Lenkijoje žuvo du žmonės, netoli sienos su Ukraina nukritus dviem raketoms. Kol kas nepatvirtinta, ar raketos NATO valstybėje nusileido dėl Rusijos masinio Ukrainos miestų bombardavimo šiandien, kai buvo paleista apie 100 raketų.
Lenkijos premjeras sušaukė skubų Ministrų Tarybos komiteto posėdį
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, suderinęs su šalies prezidentu, antradienio vakarą skubiai sušaukė Ministrų Tarybos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį.
Tai pranešė Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mülleris, kuriuo remiasi „Polsat News“.
Jis žurnalistams pareiškė, kad susiklostė „krizinė situacija“, ir paragino juos neskelbti nepatikrintų pranešimų. P. Mülleris nepatikslino, kodėl šaukiamas posėdis, ir žadėjo pateikti daugiau informacijos jam pasibaigus.
Buvęs Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas gen. Stanislawas Koziejus svarstė, jog incidentas įvyko dėl to, kad Rusija kare Ukrainoje naudoja senas raketas.
„Turime laukti išsamaus šios situacijos paaiškinimo. Manau, kad tai incidentas, tam tikra klaida, atsiradusi dėl to, kad Rusija naudoja senesnes ir senesnio tipo raketas, kurios mažiau tikslios“, – „TVN24“ sakė jis.
Radijo stoties „Radio Zet“ korespondentas neoficialiai pranešė, kad netoli sienos su Ukraina esančiame Pševoduvo kaime nukrito dvi raketos, žuvo du žmonės. Incidento vietoje dirba policijos, prokuratūros ir kariuomenės atstovai.
Savo ruožtu Liublino radijas pateikia kitą įvykių versiją. Esą grūdų džiovykloje ant svarstyklių užvažiavęs traktorius netikėtai sprogo. Jis taip pat praneša apie dvi aukas.
Mariuszas Gierszewskis: Neoficiali informacija – kariniai lėktuvai buvo pakelti iš oro uosto netoli Liublino Tomašuvo (Tomaszów Lubelski).
Antradienį Rusijos kariuomenė smogė Ukrainai stipriausią smūgį nuo karo pradžios. Priešas į Ukrainos miestus paleido apie 100 raketų. Jos daugiausia buvo nutaikytos į kritinės infrastruktūros objektus.
Raketos nukrito Pševovo mieste ir pataikė į grūdų džiovyklas. Pranešama, kad toje vietoje jau yra policijos, prokuratūros ir kariuomenės.
Kai kurie analitikai teigia, kad raketų taikinys galėjo būti Lvovas, Ukrainos miestas, esantis maždaug 100 km į pietus nuo Pševovo.
Nausėda: kiekvienas NATO teritorijos colis turi būti apgintas
Prezidentas Gitanas Nausėda feisbuke pabrėžė, jog sprogimų priežastis Lenkijoje kol kas dar nėra žinoma.
„Šį vakarą mus pasiekė nerimą keliančios žinios iš Lenkijos – sprogimų netoli Ukrainos sienos metu žuvo du Lenkijos civiliai gyventojai. Sprogimų priežastis kol kas nežinoma, tačiau tuo pat metu Rusijos raketos atakavo Ukrainą“, – rašė jis.
Prezidento teigimu, „šią įtampos valandą palaikome tiesioginį kontaktą su kolegomis Lenkijoje“.
„Lietuva visiškai palaiko savo ginklo brolius ir sąjungininkus. Mūsų saugumas yra bendras reikalas ir kiekvienas NATO teritorijos centimetras bus apgintas. Teroristinis režimas bus sustabdytas vieninga sąjungininkų jėga“, – rašė G. Nausėda.
Krašto apsaugos ministras skrenda į Varšuvą
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė iš Briuselio skrendantis į Varšuvą.
„Jei bus daugiau informacijos apie sprogimus Lenkijoje tiesiai iš kolegų Varšuvoje, tai informuosim. Dabar palaikome ryšius su savo sąjungininke Lenkija“, – feisbuke rašė ministras.
Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tviteryje teigė, jog nuodugniai seka neraminančias žinias iš Lenkijos.
„Mes konsultuosimės su Lenkija ir visais sąjungininkais. Lietuva reiškia visišką paramą Lenkijai ir siunčia užuojautą nukentėjusių šeimoms“, – socialiniame tinkle rašė I. Šimonytė.
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai Paulina Levickytė Delfi antradienio vakarą patvirtino, kad toks įvykis Lenkijoje buvo, tačiau pabrėžė, kad ministerija šiuo metu bando išsiaiškinti visas aplinkybes.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas savo ruožtu taip pat teigė, kad kol kas šio įvykio aplinkybės aiškinamos, yra laukiama oficialios Lenkijos pozicijos.
„Atidžiai stebime situaciją susijusią su pranešimais, jog Rusijos karinės pajėgos apšaudė mūsų kaimynės ir artimos sąjungininkės Lenkijos teritoriją raketomis. Pranešama, kad raketos sprogo 8 km Lenkijos teritorijoje. Informacija dar nėra oficialiai patvirtinta.
Dabar privalome sulaukti oficialios Lenkijos pozicijos dėl paskelbtos informacijos. Lietuvos valstybė visada besąlygiškai rems Lenkiją nuo bet kokių provokacijų ar bet kokios formos agresijos bei visada ryžtingai stovės mūsų broliškos Lenkijos pusėje“, – kiek vėliau feisbuke rašė parlamentaras L. Kasčiūnas.
Į įvykį sureagavo ir europarlamentaras Petras Auštrevičius.
„Rusijos karinė agresija įžengė į kitą etapą, agresoriaus raketoms pražudžius du civilius lenkus savo gimtinėje. Rusijos karas prieš Europą toliau sėja mirtį ir didina įtampą.
Žinant, kad Lenkija yra NATO narė, turime sulaukti aiškaus ir tvirto Aljanso atsako. Nepamirškime, kad davėme įžadą – Visi už vieną, vienas už visus!
Kitą savaitę Europos Parlamentas svarstys rezoliuciją dėl Rusijos pripažinimo terorizmą remiančia ir vykdančių valstybe. Pastarieji įvykiai turėtų nutildyti vis dar pasigirstančiais abejones“, – rašė europarlamentaras.
„Daug kas galvos, kad rusai tiesiog ne ten pataikė, kad netyčia. Bet galvokim ir kitaip. Kad tyčia. Nes jie tokie, jiems reikia eskaluoti ir kelti chaosą. Aš manau, kad tyčia“, – feisbuke sureagavo europarlamentarė Rasa Juknevičienė
„Viena iš Rusijos paleistų raketų nukrito į Lenkijos teritoriją, Przewodow miestelyje. Du žmonės žuvo. Jos tokios kreivos, kad nepataiko į Ukrainos dydžio šalį ar tai perspėjimas, taip pat ir mums, bei karo eskalacija“, – feisbuke rašo Seimo narys, konservatorius Matas Maldeikis.
„Lenkijoje nuo Rusijos raketų žuvo du žmonės. Net jei ir netyčia, tai smarkiai keičia situaciją. Daugiau jokių „raudonų linijų“, ginklų tiekimo Ukrainai apribojimų. Būtina kuo greičiau padaryti galą okupacinėms pajėgoms Ukrainos teritorijoje“, – tviteryje rašo buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Apžvalgininkas Rimvydas Valatka feisbuke komentuodamas žinias iš Lenkijos rašo, kad anksčiau ar vėliau tai turėjo įvykti.
„Rusijos reicho raketa pataikė į Lenkiją. Yra aukų. Ir toliau neduosim vidutinio nuotolio raketų Ukrainai? Lauksim, kol puslaukiniai orkai, leidžiantys raketas, ims daužyti NATO miestus? Su fiureriu laikas baigti. Premjeras Morawiecki šaukia skubų ministrų tarybos posėdį“, – rašo jis.
Neakivaizdžiai patvirtino Latvijos gynybos ministras
Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas jau neakivaizdžiai patvirtino Rusijos įvykdytą raketų ataką prieš Lenkiją ir pasidalijo įrašu savo tviterio paskyroje.
„Mano užuojautos Lenkijos ginklo broliams. kriminalinis Rusijos režimas paleido raketas, kurių taikinių tapo ne tik Ukrainos civiliai, bet raketos nukrito ir NATO teritorijoje, Lenkijoje. Latvija stovi išvien su draugais lenkais ir smerkia šį nusikaltimą“, – pareiškė Latvijos gynybos ministras.
Pirmoji Pentagono reakcija: aiškinamės
Pentagono atstovas generolas Patrickas Ryderis pripažino, kad susipažino su žiniasklaidos pranešimais apie Lenkijoje nukritusias Rusijos raketas, tačiau negalintis patvirtinti šios informacijos.
Tiesa, jis pažymėjo, kad „JAV gins kiekvieną NATO teritorijos colį“.
JAV valstybės departamento atstovo spaudai pavaduotojas Vedantas Patelis per spaudos konferenciją antradienį teigė, jog dirbama su Lenkijos Vyriausybe ir NATO partneriais siekiant surinkti daugiau informacijos apie įvykį Lenkijoje.
"Mes negalime patvirtinti pranešimų ar detalių šiuo metu. Bet galiu patikinti, kad apibrėšiu, kas įvyko, ir kokie bus atitinkami bus veiksmai", - sakė jis.
NATO sako nagrinėjanti pranešimus apie Lenkijoje nukritusias raketas
NATO nagrinėja oficialiai dar nepatvirtintus pranešimus, kad Rusijos raketų antradienį galėjo nukristi Lenkijos teritorijoje, ir glaudžiai bendradarbiauja su Varšuva, sakė vienas pareigūnas.
„Nagrinėjame šiuos pranešimus ir glaudžiai koordinuojame veiksmus su savo sąjungininke Lenkija“, – sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs NATO pareigūnas.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis teigė, jog yra sukrėstas žinios "apie Lenkijos teritorijoje žmones pražudžiusią raketą ar kitą amuniciją".
„Užuojauta šeimoms. Esame kartu su Lenkija. Palaikau ryšius su Lenkijos valdžios institucijomis, Europos Vadovų Tarybos nariais ir kitais sąjungininkais“, – tviteryje rašė jis.
„Mūsų manymu, tai yra įrodyta, nes šiandien buvo susitikimas su Lenkijos generalinio štabo viršininku Višegrado ketvertuko formatu. Šiuo metu situacija vertinama. Bet kuriuo atveju, aš tai vertinu kaip eskalaciją, net jei tai buvo klaida. Ir netgi, jei tai buvo provokacija ar [ataka] su pritarimu, mes tai vertinsime kaip konflikto eskalaciją“, – pareiškė Čekijos gynybos ministrė ir pabrėžė, jog detales jai jau pateikė Čekijos generalinio štabo ir karinės žvalgybos vadovai.
Zelenskis: tai – labai reikšmingas eskalavimas
Ukrainos Aukščiausiosios Rados paskyroje feisbuke dalinosi V. Zelenskio žinute apie atakuotus Ukrainos miestus.
„Šiandien įvyko tai, apie ką perspėjome seniai. Teroras neapsiriboja mūsų valstybių sienomis. Rusijos raketos pataikė į Lenkiją.
Kiek kartų Ukraina yra sakiusi, kad teroristinė valstybė neapsiribos mūsų šalimi? Tik laiko klausimas, kada Rusijos teroras tęsis toliau.
Kuo ilgiau Rusija jausis nebaudžiama, tuo daugiau grėsmių bus visiems, kuriuos gali pasiekti Rusijos raketos“, – sako Ukrainos prezidentas.
Tai, anot jų, ataka prieš NATO kolektyvinį saugumą.
„Tai labai reikšmingas eskalavimas. Turime veikti. Dabar noriu pasakyti visiems mūsų broliams ir seserims lenkams: Ukraina visada jus palaikys! Teroras žmonių neišlaisvins! Pergalė įmanoma, kai nėra baimės! Jūs ir aš jo neturime. Rusija priešinasi pasauliui. Rusija terorizuoja mus ir visus, kuriuos tik gali pasiekti. Padarykime viską, kad ją sustabdytume!“, – pabrėžiama V. Zelenskio kreipimesi.
Savo ruožtu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tviteryje rašė, kad šalis solidarizuojasi su Lenkija ir yra pasiruošusi suteikti visą reikiamą paramą.
„Kolektyvinis atsakas į Rusijos veiksmus privalo būti stiprus ir principingas“, – teigė D. Kuleba.
Jo teigimu, neatidėliotini veiksmai yra šie:
„NATO viršūnių susitikimas, kuriame dalyvautų Ukraina, siekiant sukurti tolesnius bendrus veiksmus, kurie priverstų Rusiją pakeisti savo kursą. Taip pat, aprūpinant Ukrainą moderniais orlaiviais, tokiais kaip F-15 ir F-16, oro gynybos sistemomis, kad galėtume perimti bet kokias Rusijos raketas. Šiandien apsaugoti Ukrainos dangų reiškia apsaugoti NATO“, – teigia D. Kuleba.
Estija: pranešimai apie raketas Lenkijoje kelia nerimą
Estijos užsienio reikalų ministerija išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie raketas, nusileidusias Lenkijoje, netoli Ukrainos sienos, praneša CNN.
„Paskutinės žinios iš Lenkijos kelia didžiausią nerimą. Mes glaudžiai konsultuojamės su Lenkija ir kitomis sąjungininkėmis. Estija yra pasirengusi ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – tviteryje rašo ministerija.
„Esame visiškai solidarūs su savo artima sąjungininke Lenkija“, – pridūrė ji.
Simonian: štai ir Lenkijoje atsirado sava Belgorodo sritis
Rusijos Federacijos gynybos ministerija paneigė pranešimus, kad Rusijos raketos nukrito Lenkijos teritorijoje, rašo Radio ZET.
„Lenkijos žiniasklaidoje pasirodžiusi ir oficialių pareigūnų platinama informacija apie tariamą „rusiškų“ raketų nusileidimą Pževodų rajone yra tyčinė provokacija, kuria siekiama eskaluoti situaciją“, – savo kanale „Telegram“ pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Savo ruožtu Rusijos propagandinio kanalo RT vadovė Margarita Simonian pasišaipė iš pranešimų apie rusų raketų ataką prieš NATO valstybę savo „Telegram“ kanale, palygindama pranešimus apie Lenkijoje nukritusias rusų raketas su Rusijos Belgorodo srityje pasikartojančiais sprogimais.
"O štai ir Lenkijoje atsirado sava Belgorodo sritis. O kaip jūs norėjote?", - šaipėsi M. Simonian.
Kojala: informacija miglota, nederėtų skubėti su išvadomis
„Lenkijos vyriausybė šios informacijos oficialiai nepatvirtino, bet rengiamas skubus nacionalinio saugumo krizės posėdis. Informacija miglota, nederėtų skubėti su išvadomis. Scenarijus taip pat nėra netikėtas - apie tokią grėsmę kalbama nuo pirmųjų karo savaičių“ - feisbuke rašo Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
„Prieš kelias savaites rusiškos raketos nukrito Moldovoje, tikriausiai dėl to, kad jų trajektoriją pakreipė Ukrainos oro gynybos sistemos. Be to, pažymėtina, kad NATO turi ne tik plačiai aptariamą 5, bet ir 4 straipsnį. Jis jau buvo pasitelktas Rusijos invazijos pradžioje, – teigia jis. – 4 straipsnis: šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios Šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.“
