Protesto Kinijoje simboliais tapo tušti balti popieriaus lapai, – kad būtų išvengta cenzūros ar galimo sulaikymo.
Tarptautinio Japonijos universiteto dėstytoja, Kinijos ekspertė V. Mačikėnaitė „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ antradienį pasakojo, kad Kinijoje vykdoma labai griežta politika COVID-19 atžvilgiu, kai nuolat testuojama labai daug žmonių, o miestai uždaromi neribotam laikui.
Būtent vieno miesto uždarymas daugiau nei 100 dienų, pasak jos, ir iš esmės įžiebė protestus šalyje.
„Iš tiesų turime pripažinti, kad nepasitenkinimas ta nuline kovido politika brendo – nėra tik tai, kas dabar naujai pasimatė, bet tai (gaisras „uždarytame“ mieste, kurio metu žuvo žmonės – aut. p.) buvo paskutinis lašas, kai žmonės tiesiog suprato, kad nebėra ką prarasti turbūt.
Buvo begalinis pasipiktinimas, nes ugniagesiai negalėjo atvykti į vietą, kad gaisras daugiabutyje buvo numalšintas tik po 3 valandų. Ugniagesiai negalėjo atvykti būtent dėl eismo ribojimų, susijusių su ta nuline kovido politika“, – paaiškino V. Mačikėnaitė.
Vietos valdžia rajone, kuriame buvo kilęs minėtas gaisras, iš dalies atsižvelgė į demonstrantų nepasitenkinimą ir leido gyventojams važinėti autobusais savo gyvenamųjų rajonų teritorijose, o būtini verslai mažos rizikos teritorijoje gali kreiptis dėl veiklos atnaujinimo 50 proc. pajėgumu.
„Siaurai žiūrint, tai lyg ir patenkinti tie reikalavimai, bet labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad protestai nėra tik viename mieste ar viename regione. Iš tiesų protestai yra koordinuojami arba tas pavyzdys iš vienos vietos pereina į kitą visoje Kinijoje, didžiausiuose miestuose. Tai rodo, kad tai – ne vieno miesto suvaržymo problema“, – pastebėjo Tarptautinio Japonijos universiteto dėstytoja.
Šie protestai, pasak jos, skiriasi nuo to, ką stebėtojai yra matę anksčiau per pastaruosius 30 metų.
„Šį kartą nepasitenkinimas yra tiesiogiai centrine valdžia – centrinės valdžios priimamais sprendimais. Iki šiol centrinės valdžios gebėjimas išlaikyti visuomenės pasitikėjimą buvo susijęs su tuo, kad dažniausiai žemesnis administracinis lygmuo prisiimdavo visą atsakomybę.
Kai būdavo protestai, jie būdavo labai konkretūs, lokalūs, susiję su nepasitenkinimu ekologine situacija, oro tarša, konkrečiais statybų projektais ar dar kažkuo“, – paaiškino V. Mačikėnaitė.
Jos teigimu, netgi atsakomybę už sprendimus, susijusius su COVID-19 valdymu, anksčiau prisiimdavo provincijų administracijos ar miestų vadovai, atsistatydindami iš pareigų.
„Taip tarsi pagalvę turėjo, kuri sušvelnindavo tą poveikį centrinei valdžiai. Šiuo atveju matome visiškai naują situaciją – yra nepasitenkinimas konkrečiai centrinės valdžios sprendimais. Tas nepasitenkinimas išreiškiamas skirtinguose miestuose visoje Kinijoje, kas reiškia, kad apie rimtesnes problemas pačiam režimui galime kalbėti“, – sakė pašnekovė.
Ekspertė atkreipė dėmesį, kad, anot jos, pati Kinijos Komunistų partija supranta, jog šių įvykių „ištrinti“ ar paslėpti nepavyks.
„Manau, kad bandoma turbūt sustabdyti tą informacijos plitimą, nes socialiniai tinklai Kinijoje, nors ir ne tokie, prie kokių mes įpratę Vakaruose, bet labai stipriai veikia ir informacija labai dalinamasi – aktyviai, greitai. Ta informacija, ypač vizualinė, labai greit sklinda“, – pastebėjo V. Mačikėnaitė.
Ji akcentavo, kad tikslius protestantų ir sulaikytųjų skaičius žinoti sudėtinga.
„Ši informacija turbūt dar ilgą laiką nebus pasiekiama, nes centrinė valdžia tikrai nepaskelbs. Žmonės tada renkasi irgi kitokius būdus protestuoti – pavyzdžiui, yra labai tylus būdas protestuoti laikant baltą lapą ir neduodant pagrindo policijai imtis labai griežtų veiksmų prieš protestuotojus. Toks labai įdomus procesas“, – sakė Tarptautinio Japonijos universiteto dėstytoja.
Ekspertės vertinimu, Pekinas svarsto švelninti koronaviruso pandemijos suvaržymus.
„Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad patys protestai pasidėjo nuo nepasitenkinimo COVID politika, bet tai nėra viskas, dėl ko visuomenė yra susirūpinusi. Yra tas pats jaunimo nedarbas – pagal tai, ką matome žiniasklaidoje, panašu, kad daugiausiai jauni žmonės dalyvauja ir jungiasi į protestus. Jie mato eilę problemų, kurių pastaraisiais metais centrinė valdžia neišsprendė galbūt taip, kaip jie tikėjosi“, – sakė V. Mačikėnaitė.
Ar tai sudrebins režimo stabilumą, anot jos, kol kas sunku pasakyti, tačiau valdžia, kaip akcentavo pašnekovė, turi stiprų kontrolės aparatą.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį su Kinijos eksperte klausykite čia:
