„Komitetas rengs koncepciją įstatymo, kurį būtų galima pavadinti taip – Vokietijos brigados priėmimo Lietuvoje įstatymo projektas. Parengsime koncepciją, atiduosime mūsų vykdomajai valdžiai dėl detalių. Atrodo, sutarėme netgi su opozicija, kad tai yra labai įdomi idėja“, – po posėdžio žurnalistams teigė NSGK pirmininkas.

„Kadangi yra projektas ilgametis – iki 2026 m., 2024 m. (numatomi – ELTA) rinkimai, gali būti įvairių pakitimų, kas yra normalu. Reikia užtikrinti tęstinumą. Įstatymas tokį tęstinumą ir politinę santalką užtikrintų geriausiai“, – nurodė jis.

Politikas nedetalizavo, kokie konkretūs aspektai ar formuluotės galėtų atsirasti įstatymo projekte – L. Kasčiūno teigimu, vyks diskusijos. Visgi, infrastruktūros užtikrinimo klausimai ir su tuo susijusių procedūrų valdymas įstatyme bus numatomas, pabrėžė jis.

„Kaip giliai eisime tame įstatyme, kiek jis padės išspręsti galimas procedūrines rizikas – kad neužtruktų procesas įgyvendinimo įvairios infrastruktūros ir panašiai – čia dar atviras klausimas“, – aiškino L. Kasčiūnas.

Paklaustas, kodėl įstatymo projekto rengimo imsis NSGK, o ne Krašto apsaugos ministerija, konservatorius tvirtino, kad Seime veikiantis komitetas geba rasti kompromisus su opozicija ir taip pritraukti jų palaikymą įstatymo projektams.

„Seimas kartais turi labai daug įvairių idėjų ir čia yra ir opozicija, ir valdantieji. NSGK turi tokią specifiką – randame sprendimus su opozicija. Kai sprendimus randame, visas Seimas vieningai pritaria“, – nurodė jis.

G. Landsbergis: įstatymų siųstume aiškią žinutę partneriams

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad įstatymas dėl Vokietijos karių brigados priėmimo Lietuvoje leistų sutelkti politinę valią, palengvinti tam tikrus kariams reikalingos infrastruktūros įrengimo procesus bei numatyti tam reikalingus finansavimo šaltinius.

„Ir Valstybės gynimo taryba patvirtino poziciją, tiek visose šiandien valstybės valdymu užsiimančiose institucijose nuomonė yra bendra. Siekiame bendro ir partijų tokio matymo. Mano nuomone, labai svarbu, kad Lietuva tikrai parodytų ir pademonstruotų, kad yra tikrai patikimas rimtas partneris ir yra pasiruošęs padaryti viską, kas priklauso, kad būtume pasiruošę partnerius priimti“, – pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jis antrino ir NSGK pirmininkui teigdamas, kad politinio sutarimo įtvirtinimas įstatymu siųstų aiškią žinutę partneriams, jog nepaisant ateityje vyksiančių valdžių pasikeitimų, Vilniaus pozicija dėl brigados būtinybės išlieka tokia pat.

„Rinkiminis laikotarpis tai pat nebūtų pamirštas ir mes siųstume stiprų signalą partneriams, kad tai yra ne vien tik vienos ar kitos politinės jėgos iniciatyva, bet, vis dėlto, tai yra visos valstybės (iniciatyva – ELTA)“, – nurodė jis.

Klausiamas, ar įstatyme būtų apibrėžtas pačios brigados buvimas Lietuvoje, G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad tokia nuostata jau yra numatyta prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo šių metų birželį pasirašytame susitarime.

„Mes nuo to dokumento atsispiriame, toliau pradedame vykdyti savo įsipareigojimus, kad galėtume priimti (brigadą – ELTA). Siunčiančioji partnerė tada jau savo ruožtu numato, kada ir kaip tuos karius čia atsiųs. Mano vertinimu, greičiausiai tai galėtų būti daroma dalimis – ne vieną kažkokią konkrečią numatytą datą visi kariai atvyktų, bet galbūt jie atvyktų skirtingais batalionais, rotuotųsi. Lygiai taip pat būtų galima Lietuvoje saugoti ginkluotę, kitą techniką“, – svarstė ministras.

ELTA primena, kad Berlyne viešint G. Landsbergiui, Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock teigė, kad dalis vokiečių karių brigados budės gimtinėje, dalis bus Lietuvoje. Toks politikės pareiškimas vėl įžiebė diskusijas apie tai, koks sutarimas dėl brigados dislokavimo sąlygų iš tikrųjų buvo pasiektas tarp Berlyno ir Vilniaus.

Vyriausioji prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė teigė, kad girtis rezultatais dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje dar anksti. Pasak diplomatės, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas bei užsienio reikalų ministras G. Landsbergis negali atsipūsti – privalu intensyviai siekti, kad visi brigados elementai būtų perkelti į Lietuvą.