Prekybos centro administracijai įkliuvusi ir iš karto iš darbo vietos atleista vilnietė Sonata R. dabar jau dirba kitoje sostinės parduotuvėje pardavėja – apie jos praeitį darbdaviai, ko gero, nė nenutuokia. Tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė dabar jau buvusią „Maximos“ kasininkę pripažino kalta dėl sukčiavimo – jai buvo skirta 34 MGL (1 700 Eur) bauda, kurią teismas leido sumokėti per pusantrų metų.
Bylos duomenimis, nuo 2014 m. „Maximoje“ dirbusi kasininkė per vieną mėnesį iš prekybos centro sukčiavimo būdu pasisavino beveik 500 Eur. Šią žalą ji buvusiam darbdaviui atlygino dar iki teismui paskelbiant apkaltinamąjį nuosprendį.
„Sonata R. tęstiniais veiksmais suklastojo griežtos atskaitomybės blankus ir tokiu apgaulės būdu, tęstiniais veiksmais įgijo svetimą turtą savo naudai – dirbdama prekybos centre suklastojo tikrus kasos kvitus – griežtos atskaitomybės blankus t. y. nuskenavo rastus pirkėjų kasos kvitus minėto prekybos centro kasose; kasose atliko operaciją „grąžinimas“ taip įformindama kasos kvituose nenustatytų pirkėjų prekių tariamus grąžinimus į prekybos centro salę, o gautus iš kasos tokiu apgaulės būdu pinigus įgijo savo naudai“, – konstatavo baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas.
Kad prekybos centro darbuotoja iš kasos savinasi svetimus pinigus, pastebėjo parduotuvės administracijos darbuotojai, kurie, siekdami įtarimus patvirtinti, specialiai peržiūrėjo vaizdo įrašus – jie šiuos įtarimus tik patvirtino.
O patikrinus moters darbą per pastarąjį mėnesį paaiškėjo, kad ši atliko daugiau kaip 50 operacijų, kurių metu esą pirkėjai į parduotuvę grąžino jiems netinkančias prekes, o ši jiems esą atidavė pinigus.
Anot sukčiavimo schemą išanalizavusio „Maximos“ darbuotojo, pinigų grąžinimas vyksta pirkėjui pateikus kvitą ir prekę, kuri jam netinka, nes „nebuvo paskaičiuota nuolaida, netiko prekės kaina, prekė buvo sugadinta ar pažeista“.
„Tokiu atveju kasininkė pardavėja nuskenuoja pateiktą kvitą, atlikdama tam tikrus veiksmus su kasa, atliekant tos prekės grąžinimą iš pateikto kvito, – prekybos centro atstovas pabrėžė, kad prekių grąžinimo baigtumas pasireiškia tada, kai prekė grąžinama į parduotuvę, o pirkėjas atgauna pinigų sumą už sumokėtą prekę. – Jeigu yra daromas prekės grąžinimas nesant pirkėjui, prekės nebuvimo bei pinigų atidavimo konkrečiam pirkėjui, kuris pirko prekę, toks grąžinimas laikomas fiktyviu prekės grąžinimu. Tai reiškia, kad pirkėjo paliktas prekės kvitas kasoje, ar surastas prekybos salėje, ištrauktas iš šiukšlių dėžės gali būti panaudojamas darant fiktyvų grąžinimą.“
Anot jo, būtent taip ir elgėsi Sonata R. – ji darė fiktyvius prekių grąžinimus.
Jis pažymėjo, kad konkretus pinigų pasisavinimas nebuvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis.
„Pinigus nuo atliktų fiktyvių prekių grąžinimų galima pasisavinti tvarkant pinigus centrinėje kasoje, ruošiant pinigus inkasacijai arba dirbant kasoje“, – sakė jis.
Anot darbuotojo, įtarimų, kad būtent Sonata R. sukčiavimo būdu užvaldo svetimus pinigus, paaiškėjo vykdant periodinius prevencijos veiksmus analizuojant prekių grąžinimą per kasas.
„Atliekant vidinį tyrimą Sonata R. pripažino ir patvirtino pinigų pasisavinimo faktą“, – nurodė jis.
Atsakomomybės moteris nesikratė ir teisme, kai buvo nagrinėjama jai iškelta baudžiamoji byla.
„Taip dariau, nes, matyt, norėjau praturtėti – labai gailiuosi, tai bus gyvenimo pamoka“, – teigė ji.
Daugiau kaip 7 metus prekybos centre dirbusi moteris teigė, kad kvitus, kuriais darė fiktyvius prekių grąžinimus, rasdavo parduotuvėje, be to, ne visi pirkėjai kasoje juos pasiimdavo.
„Man gėda dėl to, kad taip pasielgiau“, – teigė anksčiau jokių reikalų su teisėsauga neturėjusi pardavėja.
Fiktyvius prekių grąžinimus ji dažniausiai darydavo tuomet, kai aptarnaudavo pirkėjus. Viename vaizdo įrašų, kuriuos „Maxima“ pateikė teisėsaugos pareigūnams, matyti, kaip ji aptarnavusi vieną pirkėją skaičiuoja jam grąžą, o paskui paduoda kvitą ir pinigus. Tada ji uždaro kasą ir iš kišenės išsitraukia kvitą, greitai kažką sumaigo kasos kompiuteryje ir nuskenuoja kvitą, todėl tada išlenda vienas kvitas, kuri kasininkė išmeta, išlindus kitam kvitui jį pasiima ir suglamžo rankos kumštyje ir tada ima aptarnauti kitą pirkėją.
„Kai dirbdavau kasoje, pasitaikydavo tokių atvejų, kai taip pirkėjai susigrąžina pinigus, kurie buvo neteisėtai nurašyti nuo banko sąskaitos“, – aiškino Deividas R.
Jis neslėpė, kad nutarė pats asmeniškai išbandyti tokį būdą – tądien, kai nedirbo, į parduotuvę „Lidl“ atėjo kaip pirkėjas ir kasoje savo kolegai pateikė dulkių siurblio maišelį, kurį anksčiau buvo nusipirkęs, ir pareiškė, kad pirko vieną, tačiau neseniai dirbti pradėjusi pardavėja kasos kvite nurodė, kad jis perka net 39 maišelius. Taip, anot Deivido R., nepagrįstai iš jam priklausančios banko sąskaitos, atsiskaitant mokėjimo kortele, buvo nuskaičiuoti 389 eurai.
Nors vyras neturėjo kasos kvito, tačiau kasoje dirbusi jo kolegė sutiko sugrąžinti pinigus – Deividas R. pareiškė, kad turi sutikimą iš „Lidl“ infolinijos dėl pinigų sugrąžinimo. Ir net parodė gautą SMS žinutę, kurioje patvirtinama klaida ir patvirtinamas sutikimas dėl pinigų sugrąžinimo. Tiesa, šią žinutę jis pats išsiuntė sau iš savo mobiliojo ryšio telefono.
Kai šios aferos parduotuvėje niekas nepastebėjo, vyras nutarė dar kartą neteisėtai gauti pinigų – o jų labai reikėjo, nes Deividas R. planavo išeiti atostogų, kurių metu buvo suplanavęs išvyką pas Belgijoje gyvenančią savo seserį.
Praėjus dviem savaitėms po pirmojo sukčiavimo vyras vėl į parduotuvę atvyko ne darbo metu – kasoje dirbančiam pardavėjui nurodė, kad pirko vieną porą firmos „Adidas“ maudymosi šlepečių, tačiau per klaidą kasininkė į kasos kvitą išmušė kainą net už 40 porų.
Kaip ir pirmą kartą, Deividas R. neturėjo kasos kvito, tačiau savo kolegai parodė SMS žinutę, gautą iš „Lidl“ informacijos linijos – joje buvo nurodyta, kad įvyko klaida ir pirkėjas nepagrįstai sumokėjo beveik 800 Eur. Ir šįkart pinigai Deividui R. buvo išmokėti, tačiau dar tą patį vakarą apie tai buvo pranešta parduotuvės vadovei, kuri atliko patikrinimą ir nustatė, kad darbuotojas sukčiauja.
Beveik 1,2 tūkst. Eur iš „Lidl“ sukčiavimo būdu užvaldęs Deividas R. teigė, kad pinigus išleido, tačiau buvo priverstas juos sugrąžinti.
Teismas Deividui R. skyrė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę – jos metu nuteistasis be bausmę vykdančios institucijos žinios negalės keisti gyvenamosios vietos, be to, vyras įpareigotas atlyginti buvusiam darbdaviui padarytą žalą.
