Trumpai: nuo ko viskas prasidėjo
Prasidėjus karui Ukrainoje, prieš šių metų NATO viršūnių susitikimą Madride imta garsiai kalbėti apie būtinybę stiprinti aljanso rytinį flangą – eFP (NATO priešakinių pajėgų) brigados poreikį. Kiek vėliau mintis transformavosi į siekį užsitikrinti vokiečių brigados dislokavimą Lietuvoje.
Nors ir Lietuvos politikams bei diplomatams teko gerokai padirbėti ir paspausti sąjungininkus dėl formuluotės, idėja galiausiai buvo apibrėžta birželį vykusio aljanso viršūnių susitikime.
„Sąjungininkai įsipareigojo mūsų rytiniame flange dislokuoti papildomas tvirtas, vietoje esančias ir kovai pasirengusias pajėgas, kurios, kada ir kur to reikia, bus padidintos nuo esamų kovinių grupių iki brigados dydžio dalinių ir turės patikimą greitai pasiekiamą pastiprinimą, iš anksto dislokuotą įrangą bei sustiprintą vadovavimą ir kontrolę“, – rašoma patvirtintoje NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje.
Lietuva, ypač garsiai kalbėjusi apie sąjungininkų brigados poreikį čia, vietoje, galiausiai pasiekė savo – birželio 7 dieną, Vilniuje viešint Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui, buvo išplatintas jo ir prezidento Gitano Nausėdos bendras komunikatas, kuriame šis tikslas ir yra išdėstytas.
„Be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“, – rašoma pareiškime.
Jame akcentuojama, kad „iš pradžių šiai brigadai vadovaus Lietuvoje nuolat dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas, ją sudarys specialiai šiam tikslui skirtos Vokietijos kovinės pajėgos, kurias potencialiai papildys galimi tarptautiniai elementai.“
Komunikate rašoma apie sutarimą derinti karinius poreikius bei išteklius, „taip užtikrinant tvarų, patikimą ir keičiamos apimties karinės pozicijos stiprinimą Baltijos regione, leidžiantį išplėsti sąjungininkų pajėgas vietoje iki ilgainiui brigados dydžio.“
Lietuvos atstovai sako keliantys tikslą, kad brigada šalyje galop būtų dislokuota pilna apimtimi, o tai būtų įmanoma padaryti maždaug 2026-2027 metais, pagerinus ir išplėtus priimančiosios šalies infrastruktūrą. Tam buvo pakoreguoti reikalingi įstatymai.
Tai kaip yra – brigada „vietoje“ ar pagal poreikį?
Vis dėlto panašu, kad viena iš bėdų pačioje Lietuvoje – vienareikšmio, abejonių ir dvejonių nesukeliančio kalbėjimo vienu balsu tarp svarbiausių institucijų stoka arba grėsmė įsivelti į biurokratines pinkles.
Rukloje spalį viešėjusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht pažymėjo, kad laikotarpis, per kurį į Lietuvą krizės atveju turėtų atvykti Vokietijos kariai, yra 10 dienų, o krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tuomet patvirtino, kad toks reagavimo greitis būtų tinkamas.
Po šio ministro pasisakymo kilus audringoms reakcijoms, A. Anušauskas patikslino, kad 10 dienų reagavimo laikotarpis yra tinkamas tik tol, kol Lietuvoje vystoma infrastruktūra ir kiti darbai.
Ministrą griežtai laikytis Lietuvos pozicijos galiausiai turėti vokiečių brigadą vietoje interviu BNS tada paragino ir šalies vadovas G. Nausėda.
„Aš manau, kad ministras, pirmiausia, turėtų labai aiškiai komunikuoti, jog Vokietijos brigados buvimas čia, Lietuvoje, yra mūsų didžiausias prioritetas. Gali keistis krašto apsaugos ministras, gali keistis premjeras, gali keistis ir valstybės prezidentas, bet Lietuvos interesas keistis negali“, – interviu BNS sakė prezidentas.
Viešiems pasipiktinimams jau aprimus, Delfi žiniomis, po geroko spaudimo Krašto apsaugos ministerijai (KAM), Lietuva rugsėjį galiausiai suformavo ir vokiečiams pateikė pirmąjį priimančiosios šalies pasiūlymą, kaip siūlosi vystyti infrastruktūrą ir kitus projektus, kad sąjungininkų pajėgumai vietoje 2026 metais pasiektų brigados dydį.
Dviejų puslapių apimties pasiūlyme paprastai ir aiškiai yra išdėstytos datos, planuojamos Lietuvos investicijos – maždaug 560 mln., pasiūlomas darbų įgyvendinimo planas žingsnis po žingsnio, nurodant konkrečius metus. Portalas turi šį dokumentą.
