Sodybų suradimo aplinkybės kelia klausimų
Šios įstaigos žinioje – visos Lietuvos regioniniai ir nacionaliniai parkai. Tačiau šiuo konkrečiu atveju Asvejos regioniniame parke tarnyba, regis, nėra linkusi ko nors imtis.
Vis dėlto aplinkos ministras Simonas Gentvilas tokia situacija nėra patenkintas ir įpareigojo tarnybą įvertinti sodybų nustatymo procedūrų teisėtumą.
Kaip išsiaiškino Delfi, P. Aršausko šeimos sklypuose Asvejos regioniniame parke, draustinyje, Asvejos ežero pakrantėje, buvo nustatytas juridinis faktas dėl buvusių sodybų.
Pirmos instancijos teismui priėmus tokius sprendimus sklypų savininkai draustinyje įgijo teisę statyti.
Priešingu atveju statybos draustinyje yra draudžiamos.
Todėl savininkai Lietuvoje linkę ieškoti ir niekad neegzistavusių sodybų. Tokia situacija buvo susiklosčiusi Pajūrio regioniniame parke, kai kelių sklypų savininkai sukčiaudami bandė įrodyti, jog jų sklypuose yra stovėjusios sodybos.
Pirmos instancijos teismas jų teiginiais patikėjo, tačiau vėliau parko direkcijai ir prokurorams ėmus ginti viešąjį interesą teismo sprendimai pasikeitė. Ir dabar yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutinė ir neskundžiama nutartis, kad sodybų toje vietoje nebuvo.
Tuo pačiu LAT labai aukštai iškėlė įrodinėjimo kartelę. Norint nustatyti išlikusios sodybos buvimo faktą, būtina remtis dokumentiniais įrodymais, kartografija, fotografija ir pan. Taip pat remiantis teismo sukurtu precedentu labai svarbu nustatyti tikslią sodybos buvimo vietą.
Tuo metu Aršauskų šeimos atveju Švenčionių apylinkės teismas panašu netaikė tokios aukštos įrodinėjimo kartelės. Iš teismo sprendimų matyti, kad nėra iki galo aišku, kur tiksliai stovėjo sodybos, remtasi liudininkų parodymais. Šio teismo sprendimai nebuvo skųsti.
Švenčionių apylinkės teismas bent tris kartus nustatė juridinį faktą, kad Aršauskų šeimos valdomuose sklypuose yra stovėjusios sodybos.
Delfi tyrimą galite rasti čia.
Prokuratūra pradėjo tyrimą
Publikavus Delfi tyrimą Generalinė prokuratūra išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame nurodė, kad prokurorai aiškinsis, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas dėl sodybų atstatymų Asvejos regioniniame parke.
„Viešojoje erdvėje, naujienų portale „Delfi“, pasirodžius informacijai apie galimai neteisėtus Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m., 2006 m. ir 2015 m. priimtus sprendimus, kuriais pagal piliečio V. A. prašymą buvo nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai dėl buvusių sodybų saugomoje teritorijoje - Asvejos regioniniame parke - buvimo, siekiant jas atstatyti ir po šių teismo sprendimų sekusį žemės sklypų padalijimą bei paskirties keitimą, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė šiandien pradėjo tyrimą, kuriuo bus siekiama išsiaiškinti, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas“, – teigiama Generalinės prokuratūros pranešime spaudai.
Vadovė detalių nežino
Tuo metu Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos vadovė Adrijana Gasiliauskienė, regis, neturi tiek daug entuziazmo viską peržiūrėti iš esmės.
Jos paklausėme, pagal kokius kriterijus šiuo atveju apskritai buvo nustatomas juridinis sodybos buvimo faktas: žemėlapiai, fotonuotraukos, dokumentai? Ar buvo atlikti archeologiniai tyrimai?
Nors direkcija ir pati dalyvavo kai kuriuose teismo procesuose, direktorė pateikė atsakymą, kad jos vadovaujama direkcija tokios informacijos neturi: „Atsižvelgiant į tai, kad direkcijoje nėra saugomi jūsų nurodyti teismo dokumentai, atsakyti į jūsų iškeltus klausimus negalime.“
Kodėl parko direkcija neskundė pirmos instancijos teismo sprendimo?
Į šį klausimą A. Gasiliauskienė atsakymo taip pat neturi: „2006 m. dirbę direkcijoje darbuotojai šiuo metu jau nebedirba, tad atsakyti negalime.“
Dar prieš prokuratūrai pradedant tyrimą Delfi klausė parko direkcijos, ar ji pati neketina kreiptis į prokurorus. Tačiau A. Gasiliauskienė, regis, tai daryti nematė reikalo.
Taigi Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai uždavėme tokį klausimą: „Kaip suprantame iš parko direkcijos vadovės A. Gasiliauskienės, parko direkcija nebuvo suinteresuota, kad kilus įtarimų būtų iš naujo įvertinta, ar tuose sklypuose iš tiesų buvo sodybos. Ar VSTT nemano, kad parko direkcija tokiais atvejais turėtų veikti principingiau?“
R. Baškytė: vadovė užversta darbais
VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė atsakė į Delfi klausimą ir nurodė, kad esą parko direkcijos vadovė užimta darbais ir neturi nei laiko, nei resursų ko nors imtis.
„Taip, Tomai, manau. Tik ne visuomet viską žinome, ką direkcijos darė, daro. O Adrija Gasiliauskienė tuo metu, kai viskas vyko, direkcijoje nedirbo… Šiuo metu Adrija užversta darbais, nuo kurių ji vos gyva tiesiogine prasme... Tad jai dar imtis tokios veiklos neturint juristo būtų per daug sudėtinga“, – teigė R. Baškytė.
Kita VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė taip pat atsakė į Delfi klausimą.
Jos vertinimu, situacija Pajūrio regioniniame parke, kurio direkcija principingai gynė viešąjį interesą, buvo kitokia.
„Pajūrio atvejis šiek tiek kitoks, ten direkcija nuosekliai dalyvavo su pozicija, kad nėra buvusios sodybos, ginčijo archeologinius tyrimus ir kt. Taip pat direkcija atnaujino teisminį procesą dėl buvusios sodybos fakto nustatymo CK 366 str. nurodytais pagrindais, kai atsirado naujų faktinių aplinkybių.
Ar tokių atsiras nagrinėjamu atveju Asvejos RP, kol kas nežinome. Tarnyba tokia informacija nedisponuoja. Teismų sprendimai seni. 2006 m. viename iš teismų tuometinė direkcija net nedalyvavo. Tuomet dažniausiai teismai, priimdami sprendimus, vadovavosi liudininkų parodymais, rašytiniais dokumentais, kas nutiko ir jūsų nagrinėtais atvejais.
Aplinkoasugos institucijos visada akcentavo, kad lemiančios aplinkybės buvusios sodybos fakto nustatymui turi būti istorinė kartografinė medžiaga, ne liudininkų parodymai. Be to, nuo 2006 m. buvo eilė diskusijų, STT pasiūlymų keisti teisės aktus ir pakeistų teisės aktų buvusių sodybų nustatymo, sklypų joms suformavimo kontekste“, – nurodė R. Lapinskienė.
Taip pat ji pirštu bedė ir į Aplinkos ministeriją, kuriai esą buvo siūlyta atsisakyti buvusių sodybų atstatymo galimybės: „STT ir VSTT apskritai siūlė Aplinkos ministerijai atsisakyti buvusių sodybų atkūrimo valstybės saugomose teritorijose ir pan. Dar ir šiuo metu VSTT yra renkama teismų praktika (įskaitant ir su buvusių sodybų fakto nustatymu), apie ją periodiškai komunikuojama direkcijoms. Taigi, nagrinėjamu klausimu padaryta ir daroma daug, kad būtų galima atkurti ten, kur tikrai buvo sodyba, o esant teisminėms situacijoms bylinėtis argumentuotai.
ST sistemos institucijos į teismus kreipiasi, kai turi faktinių įrodymų, o ne kai kyla įtarimas. VSTT nežino atvejų, kad direkcijos, disponuodamos patikima informacija, nesielgtų principingai.“
Ministras: viskas turi būti išsiaiškinta
Vis dėlto aplinkos ministras S. Gentvilas laikosi nuomonės, kad šiuo atveju turi būti išsklaidytos visos abejonės. Jo nuomone, viskas turi būti peržiūrėta iš esmės.
„Paaiškėjus kvestionuotiniems dalykams, VSTT turėtų imtis lyderystės ir atlikti savo vertinimą, kadangi saugomose teritorijose būtent VSTT nustato ribojimus statyti naujas sodybas“, – ministro komentarą perdavė jo patarėja Aistė Žilinskienė.
Taip pat ji nurodė, kad S. Gentvilas Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai davė pavedimą išsiaiškinti realią situaciją draustinyje: „Aplinkos ministras Simonas Gentvilas kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą su prašymu įvertinti Delfi publikacijoje aprašomą situaciją ir išsiaiškinti, ar tikrai visi veiksmai buvo atlikti tinkamai parko direkcijos tokiam sprendimui priimti.
Aplinkos ministras pažymi, kad Žemės ūkio ministerijos archyvas turi istorines gana senas kartografijas – su nužymėtomis to laikmečio visomis sodybomis, tad tikrai labai svarbu patikrinti, ar buvo viskas išsiaiškinta ir dėl sodybos egzistavimo metų, ir kitų aplinkybių.“
