„Wagner“ tikslas – demonstruoti beribį žiaurumą
Grupuotės „Wagner“ išplatintas vaizdo įrašas priminė Sirijoje vykusio karo žiaurumus ir jų panaudojimą viešiesiems ryšiams. ISIS islamistams pjaustant belaisvių gerkles, žiaurumu neatsiliko ir Sirijos prezidento pusėje kovoję Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniai.
Daug kam įsiminė istorija, kai rusai susidorojo su dezertyravusiu Sirijos kariuomenės kariu – masyviu kūju laužė rankas ir kojas, galiausiai nupjovė galvą ir su ja fotografavosi.
Šįkart „Wagner“ samdiniai sunkiai suvokiamą žiaurumą pademonstravo Ukrainos kare. Į nelaisvę pasidavus vienam samdinių, užverbuotam kaliniui, „Wagner“ darė viską, kad susigrąžintų į priešingą pusę perbėgusį ir Ukrainos pusėje kariauti esą norėjusį vyrą. Kai tik jį atgavo, surengė kraupią egzekuciją: juosta prie stulpo pririšę galvą ją suskaldė didžiuliu kūju.
Tiek Sirijos, tiek ir Ukrainos kare surengtos egzekucijos buvo nufilmuotos ir paviešintos socialiniuose tinkluose. Analitikų vertinimu, taip „Wagner“ siekia demonstruoti beribį žiaurumą, sėti baimę ir atgrasyti kitus samdinius nuo minties pasiduoti į nelaisvę.
Tačiau čia kyla esminis klausimas: kaip nutiko, jog Ukrainoje atsidūręs, ne vieną interviu žurnalistams davęs, apie norą kovoti prieš Rusiją kalbėjęs karo belaisvis vėl atsidūrė „Wagner“ rankose ir buvo žiauriai nužudytas kūju?
Fronte tampė sužeistuosius ir žuvusius, pasitaikius progai – pabėgo
Apie šią istoriją ir jos peripetijas diskutavę žinomi Rusijos žmogaus teisių gynėjai Markas Feiginas ir Vladimiras Osečkinas atskleidė daugiau detalių apie parodomosios egzekucijos priešistorę.
„Milicijoje ir vidaus kariuomenėje dirbęs J. Nužinas dėl nužudymo už grotų pateko dar 1999 metais, o 2003 metais jam buvo skirta beveik 25 metų įkalinimo bausmė.
Pastaruoju metu jis kalėjo buvusiems pareigūnams skirtoje kolonijoje Riazanės srityje, bandė pabėgti, buvo sulaikytas, už tai gavo papildomą įkalinimo bausmę bei raudoną juostą asmens kortelėje, liudijančią apie polinkį bėgti“, – tinklalaidėje „Feigin Live“ pasakojo su nužudytojo sūnumi bendravęs Rusijos žmogaus teisių gynėjas ir disidentas, projekto „Gulagu.net“ vadovas Vladimiras Osečkinas.
Į frontą Ukrainoje J. Nužinas pateko, kai į koloniją verbuoti nuteistųjų atvyko „Wagner“ atstovai. V. Osečkinas pastebi, kad šiam kaliniui niekas į rankas ginklo nedavė, nes buvo aišku, kad jis bet kuriuo momentu gali pabėgti. Fiziškai stiprų J. Nužiną „Wagner“ vadovai naktimis į fronto liniją siųsdavo pargabenti sužeistųjų ir žuvusiųjų.
„Vieną naktį jis pasinaudojo proga, perėjęs lauką pasidavė Ukrainos kariams. Tai yra svarbi aplinkybė, jo niekas nesučiupo su automatu ar granata rankose, jis pasidavė pats“, – akcentavo rusų disidentas V. Osečkinas.
Į nelaisvę patekęs J. Nužinas po kurio laiko davė ne vieną interviu žiniasklaidai, kritikavo karą pradėjusią Rusijos valdžią ir asmeniškai V. Putiną bei tikino norintis kariauti Ukrainos pusėje.
Mįslinga istorija: kaip Ukrainai pasidavęs samdinys pateko į rankas rusams?
Tačiau kaip nutiko, jog pabėgusį ir Ukrainoje likti norėjusį „Wagner“ samdinį patys ukrainiečiai atidavė rusams, kur jo laukė kraupi egzekucija?
V. Osečkinas teigia gavęs dviejų šaltinių Ukrainoje pranešimus, beje, vienas kitam prieštaraujančius. Vienas šaltinių kategoriškai neigė, jog pasidavęs samdinys buvo grąžintas keičiantis karo belaisviams, o kitas pateikė visiškai priešingą istoriją.
„Man pasakojo, kad apsikeitimas vyko, tačiau labai įdomiomis sąlygomis, „Wagner“ pusei nuolat darant didelį spaudimą. Už J. Nužiną buvo sutinkama atiduoti 20 belaisvių ukrainiečių, kelta sąlyga, jeigu šio žmogaus nebus, tada nebus ir jokio apsikeitimo, o Ukrainos belaisviai – iš karto sušaudomi vietoje.
Šią versiją su kiek skirtingomis detalėmis patvirtino ir kiti šaltiniai, tad panašu, jog apsikeitimas visgi buvo, tačiau jis slėpė klastingą sumanymą. „Wagner“ su J. Prigožinu kėlė labai griežtas sąlygas, it įkaitus paėmę teroristai šantažavo ukrainiečius. Nors teigta, kad J. Nužinas pats sutiko būti iškeičiamu, tačiau netikiu, kad žmogus savo noru pasirinktų mirtį.
Juk galėjo padaryti trumpą vaizdo įrašą, pasakyti, jog siekdamas išgelbėti bent kiek ukrainiečių gyvybių sutinku būti iškeičiamas, kur manęs laukia žiaurios represijos. Tada viskas būtų daugiau mažiau aišku“, – svarstė V. Osečkinas.
Prakalbo apie teisinę spragą: pasidavę kaliniai neturi teisinės apsaugos
Šiuo metu Prancūzijoje gyvenantis rusų disidentas pastebi labai svarbią detalę, kurią specialiai nutyli Kremliaus propagandistai, kaltindami Ukrainą pažado išsaugoti belaisvių gyvybes nesilaikymu.
„Konsultavausi ir diskutavau su Ukrainos teisininkais, jie man paaiškino, kad apie į nelaisvę pasidavusių karių gyvybių išsaugojimą kalbėjęs Volodymyras Zelenskis minėjo reguliariosios kariuomenės karius, kurie pripažįstami kombatantais, teisėtos kariuomenės kariais, tada juos saugo ir gina visos tarptautinės konvencijos.
O kalbant apie neteisėtų karinių grupuočių narius, tarp kurių yra ir „Wagner“ – į juos žiūrima visiškai kitaip. Aš suprantu, jog čia atsiranda tam tikra spraga, nėra aišku, ką daryti su tais kaliniais, kurie nenori kariauti prieš Ukrainą, tačiau tuo pat metu lieka teisiškai nepasaugoti, kol kas negali dalyvauti gyvybės išsaugojimo mainais už pasidavimą programoje“, – svarstė žmogaus teisių gynėjas, projekto „Gulagu.net“ įkūrėjas ir vadovas V. Osečkinas.
Kad tai iš tiesų – pakankamai aktuali problema, kuri artimiausiu metu tik dar labiau išryškės, kai Rusija į frontą pasiųs tūkstančius šiuo metu kariauti apmokomų kalinių pripažino ir M. Feiginas.
Neišlaikė testo poligrafu, buvo užkluptas meluojant?
Žinomas apžvalgininkas ir žmogaus teisių gynėjas M. Feiginas pateikė ir kitą versiją, esą buvęs „Wagner“ samdinys buvo grąžintas, nes nepraėjo Ukrainos specialiųjų tarnybų filtro, kai žmogus ne tik išsamiai tardomas, bet naudojamas melo detektoriumi vadinamas poligrafas.
Šimtus Rusijos karo belaisvių kalbinęs Ukrainos tinklaraštininkas ir teisininkas Volodymyras Zolkinas tinklalaidėje „Feigin Live“ pripažino, jog iš tiesų ne kartą susidurti su karo belaisvių melu.
V. Zolkinas užsiminė, kad nėra nieko keisto tame, jeigu 22 metus kalėjime už sunkius nusikaltimus praleidęs žmogus tam tikrais atvejais pasakė tai, kas jam tuo metu buvo naudingiausia.
„Nesinori nurašyti žmogaus tik dėl to, kad jis kalėjo. Tačiau čia pakankamai daug teistumų už sunkius nusikaltimus, be to buvo aptikta, kad anksčiau jis atvirai palaikė V. Putiną. Todėl aš manau, kad šiam žmogui tikrai nebuvo sunku pasakoti tai, kas jam tuo momentu buvo naudingiau. Aš manau, kad tuos interviu [Ukrainos žurnalistams – red.] jis vertino kaip paskutinį šiaudą, už kurio dar galima griebtis“, – svarstė virš 500 interviu su rusų karo belaisviais parengęs ir publikavęs tinklaraštininkas V. Zolkinas.
Jis akcentavo, kad vos 10 žmonių iš 500 sutiktų bei kalbintų belaisvių kalbėjo nuoširdžiai, visi kiti – melavo, kažką nutylėjo ar tiesiog bijojo sakyti tiesą.
Buvęs Rusijos politikas pateikė versiją: tai specialiųjų tarnybų operacija
Aršiu V. Putino režimo kritiku tapęs buvęs Rusijos Dūmos deputatas Ilja Ponomariovas pareiškė, kad ši istorija primena specialiųjų tarnybų operaciją, jis taip pat minėjo ir M. Feigino iškeltą versiją, kad belaisvį demaskavo tyrimas poligrafu.
„Mano draugai, nusiraminkite dėl J. Nužino. Ši istorija – Rusijos specialiųjų tarnybų triukas. Ukraina neišduoda tų, kurie to nenori“, – rašė I. Ponomariovas.
Jis minėjo, kad ilgiems metams kalėti nuteistas J. Nužinas nuo pat pradžių galėjo vykdyti jam patikėtą specialiųjų tarnybų misiją: pasiduoti, reikšti nepasitenkinimą tiek Rusija, tiek ir pačiu V. Putinu ir įgijęs pasitikėjimą įsilieti į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas bei šnipinėti.
I. Ponomariovo vertinimu, šį sumanymą sužlugdė su pasidavusiu “Wagner” samdiniu bendravę Ukrainos specialiųjų tarnybų darbuotojai.
„Jis neišlaikė testo poligrafu, buvo suimtas ir galbūt iškeistas į nelaisvėje esančius Ukrainos karius. Rusijoje jis nužudytas kaip nereikalingas, o iš jo egzekucijos sukurtas propagandinis vaizdo įrašas, kurio tikslas – įbauginti mobilizuotus rusus, pasiruošusius sudėti ginklus ir pasiduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – reziumavo I. Ponomariovas.
Nors pats J. Nužinas paskutiniosiomis savo gyvenimo akimirkomis į vaizdo kamerą kalba, esą buvo ne iškeistas, bet vaikščiojo Kijeve, kur pajuto smūgį į galvą, po ko atsidūrė rūsyje, ši istorija tiek M. Feiginui, tiek ir V. Osečkinui kelia itin rimtų abejonių.
Panašu, jog pasmerktajam prieš jį nužudant buvo duotas perskaityti iš anksto parengtas tekstas, o tariamą pagrobimą iš Ukrainos sostinės „Wagner“ samdiniai įterpė specialiai – taip norėdami pademonstruoti, jog net pačioje Ukrainos širdyje neįmanoma pasislėpti nuo jų keršto.
