Opozicijai priklausančio Žmogaus teisių komiteto nario Vytauto Bako nuomone, jei kalintis asmuo daro nusikaltimą, jau dabar yra teisinių galimybių jo veiklą kontroliuoti ir riboti. Politiko manymu, tarptautiniai įsipareigojimai neleidžia riboti žmogaus teisių tiems, kurie nusikaltimų nedaro.
„Taip, kurie daro nusikaltimus, ar tai skambina, ar kursto kažkokią neapykantą, ar prekiauja narkotikais, kas yra didžiulė problema, ar vykdo telefoninį sukčiavimą, tam ir dabar yra įrankių, kaip tokius žmones išsiaiškinti ir apsaugoti visuomenę nuo jų veiksmų“ – teigė V. Bakas.
Seimo narys laukia konkrečių pasiūlymų dėl to, ko dar trūksta teisėsaugai, jei ji mato nusikaltimus, bet nesiima priemonių juos nutraukti. Jo teigimu, svarbu neperlenkti lazdos, nes jau dabar draudimų įkalinimo įstaigose esantiems asmenims yra per daug.
„Aš dėl to ir norėčiau sulaukti konkrečių projektų. Ir dabar įkalinimo įstaigos vadovas gali nustatyti pasimatymų skaičių, įstatyme yra esminis dalykas, kiek tų pasimatymų gali būti, kokios jie trukmės ir panašiai“, – Eltai sakė Seimo narys.
V. Bakas kritikavo Lietuvos bausmių vykdymo sistemą, kuri, anot jo, nedaug pasikeitusi nuo sovietinių laikų ir siekia ne pataisyti ir integruoti nusikaltusius žmones atgal į visuomenę, o vien riboti ir bausti.
„Jeigu norime pataisyti žmones, tai su jais reikia elgtis kaip su žmonėmis. Seime turi būti žiūrima į tą bendrą interesą, ar valstybė siekia, kad būtų kuo daugiau žmonių, kurie išeina, atbūna bausmę, sugeba integruotis ir daugiau nebegrįžta (...). Ar vis dėl to mes priimame tokius sprendimus, kai vėl baudžiame jau kartą nubaustus žmones“, – svarstė politikas.
A. Širinskienė mano, kad saugant valstybės interesus ribojimai yra reikalingi
Kitokią nuomonę išsakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė. Ji neslėpė, kad yra linkusi pritarti Bausmių vykdymo kodekso pakeitimams, kurie padėtų išvengti kalinčių asmenų veikimo prieš valstybę. Anot A. Širinskienės, ji visą laiką kėlė A. Paleckio klausimą, nes jis nuolat vykdė transliacijas iš įkalinimo įstaigos ir neaiškiomis aplinkybėmis sugebėjo įkurti asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“. Jos nuomone, įstatymų pakeitimai reikalingi ir ribojimai kalintiems asmenims skambinti ar susitikti su kitais asmenimis tokiais atvejais gali būti neišvengiami.
„Turime labai sudėtingą geopolitinę situaciją ir, kaip rodo dabartinė praktika, gali būti, kad kai žmonės yra įkalinami už veiksmus prieš valstybę, paskui tą savo kalėjimo eterį panaudoja tolesniam nesantaikos kurstymui“, – teigė Seimo narė.
Politikė nurodė, kad, teisės ir teisėtvarkos komitete vertinant Bausmių vykdymo kodekso projektą, bus analizuojamas proporcingumo klausimas ir ieškoma balanso tarp galimybės riboti kalinčių žmonių teises ir valstybės intereso.
„Gali būti tikrai labai svarbus valstybės interesas, valstybės išlikimo interesas, kada žmonės, tarkime, teisti už nusikalstamus veiksmus prieš valstybę, už valstybės išdavystę paskui tą savo teisę (susirašinėti ar bendrauti telefonu – ELTA) pradeda naudoti ar propagandos, ar tolesnio valstybės neramumų kurstymo tikslais ir pan.
(...) Tokiais atvejais, manyčiau, kad tas proporcingumas atsiranda, ir abejoju, ar būtų problema Lietuvai ginantis Europos žmogaus teisių teisme“, – sakė A. Širinskienė.
ELTA primena, kad reaguodama į už šnipinėjimą Rusijai nuteistojo A. Paleckio veiklą įkalinimo įstaigoje, Teisingumo ministerija inicijavo Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo projektą. Numatomais įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus, jo įgalioto pareigūno nutarimu arba teismo nutartimi gali būti laikinai (iki 3 mėnesių) tikrinami nuteistojo siunčiami ir gaunami laiškai, stabdomas arba apribojamas laiškų išsiuntimas ir gavimas, pasimatymų suteikimas, nuteistojo skambinimas, trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos, bausmės atlikimo vietoje ribojami jo kontaktai su kitais nuteistaisiais, stabdomas arba ribojamas daiktų perdavimas nuteistiesiems.
