Ketvirtadienį per svarstymą dėl Pridėtines vertės mokesčio įstatymo pataisų Seimas balsų dauguma pritarė premjerės Ingridos Šimonytės siūlymų paketui dėl 9 proc. PVM lengvatos kai kuriems verslams.
I.Šimonytė pasiūlė meno ir kultūros įstaigų bei renginių lankymui taikyti neterminuotą lengvatinį 9 proc. PVM.
Lengvatą maitinimo paslaugoms, taip pat atlikėjams (aktoriams, dainininkams, muzikantams, šokėjams) bei sporto renginių ir klubų lankymui, kaip ir anksčiau, siūlyta taikyti iki kitų metų liepos.
Taip pat siūlyta lengvatinį PVM tarifą taikyti elektroninėms knygoms bei neperiodiniams informaciniams leidiniams, 5 proc. tarifą taikyti kompensuojamiems ir specialios medicinos paskirties maisto produktams.
Šiems dviem pasiūlymams Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, tačiau dėl kitko išreiškė kitokį matymą: pasiūlė lengvatą maitinimo verslui taikyti visus 2023 metus, o ne pusmetį, o neterminuotą 9 proc. PVM lengvatą taikyti ne tik meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, kaip siūlė I. Šimonytė, bet ir sporto renginiams, klubams bei atlikėjų (aktoriaus, dainininko, muzikanto, šokėjo) paslaugoms.
Už tai, kad lengvata maitinimo paslaugoms galiotų ne pusmetį, o metus, pasisakė ir valdantieji „laisviečiai“.
Mitalas: laikysimės savo, siūlymą registruosime iš naujo
Tačiau Seimo salėje jie nubalsavo kitaip: visi frakcijos nariai parėmė I. Šimonytės siūlymų paketą, įskaitant ir tai, kad 9 proc. PVM lengvata maitinimo paslaugoms galiotų tik pusmetį.
Delfi kalbintas Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigė, jog neturėjo kitos išeities kaip tik palaikyti I. Šimonytės iniciatyvą.
„Kažką tai reikia palaikyti. Ingridos Šimonytės projekte yra [frakcijos narės] Monikos Ošmianskienės siūlymas – anksčiau teiktas kaip atskiras įstatymo projektas – sulyginti PVM elektroninėms knygoms ir fizinėms knygoms. Yra kai kurie dalykai išsprendžiami neterminuotai pratęsti [lengvatą] kultūrai, būtent dėl to kažkam pritarti reikėjo.
Vyriausybė šiek tiek delsė pateikti aiškumą dėl kitų metų, komitete šiek tiek nuotaikos kito [dėl lengvatinio PVM maitinimo paslaugoms] priklausomai nuo situacijos, nes iš pradžių buvo neterminuotai, tada kompromisas išdygo. Mes jau anksčiau sakėm, kad to reikia metam, to ir laikysimės“, – komentavo parlamentaras.
„Laisviečiai“, pasak jo, ir toliau sieks, kad 9 proc. PVM lengvata maitinimo paslaugoms galiotų visus 2023 metus.
„Priėmimo stadijai mes jau dabar registruojame siūlymą pratęsti lengvatą maitinimui ir restoranams metams. Kviesime Seimo narius už tai balsuoti priėmimo stadijoje“, – tikino V. Mitalas.
Siūlymas iš tiesų buvo registruotas. Tik klausimas, ar patys „laisviečiai“ jį palaikys savo balsais.
Teigia, kad Civilinės sąjungos pataisos ne prie ko
O jei ir per priėmimą nutiks taip, kaip nutiko dabar ir teks balsuoti už siūlymų paketą?
V. Mitalas įsitikinęs, kad to nebus: „Aš registruoju savo vardu siūlymą, kuriame bus tik tai, ką jums ką tik pasakiau. Kviesime balsuoti atskirai, nes tokia ir bus procedūra. Kitokia procedūra būti negali priėmimo stadijoje.“
Seime yra gandų, kad „laisviečiai“ ir koalicijos partneriai sukirto rankomis dėl PVM lengvatos maitinimo paslaugoms ir palaikymo Civilinės sąjungos įstatymo projektui: esą, jeigu lengvata metams nepraeis, tai bus ir daugiau koalicijos palaikymo Civilinės sąjungos įstatymo pataisoms.
V. Mitalas gandus, kad balsavimai dėl iniciatyvų susieti, atmetė.
„Vakar, kai šnekėjomės apie tai, kaip priimti biudžetą, kaip balsuoti dėl PVM, nė žodžio nebuvo apie Civilinę sąjungą“, – kalbėjo politikas.
MRU politologo S. Spurgos vertinimu, koalicijos kolegos, turintys kitokią nuomonę nei premjerė, bando laviruoti.
„Mėginama ir įtikti valdančiajai koalicijai – būti, dalyvauti joje, bet kartu teikti ir savo pasiūlymus, nes procedūra tą leidžia. Galbūt įvertina ir tai, kad vis dėlto, nors ir kokia buvo aštri ministrės pirmininkės reakcija į BFK tam tikrus siūlymus, bet paskui vis dėlto buvo pateikti tam tikri kompromisiniai pasiūlymai. Vadinasi, Vyriausybė taip pat linkusi atsižvelgti į tam tikrus pasiūlymus ar spaudimą“, – Delfi komentavo ekspertas.
Spurga: partneriai siekia dar palankesnio kompromiso su Vyriausybe
Tad, pasak jo, Laisvės frakcija taip ir elgiasi.
„Žinoma, mes daug žinome apie pasiūlymus, bet šiek tiek mažiau žinome apie motyvus, kodėl būtent tokios išimtys – ar čia yra lobistų veikla, ar tiesiog būtinybė tam tikra. Tokie įtarimai kyla. Jie kyla taip pat ir kabineto nariams, ministrei pirmininkei“, – sakė S. Spurga.
Visgi politologas teigė nemanantis, kad „laisviečiai“ ketvirtadienį palaikė premjerės siūlymą tam, kad vėliau sulauktų plataus palaikymo savo siūlomam Civilinės sąjungos projektui.
„Tokių garantijų, kažin, ar kas gali duoti. Manau, kad pats buvimas koalicijoje suteikia tas galimybes tartis, aptarti ir panašiai. Toks argumentas man atrodo nelogiškas, nes jeigu Laisvės partija nebalsuos už biudžetą, jis liks nepriimtas, tai bus Vyriausybės krizė ir neliks nei valdančiosios koalicijos, nei Laisvės partijos joje“, – paaiškino MRU ekspertas.
Tad, kaip apibendrino S. Saulius, dabar matome toliau tempiamą siūlymą dėl PVM lengvatos metams, siekiant dar palankesnio kompromiso iš Vyriausybės pusės.
„Čia vyksta tam tikra kova – ir taktinė kova. Įsijungia konservatorių Priežiūros komitetas, lyg tai Majausko klausimas sprendžiamas, lyg tai dar nėra nuimtas iki galo. Biudžetas yra vienas svarbiausių įstatymų, jame ypač atsiskleidžia tam tikri prieštaravimai, interesų konfliktai ne tik tarp partijų, bet ir partijų viduje“, – pridūrė politologas.
Galutinis Seimo balsavimas dėl Pridėtines vertės mokesčio įstatymo pataisų – kitą savaitę.
