Karybos ekspertas: reikia padaryti viską, kad tai nesikartotų
Karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis LRT televizijoje trečiadienio rytą taip pat ragino sulaukti oficialių vertinimų.
„Net jei tai yra ukrainiečių paleista oro gynybos raketa, tai ji buvo paleista tam, kad apsaugotų ir apgintų savo žmones, savo valstybę nuo Rusijos brutalios atakos raketomis. Vyksta karas, visko gali būti. Ir viskas gali atsitikti. Tiesiog palaukime oficialių išvadų“, – tikino karybos ekspertas.
Atsargos majoras D. Antanaitis ragino šiuo metu emocionaliai ir karštakošiškai veikti nėra pats geriausias dalykas.
„Todėl mums reikia žinoti, kas, kaip, kokia priežastis, kaip tai įvyko. Ir svarbiausia po to padaryti viską, kad tai daugiau nepasikartotų. Jeigu tai ukrainiečių oro gynybos sistema, tačiau prisiminkime, vyksta karas Ukrainoje ir ten kasdien žūsta dešimtys jei ne šimtai žmonių. Ir viskas gali atsitikti. Tiesiog mes gyvename dviejų valstybių: šalia Rusijos ir Baltarusijos, tai šalys agresorės. Ir abi vykdo ne tik karą prieš Ukrainą, bet ir hibridinį karą prieš mus“, – pabrėžė jis.
Konservatorius: net jei tai ukrainiečių raketa, esminio fakto tai nekeičia
Seimo konservatorius Audronius Ažubalis trečiadienio rytą feisbuke teigė, jog nepaisant to, kad Lenkijoje sprogusi raketa gali būti ukrainiečių gynybos dalis, esminio dalyko tai nekeičia.
„Rusų vykdoma agresija pareikalavo aukų ir NATO valstybėje. Todėl atėjo laikas NATO imtis ginti Ukrainos dangaus. Pradžia būtų Ukrainos kritinės infrastruktūros priešraketinis „gaubtas“, prieš tai aiškiai įspėjus Kremlių...“, – feisbuke rašė parlamentaras A. Ažubalis.
Anušauskas: Lenkija dar nekviečia NATO šalių konsultacijoms dėl 4 straipsnio
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas LRT televizijos eteryje trečiadienio rytą tikino, jog įvykiai Lenkijoje vis dar tiriami.
„Lenkijos kolegos kol kas konsultuojasi, tariasi. Bet dar negalima pasakyti, kad ji kviečia šalis konsultacijoms pagal 4 NATO straipsnį“, – sakė jis.
Lietuva, anot jo, turime standartines procedūras ir veiksmus.
„Kol kas ir Lenkijos pusė patvirtino, kad tai yra vienetinis incidentas. (…) Priminsiu, kad mūsų pasienyje tebeveikia nepaprastoji padėtis, kai šalia vyksta karas. Baltarusija į tą karą yra tiesiogiai įvelta, nes Rusijos daliniai yra jos teritorijoje. Tai be abejonės, tokių incidentų gali pasitaikyti. Bet pabrėžiu, kad Lenkijos pusė dar turi pateikti detalesnius vertinimus“, – aiškino krašto apsaugos ministras.
A. Anušauskas teigė, jog kol kas vyksta darbinio lygio konsultacijos.
„Jeigu Varšuva norės sukviesti NATO šalis konsultuotis pagal 4 straipsnį, mes be abejonės visi tai sužinosime. O kokie veiksmai – nežinant visos informacijos, neturint tam vertinimų, pagrįstų faktų, kol kas per anksti kalbėti apie NATO veiksmus“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Jis teigė, jog apie NATO 5 straipsnio aktyvavimą kalbėti yra anksti – reikia laukti išvadų iš Lenkijos.
„Tai yra vertinama kaip vienetinis incidentas. Taip, tragiškas, deja, žuvo žmonės, į tai reikia atkreipti dėmesį“, – LRT televizijos eteryje sakė krašto apsaugos ministras.
Kasčiūnas: silpnumo ženklo reikia išvengti
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas trečiadienio rytą LRT televizijoje ragino sulaukti oficialios Lenkijos versijos dėl antradienio įvykių. Jo teigimu, Lenkija pati pirmoji ir imsis veiksmų.
„Jau ir vakar sakiau, kas svarbiausia yra sulaukti oficialios Lenkijos pozicijos. Kol kas mes turime tik tam tikrų signalų, bet aiškios įvykių eigos, sekos, iš kur, kaip atskrido ta raketa – mes kol kas neturime. Ir laukiame tų atsakymų iš Lenkijos. Lenkija pati pateiks tuos atsakymus pateiks tą vertinimą ir pirmoji imsis veiksmų“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, pagal tai, kokių veiksmų imsis, kokius veiksmus modeliuos Lenkija, „modeliuosime savo veiksmus ir mes“.
„Faktas, kad mes Lenkiją remsime kiekviename jos žingsnyje“, – pabrėžė Seimo narys L. Kasčiūnas.
Paklaustas, kokių NATO veiksmų galima tikėtis, Seimo NSGK pirmininkas tikino, jog veiksmai priklausys nuo tyrimo ir vertinimo eigos.
