Rusijai pradėjus invaziją į kaimyninę šalį, ukrainiečiai pakvietė prie gynybos prisijungti ir užsienio karius, į šį kvietimą atsiliepė ir būrys lietuvių.
Slapyvardžiu Harley prisistatęs, bet savo veido neslėpęs, karys Delfi pasakojo Ukrainoje kariaujantis ne dėl pinigų, o tam, kad padėtų ukrainiečiams ir kad rusai galiausiai neateitų į Lietuvą.
„Lietuvoje apie mus niekas nežino“
Jo žiniomis, iš 40 Ukrainoje kovojusių lietuvių dabar liko 11, trys lietuviai buvo smarkiai sužeisti.
„Visi kariaujame savanoriškais pagrindais. Visi mes turime Ukrainos karinius bilietus, tai yra garantija, kad jie apsiima mūsų gydymą, mes net galime prašyti Ukrainos pilietybės, bet pasakiau, kad labai myliu į Lietuvą ir grįšiu atgal, nesvarbu, ar be kojų, be rankų, bet grįšiu“, – interviu Delfi pasakojo jis.
Pašnekovas teigė, kad Lietuvoje neturi jokių socialinių garantijų ir niekas net nežino apie Ukrainoje kovojančius mūsų piliečius.
„Kai sužinojau, kad mes Lietuvoje neturime socialinių garantijų, niekas apie mus nežino, mes visi kažkaip sujudome. Kai atvažiavau aplankyti mūsų sužeisto kario ir paklausiau, ar jam kas nors iš Lietuvos skambino, tai sakė, kad niekas, – pasakojo jis. – Supratome, kad jei kas nors su mumis atsitiks, tai niekas net nežinos, nes niekas mumis nesidomi. Kilo labai daug klausimų, niekas to nesupranta. Kai į Ukrainą atvažiavo Lietuvos prezidentas gauti medalį iš Ukrainos prezidento, tai mano klausimas buvo, ar jam neįdomu, kaip mes čia išgyvename. Nes mes ne gyvename, mes išgyvename, turime išgyventi. Man atsakė, kad apie jus niekas nežino“.
Karys pasakojo, kad per visas valstybines šventes Ukrainoje kėlė Lietuvos vėliavą – nors karių iš Lietuvos Ukrainoje mažai, jie vieningi, labai myli Lietuvą.
„Todėl apmaudu, kad atitinkamos reakcijos nesulaukiame“, – apgailestavimo neslėpė jis.
Ragina remti Ukrainą būnant Lietuvoje
Atsakydama į Delfi klausimus KAM teigia, kad nuo pat Rusijos karo Ukrainoje pradžios ministerija ragina Lietuvos piliečius remti Ukrainą būnant Lietuvoje – rinkti ir aukoti lėšas, suteikti laikiną prieglobstį, kitais būdais.
Tuo metu Lietuvos piliečiai, kurie neatsižvelgia į KAM, Užsienio reikalų ir Vidaus reikalų ministerijų rekomendacijas bei vis tiek savarankiškai vyksta į Ukrainą, pasak ministerijos, privalo suderinti savo veiksmus su Ukrainos ambasada Lietuvoje.
„Atkreipiame dėmesį, kad Ukrainoje tarnaujantys lietuviai nėra Lietuvos kariuomenės kariai, būtent todėl KAM nerenka apie juos informacijos bei šiuo metu negali suteikti jiems jokių socialinių garantijų“, – atsakyme teigia ministerija.
KAM paaiškina, kad Lietuvos karių socialinės garantijos yra skirtos Lietuvos profesinės tarnybos kariams.
Tuo metu Ukrainos kariuomenėje tarnaujantys lietuviai turi Ukrainos teikiamas garantijas, o Lietuvoje jie turi visas teises į sveikatos ir socialinę apsaugą kaip kiekvienas Lietuvos pilietis.
„Ateityje Lietuva ir Ukraina tarsis dėl viena kitos kariuomenėse tarnaujančių piliečių statuso. Šiuo metu, tebevykstant karui, mums svarbiausia yra teikti Ukrainai nenutrūkstamą karinę paramą ir taip padėti Ukrainai laimėti“, – teigia ministerija.
Vasarą „The New York Times“ buvo paskelbęs, neva Lietuvos ir kitų NATO valstybių specialiosios pajėgos buvo kariaujančioje Ukrainoje, kur teikė ginklus, žvalgybinę informaciją ir rengė mokymus, tačiau KAM tai paneigė.
Į tokius pranešimus žvelgiama itin jautriai – NATO atstovai visuomet akcentuoja, kad Aljansas į karą tiesiogiai neįsitraukia, nes nenori sukelti Trečiojo pasaulinio karo, o NATO šalys, tiekdamos Ukrainai ginklus, padeda apsiginti užpultai valstybei.
NATO karių dalyvavimas koviniuose veiksmuose Ukrainoje būtų suprantamas kaip tiesioginis įsitraukimas į karą.
Dėl minėtų priežasčių Lietuvoje nepuolama siūlyti visokeriopos valstybės pagalbos Ukrainoje savanoriškais pagrindais kariaujantiems mūsų šalies piliečiams.
Kasčiūnas: reikia rasti būdą padėti
Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Delfi trečiadienį sakė, kad Ukrainoje kovojančiais lietuviais turėtų pasirūpinti nevyriausybinės organizacijos, arba valstybė, bendradarbiaudama su nevyriausybininkais.
„Tais žmonėmis tikrai reikia pasirūpinti, reikia rasti formų ir būdų jiems padėti. Kova už ukrainiečius tuo pačiu yra ir kautynės už laisvę. Tai galėtų būti daroma sutelkus valstybės ir nevyriausybinių organizacijų pastangas“, – sakė politikas.
