Penktadienį po pietų ESBO PA Nuolatinis komitetas turi apsispręsti dėl atitinkamų Statuto pataisų, kurių pagrindu po to Rusijos narystę Asamblėjoje būtų galima suspenduoti.
Idėja įvertini Rusijos pradėtą agresiją Ukrainoje ir imtis veiksmų, pasak V. Aleknaitės-Abramikienės, asamblėjoje kilo prieš maždaug pusę metų.
„Prieš prasidedant Birmingemo vasaros sesijai, kuri buvo liepos pradžioje, aš kartu su JAV ir Ukraina pasiūlėme universalią formuluotę, kad bet kurios šalies agresorės, kuri pradeda plataus masto karą prieš kaimynus, nariai Asamblėjoje galėtų būti suspenduoti – suspenduota jų veikla tol, kol šalis pakeis savo elgesį.
Plenarinėje Birmingemo sesijoje, kur dalyvauja visi parlamentarai, tam buvo pritarta ir šis pasiūlymas buvo nusiųstas Asamblėjos Taisyklių ir procedūrų komitetui. Aš nesu jo narė, komitetas paruošė savo, labai korektišką pasiūlymą ir išsiuntinėjo delegacijoms, kad susipažintų prieš šią sesiją“, – Delfi pasakojo Lietuvos politikė.
Statuto pakeitimus, pasak jos, remia ne tik Lietuva, bet ir Rumunija, Švedija, Čekija, Lenkija, Kanada, taip pat – JAV.
ESBO PA sudaro 323 nariai iš 56 valstybių parlamentų.
Perspėjimas iš Ukrainos
Visgi šiuo klausimu, pasak V. Aleknaitės-Abramikienės, Asamblėjoje jaučiasi trintis ir kol kas neaišku, kaip baigsis balsavimas dėl Statuto pakeitimų, jei balsavimas penktadienį iš viso įvyks ir nebus nukeltas.
„Žiūrėsime, kokia bus šalių narių pozicija. Yra daug susitaikėliškumo, yra ir principingų kalbų.
Išklausę daugelį, vakar (ketvirtadienį – Delfi) ukrainiečiai pasakė, kad, jeigu Rusijai būtų paliktos visos teisės dalyvauti sesijose, Ukraina nematys galimybės šitoje Asamblėjoje likti.
Turiu pridurti, kad dabar Rusija nedalyvauja sesijoje, nes ji vyksta Lenkijoje ir dėl sankcijų šalis neįsileidžia tų parlamentarų. Bet sankcijas taiko ne visos šalys narys <...>, todėl vien sankcijų režimu mes negalime išspręsti problemos“, – tikino Seimo narė.
Jei Rusijos narystė Asamblėjoje nebus suspenduota, tai, pasak jos, bus kaip signalas kitoms valstybėms – esą gali puldinėti suverenias šalis ir dėl to nebus jokių pasekmių.
Tad, politikės įsitikinimu, Rusijos suspendavimas turėtų ir moralinę, ir politinę, ir strateginę prasmę.
Tarsis Lietuvoje
Jei tai nevirs realybe, V. Aleknaitė-Abramikienės matymu, iš Asamblėjos pasitrauks ne tik Ukraina – tokių žingsnių imsis daugiau valstybių, tarp kurių ir Lietuva.
„Mes su Laurynu (kitu Seimo delegacijos ESBO PA nariu L. Kasčiūnu – Delfi) lauksime, koks bus rezultatas, nesielgsime karštakošiškai ir grįžę į Lietuvą, jeigu sprendimas bus netinkamas, juo labiau, jeigu Ukraina padarys sprendimą, rimtai ir nuodugniai svarstysime mūsų likimo Asamblėjoje perspektyvas“, – kalbėjo politikė.
Klausimą dėl tolesnės Rusijos narystės ESBO ketvirtadienį iškėlė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tai jis padarė po to, kai Europos Parlamentas (EP) pripažino Rusiją „terorizmą remiančia valstybe“, o EP nariai paragino 27 ES valstybių narių vyriausybes pasekti šiuo pavyzdžiu.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, jos narystė buvo suspenduota ne vienoje institucijoje ar organizacijoje, pavyzdžiui, Europos Taryboje, Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryboje, JT Pasaulio turizmo organizacijoje.