Kaip Delfi patvirtino šaltiniai, vokiečiai trumpai įvertino siūlymus, pateikė kelias pirmines pastabas, tačiau toliau darbas vyks suburtos dvišalės darbo grupės formatu.
Ar tikrai visi Lietuvoje supranta tikslą vienodai?
Minėtos darbo grupės vadovas – krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška – lapkričio 21 dieną vyko į Berlyną, kur įvyko pirmasis darbo grupės susitikimas.
„Šios darbo grupės tikslas – stiprinti Lietuvos ir Rytinio NATO flango karinius pajėgumus. Siekiame, kad Lietuvoje būtų dislokuota daugiau kovai pasirengusių Vokietijos karių su moderniausia ginkluote ir technika. Tam pasiekti turime suderinti veiksmų planą, projektuojame ir statysime trūkstamą infrastruktūrą Lietuvoje. Turime dar daug ką nuveikti, bet svarbiausia, kad Vokietija savo įsipareigojimų Lietuvai neatsisako ir investuoja į karinę infrastruktūrą Rukloje“, – KAM pranešime spaudai cituojamas V. Semeška.
Tačiau Delfi pasiekė informacija, kad į Lietuvą sugrįžęs viceministras uždarame posėdyje, vykusiame Seime, kuriame dalyvavo Prezidentūros, Vyriausybės, KAM ir parlamento atstovai, užsiminė dvejojantis, ar G. Nausėdos ir O. Scholzo komunikate tikrai yra žodžiai apie brigadą „in place“ (angl. „vietoje“). Taip pat neva pasvarstė, ar nevertėtų galvoti apie naują, galbūt tikslesnį dokumentą.
Kilus kolegų nuostabai ir diskusijoms, pasak šaltinių, galiausiai esą visi uždaro posėdžio dalyviai bendrai vis dėlto sutarė, kad sąvokas supranta vienodai, o žodžiai apie brigadą vietoje, čia, Lietuvoje, komunikate yra ir tai yra vertinama kaip konkretus šalies tikslas. Apie nustebinusią viceministro poziciją uždarame posėdyje Delfi patvirtino bent trys šaltiniai.
Jų vertinimu, šioje stadijoje būtina kalbėti vienu balsu, akcentuojant Lietuvos matymą ir nepaliekant jokių dvejonių vokiečiams, kurie savo valdžioje taip pat turi politikų, skaitančių šalių lyderių pareiškimą nebūtinai vienareikšmiškai – esą vokiečiai itin atidžiai seka lietuvių politikų retorika šiuo klausimu, o bet koks neužtikrintumas nepriduoda pasitikėjimo.
Kiek anksčiau politikams buvo užkliuvusi kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio pozicija, tačiau, po susitikimo su valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovais, visi vieningai pasidžiaugė dėl sutarimo kalbėti taip pat, o vadas patikino, kad palaiko siekį turėti sąjungininkų vokiečių brigadą, fiziškai dislokuotą Lietuvoje, ir kariuomenė įgyvendins politine valia priimtus susitarimus su Vokietija.
„Sutiko pozicijos šimtu procentų, mano galva. Aš paaiškinau, kaip mes suprantame tą dislokavimą, kaip kolegos Vokietijos kariuomenės atstovai supranta tą dislokavimą. Sutarėme, kad komunikuosime ir žiūrėsime į tą procesą vienodai“, – žurnalistams sakė kariuomenės vadas.
„Yra bendras Lietuvos siekinys, kad ta brigada būtų. Na, taip (čia)“, – po susitikimo teigė V. Rupšys.
Institucijų vertinimas
Delfi užklausė Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir KAM, kaip jos mato Lietuvos siekį šalyje turėti vokiečių brigadą. URM atsakyme akcentuojama, kad Rusijos grėsmė niekur nesitraukia – yra tiesioginė ir ilgalaikė.
„Rusija mobilizuoja karius, atakuoja Ukrainos civilinę infrastruktūrą, gilina ir plečia karinį bendradarbiavimą ir buvimą Baltarusijoje. Todėl turime būti pasirengę įvairiems galimiems scenarijams bei spartinti karinį atgrasymą per didesnį sąjungininkų pajėgų buvimą Lietuvoje. Brigados dydžio sąjungininkų pajėgos vietoje (in place) gali užtikrinti atgrasymą ir gynybą „no notice“ scenarijų atvejais“, – rašoma ministerijos atsakyme Delfi.
URM džiaugiasi, kad šalies prezidento ir Vokietijos kanclerio bendrame pareiškime „sutarta didinti sąjungininkių pajėgas Lietuvoje iki brigados dydžio ilguoju laikotarpiu.“
„Siekiame ilgai neatidėliojant sutarti dėl abipusiai priimtino tvarkaraščio, kada Lietuvoje galėtų būti pilnai dislokuota Vokietijos kovinė brigada pastoviam buvimui. Lietuva reikšmingai padidino iki 2,5 proc. BVP išlaidas gynybai ir yra pasirengusi ir toliau didinti savo išlaidas, ypatingą dėmesį skiriant priimančios šalies paramai ir tinkamos infrastruktūros įrengimui tam, kad 2026 metais, kovos veiksmams pasirengusi Vokietijos brigada, galėtų visa apimtimi būti nuolat dislokuojama Lietuvoje“, – rašoma ministro atstovės Paulinos Levickytės Delfi pateiktame atsakyme.
KAM komentaras taip pat akcentavo prezidento ir kanclerio bendrą pareiškimą.
„Norint užtikrinti Rytinio NATO flango atgrasymą, būtina stiprinti sąjungininkų buvimą regione. Lietuvos-Vokietijos dvišaliame formate buvo sutarta dėl glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje. Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu šių metų birželio mėnesį Vilniuje paskelbė komunikatą, kuriuo sutarė dėl Vokietijos karinių pajėgų skaičiaus didinimo Lietuvoje“, – rašoma ministerijos komentare.
Jame taip pat primenama, kad jau yra suburta jungtinė Lietuvos – Vokietijos darbo grupė, kuri įgyvendina šių šalių lyderių susitarimą.
„Pagal esamą planą 2026 metais Lietuva bus sukūrusi reikalingą karinę infrastruktūrą ir pilnai pasirengusi priimti brigados dydžio vienetą. Vokietija taip pat investuoja į brigados reikmėms reikalingą infrastruktūrą Rukloje. Norint priimti brigadą svarbu užtikrinti reikiamas sąlygas, teikti visą reikalingą priimančiosios šalies paramą, vystyti ir plėsti karinę infrastruktūrą, karinius poligonus“, – priduriama KAM atsakyme.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas ne kartą yra sakęs, jog Vokietija įsipareigojimų nekeičia ir paraginęs vengti politinių kovų.
„Vokiečių brigada bus čia, kaip jau yra nuolatinėje parengtyje esančios Vokietijos vadovaujamos priešakinės NATO pajėgos. Ir tai labai aiškus signalas, kad jokių įsipareigojimų Vokietija nekeičia. Mums iš savo pusės reikia dar daugiau dirbti, stengiantis, kad susitarimai būtų įgyvendinti. Vidaus politinių kovų įkaite negali tapti Lietuvos saugumo interesai“, – feisbuke yra rašęs ministras.
Vokiečių pozicija
Vis dėlto papildomo nerimo į šią jautrią lietuviams temą prieš kelias savaites įnešė ir Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, kuri sakė, kad dalis Berlyno pažadėtos karinės brigados būtų dislokuojama Lietuvoje, o kita dalis liks gimtinėje.
Būtent dėl to birželį, anot jos, sutarė Lietuvos ir Vokietijos vadovai.
„Jūsų prezidentas ir mūsų kancleris sutarė dėl to – tai fiksuota raštu. (...) Mums reikia kovai pasiruošusios brigados, kurios dalis nuolatos būtų dislokuojama Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje, ir kurios dislokavimas būtų dienų klausimas“, – po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu žurnalistams Berlyne lapkričio viduryje sakė A. Baerbock.
Tą patį ji pakartojo perklausta, ar Vokietijos kariai bus dislokuoti taip, kaip tikisi Lietuva. A. Baerbock taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje reikia daugiau ilgalaikės infrastruktūros sąjungininkams priimti.
„Mums reikia ilgalaikės infrastruktūros, kad galėtume (...) dislokuoti kovai parengtą brigadą. Ir, kaip jau sakiau, dalis jos bus Lietuvoje, bet kita dalis – Vokietijoje. Ji galės būti perkelta per kelias dienas“, – kalbėjo Vokietijos diplomatijos vadovė.
Po šio dvišalio susitikimo sureagavo ir vokiečių spauda, kuri nepagailėjo kritikos savo valdžiai dėl esą grėsmės nuvilti sąjungininkus lietuvius. Situacijos apžvalgą gana plačiai aprašė dienraštis „Die Welt“.
„Po V. Putino invazijos į Ukrainą Vokietija pažadėjo į Lietuvą atsiųsti daugiau Bundesvero karių. Rytinį flangą saugo NATO padalinys. Tačiau kol kas nei kariai atvyko, nei Berlynas pateikė tvarkaraštį. Sudirgimas Vilniuje yra didelis“, – buvo rašoma publikacijoje.
