„Ne visos kortos dar atverstos“

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ pabrėžė, jog ši istorija nėra tik apie PVM lengvatą.

„Čia yra daug rimtesni giluminiai dalykai. Kiek reikia partinės drausmės, kiek Seimo nario mandatas yra laisvas. Galbūt iš vienos pusės M. Majauskas dabar atrodo kaip kovotojas, iki gal besilaikantis savo pozicijos. Bet jei mes turime 17 Majauskų? Tada tai yra destrukcija ir chaosas. Čia ir yra istorija apie tai, kiek mes turime turėti nuoseklumo.

Juk M. Majauskas į kompromisus nėjo, nors Vyriausybė reveransą padarė. Dar daugiau – kaip galima stebėtis, kad tave išmeta iš partijos, kai anonsas buvo ir nedviprasmiškas. Tuo labiau, kad mes matėme ir premjerės Ingridos Šimonytės labai aiškią poziciją“, – kalbėjo ji.

„Nei I. Šimonytės, nei G. Landsbergio balsas į M. Majausko dangų nėjo. Kad jis bus nuimtas gana žiauru būdu ant žemės, buvo aišku visiems“, – teigė politologė.

Politologė R. Urbonaitė sutiko, jog atsiras besižavinčių M. Majausko veiksmais.

Jai nuostabą kėlė ir prezidento Gitano Nausėdos įsitraukimas į šią dramą. Pastarasis antradienį teigė, jog M. Majauskas išmetimas iš partijos ir nurodymas keisti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką tėra bandymas jį „pervažiuoti volu“.

„Dėl to nustebino ir Prezidentūros pareiškimas. Kuris sako, kad prezidentas pažiūrėjo paprastai, jis nesugebėjo įvertinti giluminių procesų. Prezidentas niekaip neišeina iš opozicijos vaidmens. Juk prezidento statusas nėra apie tai. Tai nuvilia, nes prezidentas užsimiršo, kas toks yra, kokia yra jo rolė“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.

Žinių radijo eteryje politologė teigė, jog nuo šios situacijos nukentės tiek M. Majauskas, tiek ir Tėvynės sąjunga.

„Sutikčiau ir su tuo, kad nukentės šitose situacijoje ir viena, ir kita pusė. M. Majauskas gal net surinks viešųjų ryšių prasme karmos taškus, jis auka, o dar konservatorių auka, juk tai visiškai idealus variantas. (…) Nors man iki galo M. Majausko sprendimų tokių priežastys yra neaiškios. Aš racionaliai ne visur randu paaiškinimus, manau, kad mes turėtume dar kažko sulaukti, kas tas kortas atverstų, kas čia įvyko“, – kalbėjo politologė R. Urbonaitė.

Mykolas Majauskas

Benkunskas vardijo sprendimo priežastis

TS–LKD Priežiūros komiteto pirmininkas, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ aiškino, kodėl toks sprendimas buvo priimtas dėl M. Majausko.

„Prieš mėnesį laiko, tik prasidėjus Seime kitų metų biudžeto projekto svarstymui, matydami bandymus žaisti tokius „geriečių žaidimus“ – registruojant pataisas, kažkuriems sekretoriams suteikiant mažesnę mokestinę naštą, labai aiškiai pasakėme, kad partijos prezidiumas priėmė sprendimą. Kuris šiuo atveju pagal partijos įstatus visiems partijos nariams, kartu ir politikams, kurie turi laisvą mandatą, yra privalomi.

Čia nėra jokia naujiena, per partijos 30 metų yra buvę panašių bandymų būti geriems – paskutinis ir žymiausias buvo pono Dagio aukojimasis už šeimų gerovę. (…) Mes labai aiškiai pasakėme, kad narystė politinėje partijoje yra pirmiausia įsipareigojimas dėl komandinio žaidimo ir buvimo kartu, šiek tiek ribojant ir asmeninį interesą, ar supratimą“, – aiškino V. Benkunskas.

Jis teigė, jog M. Majauskas buvo įspėtas gana anksti. Bet vis tiek elgėsi taip pat net ir po įspėjimo.

