Ne vieną vitriną ir fasadą sostinėje kasmet šventiškai puošiantis M. Petruškevičius tvirtina, kad svarbiausia – visuma, tad viskas pasidaro aišku vos užmetus akį. „Man nereikia žiūrėti į kažkokią vieną detalę ar kaip ji padaryta. Aš žiūriu į bendrą vaizdą. Man užtenka vieno žvilgsnio ir man jau viskas būna aišku, kas tai per projektas“, – apie pagrindines miestų egles kalbėjo M. Petruškevičius.

Jis nedvejodamas įvardijo, kad, jei reiktų rinktis tarp Kauno ir Vilniaus eglių, jam neabejotinai gražesnė Kauno dėl įkvepiančios idėjos ir išpildytos visumos. „Vilniaus... Man reikėjo daugiau truputį pasigilinti, kas tai yra ir apie ką tai yra. Kol kas aš, matydamas tą eglę, nejaučiu dvasios, bet čia tik mano asmeninė nuomonė. Manau, labai svarbu, kad ta kalėdinė nuotaika ir pati eglė, kuri tokia svarbi Lietuvai, kad ji spinduliuotų kalėdine nuotaika. Man truputėlį kartais atrodo, kad mes labiau rodome techninius sugebėjimus, o ne pačią eglę, – svarstė floristas-dekoratorius. – Man atrodo, žmonės norėtų grįžti prie tos kalėdinės dvasios, prie senų pasakų, senų skaitytų knygų ir panašiai. Atrodo, dauguma žmonių tą norėtų transliuoti savo vaikams, kad jie prisimintų, kad buvo prie eglės kažkada tokiais ir tokiais metais, ir matė tą seną gražią tikrą eglę. Bent jau aš taip norėčiau.“

Kauno eglutė

Šįmet sostinės eglė atspindi ne tik Kalėdas, bet ir artėjantį Vilniaus 700 metų gimtadienį, todėl ir konstrukcija torto formos. Nors M. Petruškevičius abejojo, ar ją lankantys mažieji supranta, kad tai tortas. „Jei tėvai išaiškina, kad čia yra konkrečiai tortas, – kalbėjo laidos svečias. – Man atrodo, kad mažas vaikas, žiūri į tą eglę ir nesuvokia, kas čia per daiktas, nes jis jam tiesiog per didelis.“ Floristas-dekoratorius svarstė, kad gal mes tiesiog per daug akcentuojame tortą ir į sostinės eglę reikėtų žvelgti visiškai kitaip: „Gal reikia vertinti kaip objektą labiau, gal kaip bendrą visumą, kaip jubiliejinį skulptūrinį darbą.“

Kalėdinės dvasios į sostinę kasmet atnešantis M. Petruškevičius tvirtino, kad pirmiausia tai daro dėl to, kad tai jam teikia didžiulį malonumą. „Aš pirmiausia tai darau ne dėl kažkokios finansinės išraiškos, bet daugiau dėl savęs, – tikino M. Petruškevičius. – Mano dekorai tokie išjausti, aš sužiūriu kiekvieną detalę, man tai labai svarbu.“ Floristas-dekoratorius tikino, kad jo darbai nėra komercija, tai – kūryba.

Vilniaus kalėdinė eglė

Ir nors M. Petruškevičius tikina, kad stilisto darbas jam jau užverstas gyvenimo lapas, tačiau laidoje „Jūs rimtai?“, apžvelgiant savaitės naujienas, buvo įvertinta ir ministro G. Landsbergio apranga susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu. „Man atrodo, jis žino, kad atrodo gerai kaip vyras ir su apranga, ir be aprangos. Tai aš manau, kad konkrečiai apie šitą aprangą... Aš labai neužfiksavau jos, nes jis turi kitų šarmingų savo savybių, – kalbėjo M. Petruškevičius. – Nors manau, kas leidžiama tos šalies prezidentui, gal kiti nebūtinai turėtų kopijuoti, kaip sakoma „įsimauti“ į tuos visus bliuzonus. Man atrodo, gal kažkaip ir kitaip įmanoma, bet aš jau nesu tame, nesu savo senojoje stilisto rolėje.“

M. Petruškevičius tvirtino, kad žmogaus savybės daug svarbiau už aprangą. „Kai yra persona, tada gal nematai ir tų kažkokių pigių ar trumpomis rankovėmis bliuzonų, – tikino M. Petruškevičius, tačiau pridūrė, kad tikrai nenori ministrui dalinti per daug komplimentų. – Nenoriu per daug, nes visiškai nedalyvauju nei jokioje politikoje, nežinau jokių politikų, matau tik išvaizdą, kas man gražu arba negražu. Tai negaliu nieko labai komentuoti.“

Kalbėdamas apie stilių M. Petruškevičius pastebėjo, kad Lietuvoje vis dar labai daug dėmesio skiriama išorei, tačiau pats tvirtino visa tai jau ne taip akcentuojantis. „Aš pastebiu, bet po to pamirštu labai greitai, nes koncentruojuosi į kitus dalykus. Bet man smagu, kad Lietuvoje pastebi ir išnarplioja viską iki siūlelio, – kalbėjo floristas-dekoratorius. – Manau, kad žmonės, kurie yra valdžioje, arba žmonės, kurie yra matomi, jie ir turi taip būti narpliojami. Jie pasirinko tokį kelią. Mes juos turime išnarplioti ir žinoti apie jų gyvenimą daug.“

Kristina Pocytė, Mantas Petruškevičius

Laidos svečias pabrėžė, kad jo požiūris pastaruoju metu gerokai pasikeitęs. „Tie visi megztiniai, tos visos mados ar dar kažkokie dalykai visame pasaulyje nuėjo į visai kitą planą. Aš nežinau, ar tas yra dabar taip įdomu, kaip buvo seniau. Esu apie madą išvis pamiršęs, – kalbėjo M. Petruškevičius, kurį daugelis vis dar prisimena kaip vieną garsiausių stilistų. – Man gražu gražūs stilingi žmonės, bet man atrodo, kad taip, kaip buvo anksčiau, pasikeitė ir taip nebėra.“

„Man nereikia tų naujų rūbų, seniau norėdavau kažko, pirkdavau, o dabar pagalvoju, ar man to reikia iš tikrųjų. Nes tai toks ir laiko švaistymas vaikščioti po tas parduotuves. Ko negaliu pakęsti, bet ką seniau labai mėgdavau, – pripažino M. Petruškevičius. – Bet pastebiu gražius žmones, gražias akis ir ypatingai laimingus, šarmingus ir visokius kitokius. Tai daug svarbiau nei koks naujas paltas ar batai.“

Baigiant pokalbį M. Petruškevičius pridūrė, kad norisi žmonėms leisti pajausti tą Vilniaus grožį, kurį turime, o ne jį slėpti konstrukcijomis bei rodydamas į Vilniaus Katedrą pabrėžė, kad tai gražiausias dekoras, kurį turime, tiesiog reiktų pridėti šiek tiek kalėdinio žavesio. Tad jei jis turi idėjų, kaip turėtų atrodyti pagrindinė šalies kalėdinė puošmena, galbūt vis dėlto jis ryžtųsi imtis tokio projekto? „Jei prisidėčiau, tai tik tokiu atveju, jei susijungčiau su visais žmonėmis ir kartu padarytume ką nors gero, – nusišypsojo M. Petruškevičius. – Nes čia yra visų objektas, o ne kažkokio Manto ar Petro, ar dar kažko. Tai yra visų žmonių šventė ir manau, kad objektas turi gimti iš didelio būrio žmonių,“

Šį kartą laida „Jūs rimtai?“ persikėlė į Vilniaus gatvėmis riedantį kalėdinį traukinuką, tačiau pokalbio metu nebuvo pamirštos ir daug dėmesio sulaukusios savaitės naujienos, tad plačiau apie viską – laidos įraše, o visas „Jūs rimtai?“ laidas galite rasti čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (31)