47 parlamentarų vardu tai numatantį Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo projektą ketvirtadienį Seimui ketina pateikti valdančiosios TS-LKD frakcijos narė Jurgita Sejonienė.
Pasak jos, įteisinus numanomo sutikimo modelį, žmonėms nebereikėtų pildyti ir pasirašyti nustatytos formos sutikimo, norint po mirties tapti organų donoru. Įtvirtinus siūlomus pakeitimus, visi veiksnūs asmenys, kurie nebus pasirašę nesutikimo, bus laikomi potencialiais donorais (jei nėra išreikštas nesutikimas ir tam pritaria mirusiojo asmens artimieji).
Anot J. Sejonienės, nauju teisiniu reguliavimu būtų įtvirtinta dabar praktiškai susiklosčiusi donorystės ir transplantacijos proceso įgyvendinimo tvarka, padidėtų atliekamų transplantacijų skaičius ir sutrumpėtų organų laukimo laikas.
Šiuo metu Lietuvoje taikomas informuoto sutikimo modelis. Asmuo, norintis tapti organų donoru, raštu išreiškia savo sutikimą. Sutikimas registruojamas Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre. Tuo atveju, jeigu asmuo dėl kokių nors priežasčių nepasirašė sutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai po jo mirties būtų atiduoti transplantacijai, jam mirus sprendimą dėl mirusiojo audinių, organų atidavimo transplantacijai priima mirusiojo artimieji.
Numanomo sutikimo modelis taikomas 21 Europos šalyje, tarp jų ir pasaulyje pagal donorystės statistiką pirmaujančiose šalyse – Ispanijoje (nuo 1979 m.) ir Kroatijoje (nuo 1988 m.), taip pat Portugalijoje, Belgijoje, D. Britanijoje, Čekijoje, Suomijoje, Maltoje, Italijoje, Austrijoje, Norvegijoje, Slovėnijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Liuksemburge, Latvijoje ir Graikijoje.
Išduodant asmens dokumentus, vairuotojo pažymėjimą siūloma sudaryti galimybę gauti Donoro kortelę
Seimo narės Agnė Širinskienė ir Asta Kubilienė siūlo išplėsti galimybes gauti Donoro kortelę.
Ketvirtadienį parlamentarės ketina pateikti Seimui tai numatančias Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos, Saugaus eismo automobilių keliais, Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymų pakeitimų projektus.
Siūloma įteisinti, kad kiekvienam asmeniui jo asmens tapatybės kortelės, paso išdavimo ir keitimo metu, taip pat vairuotojo pažymėjimo išdavimo metu būtų sudaryta galimybė išreikšti sutikimą, kad jo audiniai, organai po mirties būtų atiduoti transplantacijai, bei sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka gauti Donoro kortelę.
„Siūlomas reguliavimas (...) išplėstų Donoro kortelės išdavimo vietų skaičių. Remiantis kitų valstybių patirtimi, galima prognozuoti nuoseklų sutikimų donorystei po mirties skaičiaus augimą. Pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje įvedus sutikimą išduodant vairuotojo pažymėjimą, sutikimų donorystei skaičius išaugo 53 procentais“,- sako projekto autorės A. Širinskienė ir A. Kubilienė.
Anot jų, priėmus įstatymų pataisas išliktų galimybė bet kuriuo metu atšaukti savo sutikimą donorystei. Taip pat būtų išlaikyta šiuo metu galiojančiame reguliavime įtvirtinta artimųjų teisė išreikšti savo sutikimą ar nesutikimą.
Šiuo metu asmuo, norintis tapti organų donoru po mirties, sutikimą gali pasirašyti elektroninėmis ryšio priemonėmis, kontaktiniu būdu asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ar vaistinėje. Gaunant asmens tapatybės kortelę, pasą ar vairuotojo pažymėjimą nėra galimybės išreikšti sutikimo būti donorais po mirties.
Projektą inicijavusios Seimo narės sako, kad Donoro kortelės sistema yra sukurta, tačiau „Regitra“ bei Migracijos departamentas, įgiję papildomą funkciją, patirs didesnes sąnaudas vairuotojo pažymėjimo, tapatybės kortelės bei paso išdavimui. Dėl to, jų nuomone, turėtų būti gauta Vyriausybės išvada, įvertinant jiems skirtų asignavimų didinimą.