„Ir be jokios abejonės gali būti įvairaus atsako. Jeigu, visgi, tai yra tik kažkoks incidentas, ar sutapimas, galima kalbėti apie tai, kad turime stiprinamą oro gynybą, ypač vakarinėje Ukrainos dalyje, rytinėje Lenkijos dalyje, kad tokių incidentų daugiau tiesiog nepasikartotų. Galima imtis kitų priemonių – šitoje vietoje galima kalbėti apie dar daugiau ginkluotės Ukrainai, kad galėtų kautis su Rusija. (…)
Nesinorėtų, kad šitas įvykis, incidentas, kad ir kaip mes jį pavadintume, virstų pretekstu kažkam kalbėti apie tai, kad reikia pradėti Rusijai palankias derybas dėl, neva, taikos Ukrainoje ir panašiai. Tai šitoje vietoje reikia labai aiškiai atsakyti, kad tik jėga yra tas principas, kurį Rusija gerbia. Tik galia paremtas atsakas turėtų būti modeliuojamas“, – LRT televizijoje kalbėjo parlamentaras L. Kasčiūnas.
NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas ragino nepamiršti, kad šis „incidentas ar sutapimas, mes girdime tokių signalų iš Lenkijos, JAV pusės“ įvyko dėl Rusijos karo Ukrainoje.
„Kitaip tariant, negalime išimti vienos detalės ir tik ją analizuoti. Tai yra Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą padarinys. Dėl to ir atsakas turėtų būti taip ir modeliuojamas. Nes bet koks sprendimas, kuris leistų kažkam traktuoti tą atsaką kaip neveiklumą, arba bandymą visiškai deeskaluoti situaciją, gali būti traktuojamas kaip tam tikras ir silpnumo ženklas. Viso to reikia išvengti“, – pabrėžė Seimo narys L. Kasčiūnas.
Seimo nario teigimu, ši diena, trečiadienis, yra skirtas konsultacijoms su sąjungininkais, „tiek aiškintis, kaip tai įvyko ir modeliuojant atsaką“.
Seimo pirmininkė: tai turės įtakos karo eigai ir jo baigčiai
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen feisbuke trečadienio rytą teigė, jog antradienio įvykiai Lenkijoje „turės įtakos karo eigai ir jo baigčiai“.
„Visi NATO sąjungininkai saugūs ir nuolat konsultuojasi tarpusavyje, tai šiąnakt dar kartą deklaravo ir Lenkijos vadovai. Visos procedūros, kurios turėjo aktyvuotis tokiu atveju, aktyvavosi. Mūsų pranašumas – racionalumas ir vieningumas, tai Rusija suprato nuo pirmos savo agresijos dienos prieš Ukrainą“, – rašė Seimo vadovė.
Ji taip pat priminė, jog trečiadienio rytą vyks pasitarimas Prezidentūroje, „situacija stebima, ir bus priimti reikalingiausi adekvatūs sprendimai“.
„Neaukojant nei saugumo garantijų, nei įsipareigojimų“, – rašė ji.
Šlekys: baikime virpinti orą
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) docentas Deividas Šlekys naktį feisbuke ragino baigti virpinti orą.
„Gal raketos per klaidą nukrito, gal tyčia. Čia jau JAV ir Lenkijos žvalgybos tarnybos pasakys. Ar tikrai nutiko kažkas, kam nebuvo ruoštasi? Ypač, kai pavasarį pasienyje Rusija sunaikino karių rengimo bazę ir visą laiką grasino, jog ginkluotės tiekimo centrai NATO šalyse (Lenkija, Rumunija) gali tapti taikiniais. Gi nuo pat vasario pradžios žinojome, jog anksčiau ar vėliau NATO teritorija, besiribojanti su Ukraina gali būti apšaudyta. NATO ir Lenkija tikrai turi planus tokiems scenarijams ir tuo pačiu yra sudėliotos procedūros“, – pabrėžė jis.
Socialiniame tinkle jis įvertino, koks galėtų būti NATO atsakas į šį įvykį. Jo teigimu, 5 NATO straipsnio aktyvavimas kol kas sunkiai įsivaizduojamas.
„Čia pirmiausia Lenkijos sprendimas, ko ji nori iš NATO. 4 straipsnis, tai yra oficialios konsultacijos tarp narių, bus aktyvuotas. Tačiau 5 straipsnio aktyvavimas, įvertinant šiuo metu turimą informaciją, bent jau man sunkiai įsivaizduojamas. Ateinančiomis dienomis bus aiškiau“, – pabrėžė jis.
VU TSPMI docentas D. Šlekys teigė, jog NATO atsakas nebūtinai turi būti „raketa už raketą“.
„NATO tam ir pasilieka tyčia nedetalizuotą atgrasymo strategiją. Atsakas pvz., gali būti kibernetinis. Asmeniškai aš sunkiai įsivaizduoju, jog Vašingtonas ar Londonas, Berlynas sutiktų paleisti atsakomąsias raketas. Tačiau jie gali sutikti duoti atsaką Maskvai mažiau plika akimi matoma, bet nemažiau griaunančia/kenkiančia forma. Skeptikams siūlau neskubėti sakyti, jog jokia kibernetinė ataka neatstos raketų smūgių. Priklauso, kokį taikinį atakuoji ir kokį efektą nori pasiekti“, – socialiniame tinkle svarstė jis.
D. Šlekys taip pat ragino neužmiršti, jog Lenkija gali imtis kokio tik nori atsako.
„Nepaisant, ką sakytų ar patartų sąjungininkai. Kol kas Lenkija eina nuspėjamu keliu: prašymas aktyvuoti 4 straipsnį išsakytas, vadinasi bus konsultacijos. O mums visiems siūlau, kiek įmanoma ramiau stebėti visą situaciją ir suprasti, jog NATO nėra kažkoks kaubojus, kuris puola šaukti pirmai progai pasitaikius. Labiausiai ko nesinori, jog pradėtumėme visi „stumti“ ant NATO, jeigu jos reakcija bus atsargi ar atsako forma bus kitokia nei daugelis mūsų reikalauja“, – ragino VU TSPMI docentas D. Šlekys.
