„Mano nuomone, čia tikrai buvo rusų raketa, nes tiesiog ta duobė, tas sprogimas buvo toks galingas. Pagal mane, ten pora šimtų kilotrotilo ir panašiai. Tai nieko panašaus į priešlėktuvinę raketą. Čia buvo rusų“, – pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Labas, Milda“ sakė J. Ohmanas.
Visgi, pasak jo, nei Lenkija, nei NATO nenori eskaluoti incidento.
„Stengiasi nesivelti į tą karą daugiau nei reikia ir buvo sugalvota tiesiog, kad čia neva ukrainiečiai, bet rusai vis tiek kalti. Matome, kad ukrainiečiai tuo nepatenkinti ir čia prasideda didžioji politika“, – konstatavo pašnekovas.
J. Ohmano teigimu, incidentą stengiamasi tiesiog nugesinti.
„Aš mėnesių mėnesiais kalbu apie tai: mes privalome būti Ukrainoje, mes privalome ten kariauti. Aišku, ne fronte, bet mes privalome siųsti į Ukrainą savo karius – aprūpinimui, taisyti techniką, dėl ryšių, visko. Mes tiesiog negalime nebūti, čia yra kvailystė. Dabar eilinį kartą stengiamasi „ai, ne, ne, ne, nesikišame į tai“. Bus diena, kai mes ten tai privalėsime daryti“, – pabrėžė „Blue/Yellow“ vadovas.
Tai, anot jo, nebus lengvi sprendimai, tačiau jie neišvengiami.
„Čia yra mūsų karas. Mes nenorime to pripažinti – tai yra blogai“, – pridūrė J. Ohmanas.
Delfi primena, kad Ukraina sako, kad visa atsakomybė dėl raketos Lenkijoje tenka Rusijai, prašosi į incidento vietą, kviečia tarptautiniame tyrime dalyvauti kitas šalis ir tikina, kad raketų nebuvo jų. Apie tai, kodėl skiriasi vakarų ir Ukrainos versijos Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ svarstė politikos ekspertai.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė teigė, jog Ukrainos prezidento pareiškimus galima vertinti kaip strateginės komunikacijos veiksmą.
„Ko gero čia mes galime tik spekuliuoti, kodėl taip yra. Viena iš priežasčių galėtų būti tokia, kad šiame kare Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pakankamai tikslus komunikatorius. Ir žinia, kad Ukrainos raketa nužudė du sąjungininkų, vienų iš pagrindinių rėmėjų, žmones, nėra labai gera žinia. Čia vienas dalykas.
Antras dalykas – jis nėra visiškai neteisus, nes juk ne savavališkai Ukraina paleido tą raketą į Lenkiją, ji bandė apsiginti. Man atrodo, kad čia daugiau strateginis komunikacinis veiksmas“, – Žinių radijo laidoje sakė VU TSPMI direktorė.
Jos teigimu, raketos trajektorija, pataikiusi į Lenkijos pasienio gyvenvietę, buvo sekama ir ji nėra iš Rusijos.
„Aišku, yra visokių spekuliacijų, kad NATO bando trauktis, nepriskirti šios atakos Rusijai, nes tada reikės imtis veiksmų, bet man atrodo, kad įtikinamesnė versija vis dėl to yra, kad vykstant tyrimui, atsižvelgiama į įvairias detales. Ir viena iš jų – oro stebėjimo sistemos veikia.
Ir ta raketa, jos skridimo trajektorija buvo fiksuota. Ir nėra įrodymų, kad ji atvyko iš Rusijos. Tai man ši versija atrodo pakankamai įtikinama“, – teigė M. Šešelgytė.
VU TSPMI direktorė M. Šešelgytė teigė, jog vakarų šalių sandėliai pustuščiai ir gali tekti rinktis, ką saugoti – NATO šalis ar Ukrainą.
„Šiuo atveju reakcija yra pamatuota. Bet man labiau įdomu bus, kokie bus tolesni žingsniai. Nes jau kaip buvo minėta, oro gynyba šiame regione yra skylėta. Ko gero pradėti reikia nuo NATO teritorijos apsaugos, bet taip pat – ir Ukraina. Čia jau ir moraliniai dalykai tam tikri įsijungia, kai žūsta labai daug žmonių ir ekonominis – infrastruktūra, kurią reikės atstatyti.
Siekiant išvengti tokių dalykų, ko gero, reikia Ukrainą taip pat aprūpinti sistemomis, jų reikia daugiau, kuri leistų Ukrainai užtikrinti geresnę oro gynybą. Tik čia yra problema, kad karas tęsiasi jau ne vieną dieną ir sandėliai yra pustuščiai – tada reikia rinktis, ką saugoti – NATO ar Ukrainą. Ir čia bus labai rimta dilema“, – prognozavo VU TSPMI direktorė M. Šešelgytė.
Jos teigimu, Lenkijoje netyčia nukritusi raketa rodo, kad net ir tokios atakos sukelia daug ažiotažo.
„Aišku, žmonių gaila. Tada dar pradeda abejoti NATO karinėmis galimybėmis. Žiūrėsime, kokie sprendimai bus tolesni su tuo susiję“, – Žinių radijo eteryje sakė M. Šešelgytė.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį su organizacijos vadovu klausykite čia:
