„Mums buvo įteiktas laiškas, kad iš mūsų bus paimti trys vaikai. Kadangi jų manymu mes nesugebame jų prižiūrėti, vystyti ir tinkamai aprūpinti“, – LNK žinioms sakė vaikų tėtis.
Vyriausiam vaikui ketveri, mažiausiam – vos 3 mėnesiai. Pateiktuose tarnybų dokumentuose nurodoma, kad šeima tinkamai prižiūrėti vaikus gali tik pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tačiau pasiekus kitą raidos etapą tėvai nesugeba sudaryti tinkamų sąlygų ir galimybių vystytis, vaikai regresuoja. O du iš jų turi specialiųjų poreikių.
„Mes, aišku, supratome, kad reikia kuo greičiau bėgti“, – kalbėjo vyras.
„Aš esu labai pasimetusi esu. Labai viskas neapibrėžta“, – sakė vaikų mama.
Šeima Danijoje gyveno daugiau nei penkerius metus – įsitvirtino, turėjo darbus. Sako, kad didesnio dėmesio sulaukė tada, kai vaikai pradėjo lankyti darželį.
„Dėl to, kad jie atsilieka nuo bendraamžių, atsilieka vystymesi, todėl tarnybos priėmė išvadą, kad mes nesugebame vaikams sudaryti tinkamų vystymosi sąlygų“, – kalbėjo vaikų mama.
LNK žinios klausė, ar šeima buvo sulaukusi pagalbos.
„Dvejus metus mus terorizavo, jų pagalba mums iš viso nereikalinga buvo“, – kalbėjo vaikų tėtis.
Vaikų mama dar pridūrė, jog pagalba buvo prievartinė.
„Mes negalėjome jos atsisakyti“, – sakė ji.
„Po tris kartus per dieną ateidavo pas mus į namus, siūlydavo mums visiškai nereikalingų paslaugų. Ta vadinama jų psichologinė pagalba buvo reikalinga tik tam, kad iš vidaus pamatyti, kaip mes gyvename, kuo mes alsuojame, ką mes mąstome ir taip toliau. Aš jų tiesiai šviesiai klausdavo – ko jūs norite. Ir jie buvo nepatenkinti, nes aš žinau, ko jie nori“, – kalbėjo vyras.
Jis LNK pasakojo, kad ir pabėgimas buvo dramatiškas. Mažiausiais vaikas dar neturi dokumentų.
„Akibrokštas buvo, kad mes per tą laiką niekaip negalėjome susisiekti su Lietuvos ambasada“, – kalbėjo vaikų tėtis.
Tai yra versija, kurią pasakoja tėvai. Lietuvos tarnyboms situacija jau žinoma.
„Taip, tarnybos jau žino šią situaciją ir su šeima bendrauja“, – LNK sakė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisininkė Ugnė Klingerė.
Po to, kai Danijos tarnyboms jau pasakė, kad vaikai šeimoje gyventi negali, vaikų mama teigė, jog turėjo baimės, jog ir Lietuvos tarnybos gali pasakyti tą patį.
„Su baime, kad kažkurioje kitoje šalyje netiko standartas, labai sunku įvertinti. Nebent jau iš kitos šalies ateitų labai jau neigiama informacija. Ir čia galėtų būti išskirtiniai atvejai: smurto atvejis, pavyzdžiui. Tai kada informacija pasiektų mus iš kitos valstybės“, – LNK sakė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
„Nebuvo niekada kažkokių nuogąstavimų dėl smurto“, – LNK tikino vaikų tėtis.
Lietuvos ambasada Danijoje sako, kad apie šią situaciją nežino nieko.
„Lietuvos ambasada Danijoje kreipimosi iš piliečio dėl Danijos tarnybų sprendimo atimti 3 vaikus nėra gavusi. Siūlytume kreiptis į su šiais klausimais dirbančias kompetentingas institucijas Lietuvoje“, – tokį raštišką atsakymą pateikė Lietuvos ambasada Danijoje.
Vaiko teisės su šeima jau bendravo ir sako, kad dabar laukia oficialių atsakymų iš užsienio.
„Kad atsakytume į klausimą – ar vaikai gali likti šeimoje, apibendrintai neįmanoma, kadangi tai priklauso nuo individualios šeimos situacijos. Tai reiškia, kad viskas labai priklauso ir nuo to, kokią informaciją mums pateiks ir užsienio valstybė, kokia dabar yra vaikų situacija.
Nes net dabar tas faktas, kad galbūt vaikams buvo nesaugu tuo metu, nebūtinai reiškia, kad yra nesaugu dabar. Tai reiškia, kad mes vertiname visą susijusią informaciją. Ir visada pirminis tikslas yra suteikti paslaugas, kad vaikai galėtų likti šeimoje“, – vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisininkė U. Klingerė.
Šeima apie savo grįžimą tikinę informavę ir policiją, taip pat kreipėsi ir dėl teisinės pagalbos. Sako, kad sieks apeliacijos.
„Kad Danijos sistemos pareigūnai panaikintų tuos nusikalstamus sprendimus ir viešai atsiprašytų mūsų. Be abejonės, mes reikalausime kompensacijos“, – kalbėjo vaikų tėvas.
Šeima kreipėsi ir į Lietuvos „Caritą“, tikisi artimiausiu metu gauti advokatą.
„Manau, kad visas pasaulis atkreipė dėmesį į šeimą, kad ne viskas vyksta taip, kaip norisi. Ir dažnėja dalykų, kai reikia kažką spręsti“, – LNK sakė Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ mediatorė Ūla Dusevičienė.
Teisininkai sako, kad panašiais atvejais ignoruoti užsienio institucijų sprendimų nepatariama, nes galima sulaukti pasekmių ateityje. Pavyzdžiui, keliaujant.
„Jeigu buvo priežastys, gal buvo kažkur suklysta vertinant vaiko priežiūros situaciją, tai į tai reikėtų pateikti aiškius argumentus, nuginčyti. Deja, tai, ko gero, nėra pigus malonumas, ypač Danijos teritorijoje“, – LNK sakė advokatas Justas Vilys.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
