Prezidento vyriausiasis patarėjas K. Budrys laidoje įvardijo, kas buvo aptarta pirmadienio VGT susitikime.
„Pagrindinis klausimas VGT tikrai buvo dėl Lietuvos oro gynybos būklės, dėl mūsų nacionalinių ir regioninių sistemų, jų plėtros galimybių. Antru klausimu aptarinėjome ir Lietuvos paramą Ukrainai: ir karinę, ir ne. Buvo konstatuota šiandien, kad ne karinei, o civilinei, humanitarinei paramai, ypač, kas yra susiję su kritinės infrastruktūros naikinimu Ukrainoje, turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys.
Tai tokio atskiro klausimo, kaip jis viešojoje erdvėje buvo formuluotas, darbotvarkėje nei buvo planuota įtraukti, nei jis buvo įtrauktas.
Mes kalbėjome apie bendrą karinę paramą, ką mes galėsime padaryti kitais metais. Tai yra ir įsigijimai iš mūsų gynybos pramonės, tam tikros įrangos perdavimas, remontas, karinis rengimas, ekspertizė ir panašiai.
Tarp visų dalykų buvo konstatuota, kad Lietuva prisidės prie Ukrainos artilerijos pajėgumų šaudmenų, amunicijos haubicomis tiekimu, artimiausiu metu“, – laidoje sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas K. Budrys.
Jo teigimu, dėl ypatingos svarbos pajėgumų Ukrainai perdavimo buvo sutarta, jog Krašto apsaugos ministerija (KAM) kartu su partneriais toliau tarsis ir ieškos būdų, priemonių, kaip šiuos „ypatingos svarbos pajėgumus atstatyti“.
„Ir tik tada, kai būdai bus rasti, bus galima svarstyti dėl papildomų perdavimų Ukrainai“, – kalbėjo G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas K. Budrys.
Jis dar pridūrė, jog teiginys, kad Lietuva netieks Ukrainai reikalingos ginkluotės nėra teisingas, nes nuo karo pradžios Lietuva perdavė trečdalį turimos artilerijos.
Sprendimas – logiškas
Atsargos majoras, gynybos ekspertas Darius Antanaitis teigė, jog pirmadienį VGT susitikime priimti sprendimai rodo, jog „buvo pasirinkta Lietuva, arba mūsų visų gynyba“.
„Nes jeigu mes pasižiūrėsime į formuluotes – padovanoti, paskolinti, tai esmės nekeičia. Nes mes tiesiog neturėsime to pajėgumo iš viso. To pajėgumo pakeitimas kitu mažiausiai 30 mėnesių mes turėtume laukti. Tuos 30 mėnesių buvo valstybės gynyboje būtų milžiniška spraga. Todėl tas sprendimas yra labai logiškas ir naudingas Lietuvai“, – kalbėjo D. Antanaitis.
Jis sutiko, jog Lietuva turi Ukrainai padėti kuo tik gali, bet „nauda, kurią sudarytų mūsų haubicos Ukrainoje, būtų žymiai mažesnė, nei valstybės apginamumui padaryta žala“.
„Taigi, vertinant kaštų ir naudos analizę, tas atidavimas padarytų daugiau žalos mūsų valstybei, nei naudos Ukrainai“, – tikino karybos ekspertas D. Antanaitis.
„Reikia nepamiršti 3 NATO straipsnio – kiekviena valstybė privalo pati gebėti apsiginti. Atidavus esminius pajėgumus, mes nebegalėtume dar labiau apsiginti. Kitas dalykas – mes visą laiką žiūrime ir šiek tiek provincialaus taško – nepamirškime ir lendlyzo. Mes su savo dviem ar trimis haubicomis ukrainiečiams labai menkai padėsime, sau padarysime praktiškai nepataisomą žalą. Bet mes pamirštame, kad turime žiūrėti į NATO kontekstą.
Mūsų pagalba turi būti ne spontaniška, bet koordinuota su kitomis valstybėmis. Nes būtent taip mes galime subalansuoti visų valstybių gynybos biudžetus. Negalime švaistytis ir taškytis, mes turime galvoti protingai ir logiškai“, – įžvalgomis laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė karybos ekspertas D. Antanaitis.
Jis laidoje taip pat teigė, jog NASAMS sistemos ir haubicos „nėra kažkoks stebuklingas dalykas, kuris viską išgelbės“.
„Tai yra sistema, viskas yra reikalinga. Bet be daiktų perdavimo turime prisiminti, kad turime perduoti ir techninę informaciją, mokymus“, – teigė D. Antanaitis.
