Delfi kalbinta vilnietė pasakojo, jog sostinėje pastaruoju metu jaučiasi kaip svetimkūnis – aplinkui daug tik rusų kalbą mokančių žmonių.
„Išmokti „laba diena“, „ačiū“, gyvenant pusę metų Lietuvoje, nėra tiek sunku – nereikia nuversti Fudzijamos kalno“, – sakė ji.
Ar jie rusakalbiai nuo karo pabėgę ukrainiečiai, ar režimui oponuojantys baltarusiai, ar Rusijos piliečiai, gyventoja teigė nežinanti.
„Juk netikrinti kiekvieno paso“, – kalbėjo gyventoja.
Daryti išvadą apie tai, kad Vilniaus bei kitų Lietuvos miestų gyventojų struktūra pasikeitė, galima ir žvelgiant į institucijų turimus duomenis.
Vilniuje ukrainiečių – bent 19 kartų daugiau nei praėjusiais metais
Informacijos, kiek sostinėje gyvena Rusijos ir Baltarusijos piliečių, Vilniaus miesto savivaldybė teigė šiuo metu nerenkanti. Bet čia apsistojusių ukrainiečių esą smarkiai daugiau nei ankstesniais metais.
„Savivaldybė šiuo metu savo iniciatyva stebi tik ukrainiečių skaičiaus kitimą. Jų skaičius Vilniuje pastaraisiais mėnesiais svyruoja nesmarkiai ir siekia apie 19 tūkst.
Nuo plataus masto Rusijos karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvykusių ukrainiečių 99 proc. turi Ukrainos pilietybę, tačiau kokia proporcija Vilniaus mieste – nežinome“, – atsakyme Delfi komentavo savivaldybė.
2021 metų surašymo duomenimis, Vilniaus mieste gyveno 1650 Baltarusijos, 2740 Rusijos ir 1008 Ukrainos piliečiai.
Statistikos departamento visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2021 metais Lietuvoje gyveno 432 tūkst. tautinių mažumų atstovai, iš kurių, pagal tautybę, 141,1 tūkst. – rusai, 28,1 tūkst. – baltarusiai ir 14,1 tūkst. – ukrainiečiai.
Naujesnių duomenų Statistikos departamentas kol kas neturi, tačiau neabejojama, kad ukrainiečių, baltarusių ir rusų šiandien Lietuvoje daugiau.
„Pažymėtina, kad paskutinis gyventojų surašymas tiksliai neatspindi šiandieninės situacijos. Ženkliai išaugo į Lietuvą atvykstančių ukrainiečių, baltarusių ir rusų skaičius. Dėl šių priežasčių Lietuva jau skiria ir ateityje turės didinti dėmesį integracinėms priemonėms – kalbos mokymui, sociokultūrinei adaptacijai bei nediskriminavimui“, – Delfi komentavo Tautinių mažumų departamento Tautinių mažumų politikos analizės ir informacijos skyriaus vedėja Vaiva Vėželytė-Pokladova.
Šalyje ukrainiečių – beveik 3 kartus daugiau nei metų pradžioje
Informacija apie šiuo metu Lietuvoje gyvenančius užsienio šalių piliečius su Delfi pasidalijo Migracijos departamentas.
Jo duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 31 790 Ukrainos piliečių, 31 028 Baltarusijos piliečiai ir 13 367 Rusijos piliečiai. Metų eigoje šie skaičiai išaugo: lapkričio duomenimis, Lietuvoje gyvena 91 497 Ukrainos piliečiai, 45 398 Baltarusijos piliečiai ir 15 408 Rusijos piliečiai.
Registrų centro duomenimis, daugiausiai Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Vilniuje. Metinis pokytis atitinkamai siekia 23 proc., 60 proc. ir 370 proc.
Kad mieste padaugėjo ukrainiečių, itin turėtų jausti Kauno, Kauno rajono, Klaipėdos gyventojai.
„Šiuo metu daugiausiai Rusijos piliečių savo gyvenamąją vietą yra deklaravusių Vilniaus miesto (7,4 tūkst., +23 proc. metinis pokytis ), Klaipėdos miesto (2,6 tūkst., +6 proc.), Visagino (1,5 tūkst., -3 proc.), Kauno miesto (1,3 tūkst., +7 proc.) ir Šiaulių miesto (0,9 tūkst., +9 proc.) savivaldybėse.
