginkluoti NATO standartų ginkluote (kaip ne kartą buvo deklaruota).
„Suprantame, kad ieškoma tiesiausių kelių į pranašumą mūšio lauke. Sovietinės artilerijos sistemų Ukrainos kariuomenėje daugiausia, o jas pakeisti vakarietiškomis nėra kaip, nes rinkoje pirkti tiesiog nėra, tad reiktų užsakymus gaminti, o tai užtrunka. Tas pats pasakytina apie amuniciją — jos yra, kiek yra, o patiems gaminti būtų didelis technologinis iššūkis“, – rašo jie.
Tačiau tokiu atveju ukrainietiški šaudmenys pagelbės tik kontaktinėje linijoje esantiems manevriniams vienetams, bet nelaimės artilerijos dvikovų su priešo artilerija. Reikia tikėtis, kad ieškomi ir kiti sprendimo būdai (pvz.: daugiau MLRS, daugiau išmanios 155 mm amunicijos ir pan.).
Agresorius bandė padidinti savo pranašumą ugnies priemonėmis ir ėmė aktyviau naudoti orlaivius, tačiau tas bandymas jam baigėsi nesėkmingai. Prarasti du sraigtasparniai ir trys lėktuvai. Didžioji jų dalis numušta Bachmuto sektoriuje, kas rodo, kad čia ukrainiečių oro gynyba veikia efektyviai.
Tikėtinos provokacijos pasienyje
Tikėtina, kad siekdamas išvystyti Rusijos gynybos ministro S. Šoigu vizito į Baltarusiją efektą, agresorius gali pasienyje su Ukraina rengti provokacijas ir taip pabandyti įtraukti Baltarusiją į tiesioginius karo veiksmus.
Neatmestina, kad rusų artileristai gali rinktis tokias šaudymo pozicijas, kad ukrainiečių atsakomąją ugnimi būtų užkliudyti baltarusių civiliai ar kariškiai.
Gali būti, kad Svatovės sektoriuje ukrainiečiai perkels pagrindinio puolimo kryptį nuo Nova Tatarivkos į Peršotravnevės— Orliankos ruožą, siekiant apeiti gynybai patogias rusų pozicijas ir pulti Nova Tarasivkos — Verchnia Duvankos ruožą iš šiaurės rytų.
Tikėtina, kad ukrainiečiai sieks pralaužti rusų gynybą Zalimano — Plosščankos — Červonopopivkos ruože, kirsti kelią Svatovė — Kremina, įsitvirtinti ir pradėti operacijas link Krasnoričenskės. Tokiu atveju labai tikėtinas ukrainiečių smūgis keliu Torskė — Kremina, kartu su žvalgų ir SOP vienetų reidais pietinėje Kreminos sektoriaus dalyje.
Gali būti, kad agresorius sieks sukaupti puolamąją grupuotę prie Kurdiumivkos ir smogti Časiv Jaro link, norėdamas pasiekti operacinius tikslus Bachmuto sektoriuje (atkirsti gynėjus nuo aprūpinimo kelių Kostjantinivka — Bachmutas bei nuo pietvakarines miesto prieigas ginančios ukrainiečių grupuotės).
Tuo pačiu tikėtina Bachmuto miesto šturmo pradžia. Ukrainiečiai toliau kontratakuos siekdami ne tik stabdyti rusų judėjimą šiomis pavojingomis kryptimis, bet puls ir kituose ruožuose, su tikslu ištampyti agresoriaus pajėgas.
Neatmestina, kad Zaporižios sektoriaus kontaktinėje linijoje prasidės suaktyvėjimas, ukrainiečiams siekiant įgalinti savo netiesioginės ugnies priemones toliašaudės artilerijos ugnies ir raketų pagalba atakuoti agresoriaus komunikacinius mazgus visame Zaporižios sektoriuje. Taip pat neatmestinas ir agresoriaus bandymas surengti preventyvų puolimą šiame sektoriuje.