Įvardijo šių ir kitų metų prioritetus
Prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas K. Budrys laidoje paaiškino, kaip NATO šalys tariasi tik Ukrainai skiriamos ginkluotės.
„Mūsų mąstymas yra apie tai – kuo mes galime prisidėti, ko labiausiai reikia Ukrainai, o ne atvirkščiai. (…) Mes kalbame su partneriais, tam yra įvairūs formatai, kur yra derinamos ne tik, kad įvairios pozicijos, bet galimybės kažkam patiekti, kad kažkas galėtų atstatyti ir panašiai. Nes ne viena NATO valstybė netiekia to, kas yra aktyvioje tarnyboje.
Tai yra sistemos, ar įranga, o ypač tokiose vienetuose, kurie yra perduoti aukštesniam NATO vadovavimui, turi iškeltas NATO užduotis, kaip yra mūsų artilerijos bataliono atveju. Kai tik atsiranda galimybė įsigyjant pakeisti turimą ginkluotę, arba perimti iš kitų šalių, iš karto sprendimai yra padaromi perduoti Ukrainai. Taip ši sistema veikia“, – kalbėjo K. Budrys.
Jis teigė, jog šiais metais prioritetas buvo Ukrainai perduoti rezerve turimą įrangą.
„Ir perdavimu prisidėti, kitais metais prioritetas bus įsigijimas iš mūsų pramonės, ką mes galime pagaminti, plius mokymai, ekspertizė, remontas, reabilitacija ir visi kiti dalykai“, – pabrėžė K. Budrys.
Irano veiksnys
Pranešama, kad Maskva su Iranu susitarė dėl naujų dronų gamybos ir tiekimo. Prezidento G. Nausėdos vyriausiojo patarėjo K. Budrio teigimu, atremti tai galima keliais „takeliais“.
„Pirmas – žinoma, suteikti Ukrainai priemonių, kurios galėtų šią grėsmę sumažinti, neutralizuoti. (…) Antras – spaudimas ginklus Rusijai teikiančioms valstybėms, Iranui taip pat – politinis ir per sankcijas, nes tai irgi yra prisidėjimas prie agresijos“, – sakė K. Budrys.
Karybos ekspertas D. Antanaitis kalbėjo, jog taip Rusija randa naują, papildomą ginklų tiekėją.
„O Iranas gauna kažkokias technologijas, kurias rusai yra pažadėję mainais į ginklus. Nes Iranui nafta rusiška nėra aktuali, tai reiškia, kad kažką rusai pasiūlė mainais. Ir čia yra įdomus dalykas, nes ką rusai gali pasiūlyti, tai yra branduolinės technologijos.
O toks pasiūlymas yra labai nenaudingas Izraeliui. Tai keičia tai, kad rusai turės prieigą prie didesnio kiekio ginkluotės ir amunicijos. Iš principo, nemanau, kad tai drastiškai kažką pakeis. Tai bus skausmingiau ukrainiečiams, bet didelės dramos nebus“, – įžvalgomis laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ dalijosi karybos ekspertas D. Antanaitis.
„Karinių incidentų tikimybė yra padidėjusi“
Šalies vadovo vyriausias patarėjas K. Budrys teigė, jog Lietuvos oro gynybos priemonių poreikis priklauso nuo rizikų, grėsmių.
„Taip pat priklauso ir nuo to, per kiek laiko mes galime tai įgyvendinti, kokios užduotys yra mums keliamos, kiek jos turi būti stacionarios, stabilios. Čia yra daug veiksnių, bet pirmas atskaitos taškas yra kylančios grėsmės. Šiai dienai karinių tiesioginių grėsmių tikimybė nėra pasikeitusi, mes tą patį pakartojome. Tačiau karinių incidentų tikimybė yra padidėjusi, tai įrodo incidentas Lenkijoje.
Todėl mūsų oro erdvės gynyba turėtų būti sustiprinta. Kada mes galėtume turėti visiškai pilnai uždengtą oro erdvę, reikėtų susitarti, kas tai turėtų būti. Nes oro gynyba susidaro iš atskirų dalių: oro erdvės stebėjimo ir kontrolės, aktyvios ir pasyvios gynybos priemonės. (…) Dalis jų yra pakankamai mobilios, ir jos galėtų ateiti su NATO šalių pastiprinimu.
Šiai dienai, ką mes Lietuvoje turime, tai yra labai trumpo nuotolio oro savigynos priemonių, turime trumpojo nuotolio ir vidutinio nuotolio NASAMS gynybos sistemą. Ilgojo nuotolio gynybos sistemų neturime“, – kalbėjo K. Budrys.
Visą laidą „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ žiūrėkite čia:
