„Mums tapo žinoma, kad artimiausiu metu Baltarusijoje planuojama surengti keletą teroristinių išpuolių – technologinių katastrofų svarbiuose infrastruktūros objektuose“, – sekmadienį pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.
Ukrainiečių žvalgyba pareiškė, kad vienas iš pagrindinių taikinių – Astravo AE, o kaltę už teroro išpuolius neva planuojama suversti NATO šalių arba Ukrainos piliečiams. Jais esą siekiama paspartinti Baltarusijos kariuomenės įsitraukimą į karą.
Pirmadienį prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys žurnalistams sakė, kad prezidentūra tokios informacijos ir tokių indikacijų neturi.
„Bet kokiu atveju viskas, kas yra susiję su galimais išpuoliais kritinei infrastruktūrai ir su pasekmėmis Lietuvos Respublikai, kai kalbame apie Baltarusijos atominę elektrinę, papildomai kylančių grėsmių aiškinti nereikia“, – sakė patarėjas.
Specialiųjų operacijų atsargos karininkas A. Navys Delfi informacine operacija pavadino Ukrainos žvalgybos išplatintą žinią apie artimiausiu metu neva įvyksiančius teroro aktus.
„Viena yra tai, ką praneša šalies, kuri kariauja su agresoriumi, žvalgyba ar ne žvalgyba... Dėl žvalgybos aš abejočiau apskritai, nes turbūt suprantate, kad žvalgyba iš tiesų nieko nepranešinėja. Tai yra informacinė operacija, be abejo, karas vyksta, dvi šalys kariauja, todėl reikia taip ir vertinti, kad bet kokiame kare visos priemonės yra tinkamos. Ypač, kai gini savo šalį“, – kalbėjo jis.
Niekas atominės elektrinės nesprogdins
A. Navys pabrėžė, kad tiek Vakarų šalys, tiek ir mes patys turėtume labai aiškiai suvokti, kad Astravo AE ir buvo statoma tam, kad būtų šantažo priemone.
„Galima sakyti, kad ji buvo statoma tam, kad Baltarusija turėtų pigią energiją ir taip toliau, tačiau tai – fasadas. Tikrasis tikslas yra tas, kad ji taptų priemone šantažuoti Europą, NATO. Taip pat norėta atgrasyti nuo planų aplink statyti atomines elektrines, ko dabar tikriausiai niekas ir neplanuoja“, – teigė atsargos karininkas.
A. Navio įsitikinimu, jei Astrave įvyktų tikroji technogeninė avarija, tai greičiau dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo, nors ir tai labai mažai tikėtina.
Kaip ginklas ši atominė elektrinė, pašnekovo įsitikinimu, galėtų būti panaudota nebent jei vyktų NATO karas su Rusija, pastaroji nebegalėtų gintis, todėl imtųsi tokio žingsnio.
„Tai teoriškai įmanomas variantas, bet jis daugiau iš fantazijos srities“, – patikino jis.
Ragina tikrinti informaciją
A. Navys mano, kad Rusija gali sugalvoti išplatinti melagingą informaciją apie sprogimą Astrave ir tam būtina ruoštis.
„Rusija turi priemonių šalia sienos gyvenantiems žmonėms išsiųsti SMS. Reikia aiškinti žmonėms, kad tai gali įvykti. Aš stebiuosi, kodėl tai dar nebuvo panaudota, juk mes žinome, kad Rusija yra teroristinė valstybė. Gal ji galvoja kad dar ne laikas, arba kad tai turėtų būti sąveikos su kitomis priemonėmis plane. Bet tai yra informacinio branduolinio šantažo priemonė, ne tikro“, – kalbėjo jis.
Pasak pašnekovo, deja, tik apie dešimtadalis lietuvių pasitikrina informaciją, todėl jis ragina žmones pamačius išplatintą informaciją apie neva įvykusį sprogimą Astrave nepatingėti paieškoti patvirtinimo žiniasklaidoje.
„Jei dėdė Vacys pasakė, kad sprogo atominė, reikia ne bėgti ir slėptis po tiltu, o patikrinti informaciją. Žinant, kokie patiklūs Lietuvos gyventojai, tai galėtų sukelti didelę suirutę“, – pabrėžė jis.
Ko siekia Ukrainos pusė platindama tokias žinutes?
A. Navys tai sieja su įvykiais Zaporižios AE, kur sekmadienį ir vėl griaudėjo sprogimai.
Atsargos karininko nuomone, Ukraina tokiomis žinutėmis siekia atkreipti dėmesį į savo elektrinių saugumą. Jo teigimu, nėra teisinių kliūčių tai daryti atskiroms Aljanso narėms į tai neįtraukiant NATO, kaip organizacijos.
