„Turime esminį klausimą apie miesto savivaldybės prioritetus, kur yra dėliojami prioritetai tvarkant gatves, įgyvendinant projektus ir išleidžiant mokesčių mokėtojų pinigus. Dabar yra įgyvendinamas vadinamasis gatvių humanizavimo projektas, siaurinamos gatvės, kad būtų sukurtos žaliosios erdvės ir tai savaime tikrai yra gerai, galime eiti šia linkme, bet man atrodo šiandien, kai Vilniuje turime daugiau negu 230 kilometrų gatvių, kurios yra avarinės būklės, tai yra prastas pasirinkimas“, – penktadienį Delfi televizijai teigė V. Benkunskas.

Jis pažymėjo, kad Vilniuje yra daugiau negu 600 kilomtetrų trūkstamų arba avarinės būklės pėsčiųjų takų, dar nėra užbaigto dviračių takų tinklo sujungto į vieną sistemą ir iš pradžių reikia tvarkyti šias problemas, o tik vėliau galvoti apie gatvių humanizavimą.

Vilniaus gatvėse kasdien savo automobilius laužo gyventojai važiuodami bet kur. Kai turime daugiau negu 600 kilometrų trūkstamų arba avarinės būklės pėsčiųjų takų, kai vis dar neturime užbaigto dviračių tankų tinklo sujungto į vieną sistemą, tai man atrodo šis prioritetas išsirinkti kelis piarinius projektėlius, juos tvarkyti rodant, kaip mes artėjame prie Briuselio toldami nuo Minsko yra prastas pasirinkimas“, – sakė konservatorius.

„Dėmesys pirmiausia turėtų būti skiriamas sutvarkant tas problemas, kurias kasdien vilniečiai mato ir susiduria. Kai susitvarkysime su buitimi, rutina, kas jau turėjo būti padaryta vakar, tada galima eiti palaipsniui, preciziškai ir labai sistemiškai tvarkant gatves, padarant humanizaciją“, – pridūrė jis.

V. Šilinskas: reikėtų ne pasidaryti piarinį projektą, o pasiimti vaikišką vežimėlį ir pabandyti prasieiti gatvėmis

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pritarė V. Benkunsko mintimis ir tvirtino, kad asmeniškai susiduria su problemomis dėl nesutvarkytų Vilniaus gatvių ir šaligatvių.

„Reikėtų ne pasidaryti piarinį projektą, kažkurią labai gražią atkarpą ir nusifotografuoti, bet pasiimti vaikišką vežimėlį ir prasieiti gatvėmis, pabandyti pravažiuoti ir pamatyti, kur veikia keltuvai, kur jie neveikia. Jeigu mano žmona viena su vaiku važiuoja, tai dažnu atveju neįmanoma yra praeiti, nes reikia, kad kažkas padėtų nusinešti“, – tvirtino V. Šilinskas.

„100-200 metrų atkarpą padarome labai gražią, o kas toliau, kaip iki jos atvažiuoti? Reikia žiūrėti sistemiškai, kur žmonės vaikšto, kaip eina ir visą maršrutą, o ne kažkokią atkarpą labai gražiai sutvarkyti, o likusias palikti duobėtas ir nepravažiuojamas bei nepraeinamas“, – pridėjo jis.