„Įspėjamasis šūvis buvo šautas labai anksti. Ir visą tą mėnesį, kol buvo svarstomas biudžetas, mes matėme labai aiškius veiksmus. Kad buvo veikiama, ne pagal su partijos kolegomis, ne pagal Vyriausybės brėžiamą liniją, bet individualiai. Netgi kai kuriais atvejais kurstant aistras, raginant tam tikras visuomenės grupes eiti piketuoti ir prašyti dalykų prie Vyriausybės.

Tai tie dalykai buvo buvo matomi. Todėl, kai praėjusią savaitę įvyko galutinis balsavimas Seime, kitos išeities, kaip priimti tuos sprendimus, kurie vakar buvo priimti, neliko“, – tikino TS–LKD atstovas.

V. Benkunskas Žinių radijo eteryje pabrėžė, jog pats M. Majauskas padarė viską maksimaliai, kad būtų atribotas nuo partijos.

„Pagalbos rankų tiesimo, bandymo ieškoti kompromisų, tą situaciją kažkaip spręsti, tikrai buvo dėta maksimaliai. (…) Ne partiją jį pašalino, bet M. Majauskas pats save pašalino su savo veikimu, kuris truko gan ilgai“, – kalbėjo jis.

Nors balsavo taip pat, konservatorius M. Skritulskas buvo tik įspėtas. V. Benkunskas teigė, jog skirtingi sprendimai buvo priimti dėl kitokio atsakomybės lygio.

„Taip, formaliai buvo pažeistas partijos nario pareigų vykdymas, tą mes konstatavome. Kadangi tai yra pirmas svarstymas, pripažino savo šitą kaltę, (…) bet skirtingai nuo M. Majausko žalos partijai kaip bendruomenei mastas buvo mažesnis“, – aiškino V. Benkunskas.

Politikas, TS–LKD atstovas V. Benkunskas stebėjosi, jog M. Majauskui artimesne partnere tampa Agnė Širinskienė. Ši opozicijos atstovė antradienį pranešė renkanti parašus dėl pasitikėjimo M. Majausku procedūros. Slaptas balsavimas, anot politikės, galėtų padėti išsaugoti M. Majauskui postą.

„Paties M. Majausko veikimas, nepaisant jo kalbų, bylojo ką kitą. Net ir dabartinis užsispyrimas, dramos tęsimas rodo, kad jis visiškai save laiko jau ne bendruomenės nariu. Bet čia Agnė Širinskienė jam tampa artimesnė partnerė, nei TS–LKD. (…)

Akivaizdu, kad visi pagalbos siūlymai ir kvietimai užbaigti, grįžti prie sveiko proto, atsako M. Majausko asmenyje nerado. Todėl toks sprendimas ir buvo priimtas“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė TS–LKD Priežiūros komiteto vadovas, Vilniaus vicemeras V. Benkunskas.

Mykolas MajauskasSeime interpeliacija Gabrieliui Landsbergiui

„Konservatoriai tampa įkaitais“

Politologė R. Urbonaitė po V. Benkunsko pasisakymo Žinių radijo laidoje sutiko, jog partija turėjo tam tikrą limitą. Ji teigė, jog antradienį pakurstytas šios istorijos tęsinys aiškios pabaigos dar neturi.

„Aišku, mes čia visi kalbėjome, kad įvyks konservatorių partijoje tradicija tapusios rekolekcijos – atgailavimas. (…) Bet M. Majauskas net nerodė mažiausios galimybės, kad jis galėtų atgailauti, eiti į kompromisus. Ši istorija, panašu, turės dar tęsinį. A. Širinskienei reikia atiduoti duoklę už originalumą, fantazijos stokos nebuvimą. (…) Čia dar nėra aišku, kuo tai baigsis“, – sakė R. Urbonaitė.

Politologė sutiko, jog TS–LKD turėtų norėti užbaigti šią istoriją, nes viešųjų ryšių prasme jiems ji nenaudinga.

„Kai žmonės pradeda migruoti tarp koalicijos partnerių frakcijų, įtampa tik dar didės. Bendrąją valstybiškumo prasme tai nėra į naudą. Mes čia turime toli gražu ne paprastą istoriją – situacija gauna vis daugiau įdomių atspalvių.

