Politikai sutarė sulaukti atsakymų iš tarnybų, į kurias kreipėsi tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), tiek Antikorupcijos komisija – ir tik įvertinus gautus atsakymus imtis tolimesnių veiksmų.
„Susitikome su frakcijų seniūnais tam, kad apsikeistume nuomonėmis dėl situacijos Antikorupcijos komisijoje“, – pirmadienį po susitikimo su frakcijų seniūnais žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamentarams abejonės dėl Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko reputacijos kilo po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacijos apie galimus neskaidrius politiko ryšius, galimai tapusius pretekstu buvusiam Vyriausybės kancleriui neišduoti leidimą dirbti su slapta informacija.
Paklausta, ar imsis papildomų veiksmų ir prašys saugumo tarnybų įvertinti A. Stončaičiui suteiktą leidimą dirbti su įslaptinta informacija, parlamento vadovė tvirtino, kad galėtų pasinaudoti tokia galimybe, tačiau kol kas nežada to daryti.
„Žinodama, kad yra ne vienas kreipimasis į tarnybas – tame tarpe, ir iš NSGK pirmininko, tiek į VSD, tiek ir į kitas tarnybas, aš norėčiau sulaukti atsakymų ir tuomet, jau įvertinus atsakymus spręsiu, ar reikalingi tolimesni veiksmai“, – situaciją aiškino Seimo pirmininkė.
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad šiuo metu A. Stončaičiui pasitraukti iš vadovaujamos komisijos pareigų „būtų racionalus sprendimas“.
„Kol yra rimtas šešėlis – o, visgi, Antikorupcijos komisijos pirmininko pozicija yra tokia, kad tokių šešėlių neturėtų būti. Vienas iš sprendimų galėtų būti jam laikinai nusišalinti. Žinoma, tai jau yra sprendimas paties pirmininko ir jį deleguojančios frakcijos, iš dalies ir visos opozicijos, kadangi Antikorupcijos komisijos pirmininko pozicija, pagal tradiciją, yra priklausanti opozicijai“, – sakė ji.
Susitikime su V. Čmilyte-Nielsen dalyvavo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mindaugas Lingė, liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, „laisviečių“ frakcijos seniūno pavaduotojas Tomas Vytautas Raskevičius. Opoziciją atstovavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, demokratų frakcijos lyderis Lukas Savickas, socialdemokratų seniūnė Orinta Leiputė. Lietuvos regionų frakcijos atstovai susitikime nedalyvavo.
Valdantieji neatmeta parlamentinio tyrimo galimybės
Nors sutarta laukti teisinio vertinimo, konservatorių frakciją susitikime atstovavęs M. Lingė akcentavo, kad šioje situacijoje reikėtų atkreipti dėmesį ir į A. Stončaičio politinę kultūrą.
„Žinant, kad Antikorupcijos komisija yra viena iš jautriausių Seimo struktūrų, kur yra tikrai labai svarbi reputacija ir bet kokie mesti šešėliai nepadeda gerinti tiek pačios komisijos veiklos, tiek nepadeda stiprėti bendros institucijos kaip Seimo įvaizdžiui, tai politinėje kultūroje mes turime ir pavyzdžių, nepriklausomai nuo teisinio vertinimo, kada norima išsklaidyti rimtus mestus šešėlius ir dėl veiklos, ir dėl galimų reputacinių, ryšių. Politikai turi galimybę priimti laikinai kažkokius sprendimus – ar tai susispenduoti pareigose, ar atsistatydinti“, – kalbėjo TS-LKD narys, pridurdamas, kad politikai „tokių standartų šiuo atveju pasigenda“.
Užsiminus apie laikinosios tyrimo komisijos dėl A. Stončaičio veiklos tyrimo galimybę, M. Lingė tikino, kad tokių siūlymų kol kas nėra. Visgi, jis neatmetė galimybės, kad sulaukus atitinkamų institucijų atsakymų, Seimo daugumos atstovai gali inicijuoti specialios tyrimo komisijos kūrimą.
„Mūsų kadencijos Seimas apskritai esame deklaravę tikslą, kad būtų kuo mažiau tyrimų komisijų, persekiojimo komisijų – instrumentai, kurie buvo naudojami ankstesniuose Seimuose. Nebent pateikti tarnybų atsakymai būtų tokie, kad tikrai keltų klausimų dėl tolimesnių galimų procesų, kur jau jie būtų neišvengiami“, – svarstė politikas.
L. Savickas: labai svarbu, kad neskubėtume priimti sprendimų, neturėdami faktų
Susitikime dalyvavęs demokratų frakcijos seniūnas Lukas Savickas teigė, kad pokalbis su Seimo pirmininke ir kitais parlamentarais buvo dalykiškas – buvo „apsikeista nuomonėmis, kaip reikėtų toliau judėti į priekį“.
„Bent jau kiek teko išgirsti prie stalo, bendras matymas yra (toks – ELTA), kad reikėtų gauti atsakingų, kompetentingų institucijų atsakymus ir po to, turint faktus, toliau spręsti šį klausimą“, – kitiems seniūnams antrino L. Savickas ir vylėsi, kad institucijos, į kurias kreipėsi Seimo nariais, operatyviai pateiks visus atsakymus.
Paklaustas, ar jam kaip parlamento demokratų seniūnui kyla klausimų dėl frakcijos nario reputacijos, L. Savickas tikino nesileisiąs į vertinimus tol, kol nėra institucijų atsakymais pagrįsti A. Stončaičiui mesti kaltinimai.
„Labai svarbu viena, kad mes neskubėtume priimti sprendimų, neturėdami faktų. Kol kas nė viena iš atsakingų institucijų tų faktų, to faktinio vertinimo nėra pateikusi. Tol, kol jų nėra, nenorėčiau užsiimti kažkokių istorijų pasakojimu“, – nurodė jis.
ELTA primena, kad naujienų portalas „15min“ publikavo tyrimą, kuriame teigiama, kad A. Stončaitis gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Nustatyta tvarka numato, kad toks leidimas gali būti išduotas tik klausimų dėl reputacijos ir skaidrumo nekeliantiems asmenims.
Antikorupcijos komisijos nariai, valdančiosios koalicijos atstovai paragino A. Stončaitį pasitraukti iš komisijos pirmininko posto, tačiau demokratas nesutiko to padaryti. Siekiant išsiaiškinti visas situacijos aplinkybes, komisijos nariai kreipėsi į saugumo tarnybas ir paprašė atsakyti į klausimus, susijusius su jų pirmininko reputacija.
A. Stončaitis ėjo Vyriausybės kanclerio pareigas „Demokratų sąjungos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje. Ekspremjeras kilusias abejones dėl A. Stončaičio skaidrumo vadina spekuliacijomis ir konservatorių „pučiamu skandalu“.