„Gal būtų galima galvoti ir apie ES misiją, kuri užtikrintų objektų saugumą. Manau, kad tai yra noras atkreipti sprendimų priėmėjų dėmesį į tai, kad jie patys pašonėje turi atominę elektrinę, kuri kelia jiems pavojų. Ir tai nėra melas, ši elektrinė kelia pavojų“, – teigė jis.
Galbūt siekia perspėti
Politikos apžvalgininkas Aleksandras Fridmanas televizijai „Belsat“ pirmadienį sakė, kad į tokius pranešimus reikia žiūrėti rimtai, bet atsargiai.
Pasak jo, pranešimais apie avariją elektrinėje galima siekti to, kad Baltarusijos visuomenėje sustiprėtų antikarinės nuotaikos, o tai, kaip teigiama televizijos reportaže, nėra naudinga Kremliui, siekiančiam įtraukti Baltarusiją į karą.
Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas Delfi teigė, kad mes nežinome, ar į viešumą Ukrainos paleista informacija apie neva rengiamus teroro aktus anksčiau šalims partnerėms nebuvo perduota neviešai.
„Galbūt Ukraina tokiu pranešimu siekia perspėti, apsisaugoti, kad jeigu kažkas įvyktų, tai nebūtų traktuojama kaip Ukrainos išpuolis“, – svarstė jis.
Jo teigimu, pastaruoju metu viskių įvykių nutinka ir Rusijoje - kas nors sprogsta ir panašiai.
„Galbūt bandoma parodyti, kad kažkokius veiksmus Rusija ir Baltarusija gali mėginti priskirti ukrainiečiams ir deklaruoti, kad Ukraina neketina to daryti“, – sakė politologas.
Su Baltarusija nesusiję
A. Navys teigė esąs įsitikinęs, kad ukrainiečių paskelbta informacija apie planuojamus teroristinius niekaip nėra susijusi su rusų siekiu Baltarusiją įtraukti į karą.
Pašnekovas pabrėžė, kad A. Lukašenkos režimas neturi pakankamai tinkamai paruoštų karių, kurie galėtų dalyvauti kare.
Rusijos pajėgos, jo įsitikinimu, permestos į Baltarusiją tam, kad baltarusių kariai, gavę įsakymą pereiti Ukrainos sieną, nesugalvotų atsukti ginklų į Minsko režimą.
„Tai tiek Minsko, tiek Kremliaus režimas puikiai supranta. Kad būtent tokio įsakymo davimas gali prieš juos atsisukti, dėl to iki šiol neturime didesnio baltarusių įsitraukimo. Suprantama ir tai, kad dalis baltarusių galėtų pereiti į Ukrainos pusę“, – sakė jis.
Ukrainos politikas: Putinas nenori išplėsti fronto
Ukrainos Aukščiausios Rados narys Aleksejus Gončarenko televizijai „Belsat“ pirmadienį sakė, kad Baltarusijos karių įtraukimo į karą klausimu A. Lukašenka žodžio esą neturi.
„Jis gali nuspręsti, ką Baltarusijoje kankinti arba ką dar pavogti, bet spręsti globalių klausimų jis jau nebegali. Todėl nereikia klausti, ar pasiruošusi Baltarusija – reikia klausti, ar pasirengęs Vladimiras Putinas. Šiandien esu tikras, kad V. Putinas nėra pasirengęs“, – kalbėjo politikas.
A. Gončarenko teigimu, viena iš priežasčių yra ta, kad Rusijai šiuo metu kariauti yra sunku – tam ir buvo paskelbta mobilizacija, kad „patrankų mėsa“ būtų užkaišiojamos skylės ir taip laikomas frontas.
Jis pridūrė, kad Baltarusijai įsitraukus į karą, fronto linija pailgėtų tūkstančiais kilometrų.
„Baltarusijos armija grėsmės Ukrainai nekelia, o tai reiškia, kad po pirmojo etapo, kuris Ukrainai būtų sunkus, Ukraina eitų toliau ir Baltarusijos sienos jau nebežiūrėtų. Tada V. Putinui kiltų klausimas, kaip ginti dar tūkstančius kilometrų fronto. Jis tam nėra pasirengęs, jis neturi tokių galimybių“, – sakė jis.
Antra priežastis, anot politiko, ta, kad kol kas Baltarusija V. Putino nuolankiai klauso, tačiau įtraukus ją į karą, nėra garantijų, kad taip ir pasiliktų.
„Tada Baltarusijos armijai liktų dvi priežastys – eiti į Ukrainą, negarbingai ir be jokio tikslo mirti, arba eiti į Minską ir išlaisvinti savo šalį nuo Rusų okupacijos“, – pabrėžė jis.