Ir ar konservatoriai turi planą, kaip pabaigti šį žaidimą. Nes jie tampa įkaitais situacijos viešųjų ryšių prasme. Situacijos atomazga gali būti dar visokia, nedrįsčiau prognozuoti, kuo tai gali baigtis“, – teigė MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“.

Politologas: gal tai buvo traktuojama kaip išdavystė?

MRU dėstytojas, politologas Saulius Spurga Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sutiko, jog konservatoriai iš šios situacijos nieko neišlošė. Jis taip pat pabrėžė, jog PVM lengvata ir prieštaravimas Vyriausybės idėjoms galėjo būti priimtas kaip išdavystė.

„Turint omenyje trapią koalicijos persvarą Seime, jau vieną balsą prarado. Ir tikrai tai nėra eilinis narys, o komiteto pirmininkas. Ir visas šitas šurmulys, kalbos žiniasklaidoje, prezidentas dar įsijungė, čia jokios naudos konservatoriams iš to nėra. (…)

Manau, kad ši iniciatyva kilo iš ministrės pirmininkės, kuri skausmingai priėmė, kad tai bendražygis – matyt tai buvo traktuota kaip išdavystė. Suprantama, kad Vyriausybė pasijuto nejaukiai praradusi tokį rėmėją Seime ir gal nutarė galbūt savotiškai įvesti partinę drausmę, kad tokie atvejai nesikartotų. Nevadinčiau to keršto“, – kalbėjo MRU dėstytojas, politologas S. Spurga.

Jis sutiko, jog viešumoje įvardinta veiksmų priežastys yra labai menka.

„Galbūt M. Majausko pozicija yra keista, kad jis padėjo ant kortos dėl tokio dalyko savo likimą. Gal čia už to dar kažkas slypi? Negali vadinti, kad jis kovoja dėl mokesčių mažinimo, ar didinimo, nes tai yra toks fragmentėlis, kad jis nieko nenulems“, – kalbėjo politologas S. Spurga.

Opozicija kelia savo versiją

Seimo narys iš opozicijos, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Valius Ąžuolas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kėlė kitą šių įvykių versiją.

„Kitu kampu matau, nes tai yra puikus būdas G. Landsbergiui susitvarkyti su M. Majausku. Jis yra augantis politikas, žinomas. Ir jis G. Landsbergiui buvo kaip konkurentas. Tad buvo atrastas puikus būdas, kaip jį pašalinti, nes kitu atveju, partija turėjo šalinti abu – tiek M. Majauską, tiek M. Skritulską“, – pabrėžė jis.

Anot V. Ąžuolo, opozicija leis valdantiesiems prisiminti praėjusią Seimo kadenciją įvykusią parlamento vadovo Viktoro Pranckiečio situaciją.

„Mes padarysime tą patį žingsnį ir slaptame balsavime valdantieji konservatoriai galės parodyti, ar M. Majausku pasitiki ar ne. Nes jeigu tas balsavimas parodys, kad bus pasitikėjimas M. Majausku, tai reikš, jog tai tik partijos pirmininko G. Landsbergio susidorojimas su M. Majausku“, – pabrėžė V. Ąžuolas.

Jis taip pat teigė, jog M. Majauskas užduoda ir Vyriausybei nepatogius klausimus, turi savo nuomonę. V. Ąžuolo teigimu, premjerė I. Šimonytė irgi išsigando G. Landsbergio ir M. Majausko nebegynė.

„Pasižiūrėkime net ir į premjerės I. Šimonytės elgesį. Premjerė iš pradžių dar gynė Mykolą, sakė, kad yra jos draugas, bet kažkaip po to staigiai ta gynyba dingo. Vien dėl to, kad pamatė, jog G. Landsbergiui tai nepatinka ir G. Landsbergis irgi gali kažkokių sankcijų imtis prieš ją.

Tai premjerė išsigando, o M. Majauskas neišsigando šių grasinimų. Ir dabar matoma, kad jis eis iki galo“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė opozicijos atstovas V. Ąžuolas.