„Vilnius žino, kad kelių tūkstančių karių su sunkiąja technika neįmanoma perkelti per kelias savaites. Tačiau Vokietijos pusė net nepateikė lietuviams grafiko, kada bus galima pradėti perdislokavimą. Apskritai, atrodo, kad Gynybos ministerijos Berlyne pareigūnai neturi ką konkretaus pasakyti“, – rašė „Die Welt“.
Lietuvos politikai pabrėžia, kad Vokietijoje yra ne tik tvirtai brigados Lietuvai įsipareigojimo besilaikančių politikų, tačiau ir skeptikų. Dėl to, pasak jų, Lietuvai ir būtina laikytis aiškios pozicijos, kai Vokietija deda pirmuosius žingsnius istorinei reformai gynybos srityje, apie kurią pranešė kancleris O. Scholzas iškart prasidėjus karui Ukrainoje. Jo kalba dėl to netgi įgijo apibūdinimą kaip „Zeitenwende“ (vok. „lūžio taškas).
Ragina nesuteikti erdvės abejonėms: svarsto ir apie įstatymą
Portalo žiniomis, Lietuvos aukščiausi pareigūnai, šiuo metu vykdami į dvišalius susitikimus, pavyzdžiui, į JAV ar Vokietiją, vieną esminių akcentų laiko aiškų užtvirtinimą – ir strategiškai, ir techniškai, ir politiškai – dėl vokiečių brigados Lietuvoje dislokavimo. Kaip sakė Delfi kalbintas Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, tai – itin svarbu, norint pasiekti šį svarbų tikslą.
„Kaip ir JAV nuolatinio buvimo atveju, jeigu mes visais lygiais, visomis politinėmis spalvomis, visuose susitikimuose (Vokietijoje ar kitur), dieną ar net pažadinti bet kuriuo metu naktį visi kartosime: „Vokietijos brigada Lietuvoje iki 2026“, esu įsitikinęs, kad mums pavyks suvienyti Vokietijos politinį elitą ir šį rezultatą bendru sutarimu įtvirtinti.
JAV atveju panašiam sprendimui įtvirtinti prireikė beveik 2 metų sutelkto politinio darbo. Vokietijos atveju, manau, tai galime padaryti ir iki Vilniaus NATO viršūnių susitikimo. Vokiečiai yra labai atsakinga tauta, kuri, matydama mūsų ryžtą ir susitelkimą, esu įsitikinęs, atsakys tuo pačiu“, – sakė parlamentaras.
Jis neslėpė, kad su vokiečiais apie tai bus kalbama ir gruodžio viduryje vyksiančioje kasmetiniame Lietuvos-Vokietijos forume.
„Matant, kaip keičiasi Vokietijos pozicija, kaip vis labiau įsitvirtinama tiek mūsų regione, tiek vis labiau remiama Ukrainą ir matant, kaip sunku priimti tuos sprendimus, tas nuomonių išsiskyrimas mums tikrai nepadės. Mes turime aiškiai sakyti dėl ko apsisprendėme dar prieš Madrido NATO viršūnių susitikimą, – kad vokiečių brigada turi būti čia, Lietuvoje, ir turi būti dabar. Gali naudotis laikina infrastruktūra, mes ją padarytume rimtesnę, bet grėsmė saugumui vyksta dabar“, – kiek anksčiau Seime komentavo Ž. Pavilionis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas taip pat ne kartą akcentavo, kad svarbu komunikuoti vienodai. Jis paaiškino ir idėją dėl specialaus įstatymo, skirto būtent priimančiosios šalies veiksmams numatyti.
„Įstatymas dėl Vokietijos karių brigados priėmimo Lietuvoje leistų sutelkti politinę valią, palengvinti tam tikrus kariams reikalingos infrastruktūros įrengimo procesus bei numatyti tam reikalingus finansavimo šaltinius“, – Delfi paaiškino parlamentaras.
Jo teigimu, tokiu būdu Lietuva parodytų ir pademonstruotų, kad yra patikimas ir rimtas partneris, pasiruošęs padaryti viską, kas priklauso, kad galėtume priimti sąjungininkus.
„Kadangi pasirengimo priimti Vokietijos brigadą procesas peržengs šios Seimo kadencijos ribas, reikia užtikrinti tęstinumą. Įstatymas tokį tęstinumą ir politinę santalką tarp visų Lietuvos politinių jėgų, remiančių NATO atgrasymo ir gynybos pajėgumų stiprinimą, užtikrintų geriausiai“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Nepaisant diskusijų dėl galutinių vizijų, rugsėjo pradžioje į Lietuvą atvyko pirmieji Lietuvoje dislokuojamos vokiečių brigados kariai. Elementą sudaro apie 100 karių ir keliasdešimt technikos vienetų, skirtų vadovavimui, apsaugai, ryšiams, žvalgybai ir logistikai. Vokietija taip pat vadovauja Lietuvoje 2017 metais dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui.
