Apie tai buvo kalbama penktadienį laidoje „Delfi tema“, kurioje dalyvavo buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, politologas Raimundas Lopata.

„Čia argumentų gali būti įvairių. Pasiūlymas įdomus, matyt, tikrai susilauks dėmesio sąjungininkų tarpe. Ar tai reiškia lūžį didesniam Ukrainos palaikymui – sunku pasakyti, bet čia yra ir tam tikrų Lenkijos vidaus politikos niuansų. Ne paslaptis, žinome, kas priiminėja pagrindinius sprendimus Lenkijoje. Gali būti čia žaidimas su savais rinkėjais“, – sakė R. Lopata.

Jis atkreipė dėmesį, kad tam tikra įtampa Varšuvos ir Berlyno santykiuose egzistuoja.

„Čia yra iš tikrųjų labai subtilus, įdomus žaidimas. Pažiūrėsime, kaip reaguos sąjungininkai“, – pašnekovas.

A. Ažubalio vertinimu, Vokietija sprendimo atsakomybės sau neprisiima ir permeta ją JAV, nes yra pacifikuota tauta, ypač valdantieji socialdemokratai.

„Bet dabar, po Merkel eros galiu pasakyti, kad pacifikuota, tik kitaip, verslo prasme ir CDU/CSU (opozicijoje esantys Vokietijos konservatoriai – aut. p.). Sakyčiau, visa visuomenė yra labai pragmatiška“, – sakė politikas.

Jis priminė, kad ilgus dešimtmečius po Antrojo Pasaulinio karo Rusija vokiečiams buvo vienas iš turtėjimo šaltinių.

„Labai sunku su tuo atsisveikinti. Kalbant apie tai, ką lenkai dabar daro, tai aš manau, kad tai nėra tik priešrinkiminiai žaidimai, nes rudenį Lenkijoje yra parlamento rinkimai“, – kalbėjo A. Ažubalis.

Jo teigimu, dabartinis šalies vadovas Jaroslavas Kačinskis ir buvęs prezidentas Lechas Kačinskis yra žmonės, „kurie, skirtingai nuo Vokietijos politikų ir kas nebūdinga visai Europai, yra patriotai.“

„Patriotizmas Vakarų Europoje yra nuėjęs iki futbolo sirgalių lygio. Šie žmonės labai rimtai žiūri į Lenkijos kaip valstybės likimą. Todėl pasakymas, kad Ukraina turi būti apginta ir įsitikinimas dėl to yra pas juos kraujyje. Kaip ir pas mus, tikiuosi. Skirtingai nuo vakariečių, kur dar galvojama, kad viskas apsiramins“, – konstatavo A. Ažubalis.

Parlamentaras taip pat priminė JAV poziciją dėl jau minėtų „Patriot“ kovo mėnesį, kai buvo pasakyta, kad tai ukrainiečiams nepažįstama sistema, o Ukrainoje Amerikos kariuomenė nekovos.

„Aišku, dabar daug kas pasikeitė, žinome ir matome kaip ukrainiečiai labai meistriškai ir talentingai įsisavina tokia sofistikuotas aukšto lygio karines sistemas kaip HIMARS. Tai jau dėl meistriško, pažinimo-nepažinimo argumentas tikriausiai atkrenta.

Dabar lieka vienas paprastas argumentas: ar Vakarai yra nusiteikę nugalėti Rusiją ir keisti ją po pergalę. Lygiai taip pat kaip buvo su Vokietija“, – kalbėjo buvęs ministras.

R. Lopata iškėlė dar vieną klausimą – ar Vakarai nepavargs nuo pagalbos Ukrainai?

„Ukraina savo elgesiu, savo kova prieš rusus automatiškai tą dėmesį sutelkia, bet (…) tam tikri pastebimi nuovargio Vakaruose požymiai“, – pastebėjo Seimo narys.

Jo manymu, priešrinkiminis laikotarpis nepašalina bendro lenkų – tiek valdančiųjų, tiek opozicijos – nusiteikimo Ukrainos atžvilgiu.

„Supranta, kad jų šalies saugumas, kaip ir pas mus, priklauso nuo baigties Ukrainoje. Vienareikšmiškai“, – pabrėžė politologas.

A. Ažubalis akcentavo, kad Lenkijos, Baltijos šalių, Čekijos vienas iš pagrindinių komunikacinių uždavinių yra įtikinti Vakarus, kad kuo ilgiau tęsis karas, tuo labiau mažės Vakarų visuomenių gerbūvis.

„Karo tęsimasis blogas ir Europai. Todėl, jei norime nugalėti Rusiją, turi būti teikiama kuo greitesnė, kuo rimtesnė, kuo labiau konsoliduota parama – čia ir tie patys „Patriot“ ir kiti dalykai. Tik taip galima priversti Rusiją pasitraukti“, – pabrėžė parlamentaras.

Tęstinis karas, anot jo, yra naudingas Rusijai.

„Rusija įpratusi gyventi pusbadžiu – tie žmonės marinami per amžius, jie įprato. Degtine ir sūdyta džiovinta žuvimi jie gali gyventi metų metais, ir mes tą matėme iš praktikos. Vakarai taip negali. Todėl, jei mes tikrai norime nugalėti, turime kuo greičiau ir koncentruotai duoti tokį atkirtį, kad Rusijos valstybingumo pamatai sudrebėtų“, – sakė A. Ažubalis.

Kalbėdamas apie JAV paramą Ukrainai, R. Lopata sakė, kad galima matyti čia vykstančius debatus, tačiau kol kas rimtesnių požymių apie blėstančią paramą nesimato.

„Verslas – gerai ar negerai, – bet neleis Amerikai nusisukti nuo Europos, nes amerikietiškas verslas čia daro didelį verslą“, – antrino A. Ažubalis.

„Man atrodo, kad ir Berlyne, ir Paryžiuje tas supratimas, kad vis dėlto šis karas turi pasibaigti Ukrainos pergale bei praktiškai visišku Ukrainos teritorinio integralumo atstatymu pradeda įsivyrauti“, – kalbėdamas apie didžiųjų Europos valstybių požiūrį į karo eigą, pridūrė R. Lopata.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)