Baltarusijos piliečių – Vilniaus miesto (19 tūkst., +60 proc.), Šiaulių miesto (3,5 tūkst., +20 proc.), Vilniaus rajono (3,2 tūkst., +25 proc.), Kauno miesto (2,6 tūkst., +40 proc.) ir Kauno rajono savivaldybėse (1,6 tūkst., +40 proc.).
Ukrainos piliečių – Vilniaus miesto (26 tūkst., +370 proc.), Klaipėdos miesto (12,1 tūkst., +260 proc.), Kauno miesto (11 tūkst., +405 proc.), Šiaulių miesto (8,8 tūkst., +55 proc.) ir Kauno rajono (3,9 tūkst., +270 proc.) savivaldybėse“, – Delfi komentavo Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.
Pavilionis: atvykėliai su dėkingumu grąžins skolą Lietuvai
Girdėti rusų kalbą mes jau buvome atpratę, teigė Delfi kalbintas vilnietis, Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų narys, konservatorius Žygimantas Pavilionis. Bet tuo, kad pas mus atvyksta nuo karo bėgantys ukrainiečiai, dėl demokratijos kovojantys baltarusiai, pasak politiko, reikėtų didžiuotis.
„Aš pats augau Lazdynuose, nemažai mano kiemo draugų buvo rusų, žinau, kad jie lankė lietuvių mokyklas tuose pačiuose Lazdynuose, tad mes palengva Vilniuje jau buvom pripratę negirdėti tos kalbos. Tačiau dabar tos kalbos atsirado daugiau, bet tik dėl to, kad mes taip susikalbame su ukrainiečiais ar baltarusiais. Mes nemokame kitaip, kaip tik buvusia okupanto kalba.
Manau, tai, kad Vilnius tapo prieglobsčiu ir baltarusių laisvės gynėjams – man atrodo, po revoliucijos apie 25 tūkst. pas mus jų prisiglaudė, ir ukrainiečių labai daug – ir vaikų mažiausiai 20 tūkst., manau, mes galim tuo tik didžiuotis.
Ateis laikas, tie žmonės grįš į savo šalis <...>. Jeigu mes nugalėsim mūsų bendrą priešą, aš esu įsitikinęs, tie žmonės anksčiau ar vėliau taps savo šalių premjerais, ministrais, verslo įmonių vadovais, kurie su dėkingumu grąžins skolą Lietuvai. Tuo labiau, kad nemažai jų puikiai kalba ir lietuviškai“, – komentavo Ž. Pavilionis.
Teigia, kad mūsų rusų neįleidimo politika yra pavyzdys
Nuo rugsėjo 19-osios į Lietuvą įsileidžiame tik tuos Rusijos piliečius, kurie atitinka tam tikras išimtis. Paaiškėjo, jog tarp šių išimčių – ir dvigubą pilietybę turintys rusai. Ar tai problema?
Ž. Pavilionis teigė, jog Lietuva, vykdydama rusų neįleidimo politiką, iš esmės yra pavyzdys kitoms Europos Sąjungos valstybėms, kurios savo sienas laiko plačiai atvėrusias Rusijos piliečiams.
„Mes esame uždarę sienas aklinai. Mes visą laiką įvažiuojančius traktuodavome individualiai, bandydavome sužinoti, kiek įmanoma apie tai, kas jie yra, ir tuos Rusijos piliečius, kurie kovoja su režimu, esame priglaudę <...>. Tiems, kurie kovoja už laisvę, be išimčių durys buvo atviros ir tuo mes skiriamės nuo Vakarų šalių, nemažai Europos šalių, kurios nelabai norėdavo disidentams atverti sienas, bet atverdavo sienas turtingiems oligarchams ar net Kremliaus šalininkams.
Be abejonės, negali turėti informacijos iš karto apie visus, būna atsitinka tam tikrų nesusipratimų. Kai kurie žmonės, atsiradę pas mus, imasi veiklų, kurios nelabai suderinamos su buvimu Lietuvoje, bet apie tai sužinojus, mes inicijuojame tokių žmonių išsiuntimą.
Manau, šioje srityje, palyginus su daugeliu kitų šalių, kurios yra plačiai atvėrusios duris visiems Rusijos piliečiams, neatsižvelgiant į tai, ką jie darė, ko jie nedarė, manau, esame pavyzdys daugeliui Europos Sąjungos šalių, kaip tą politiką vykdyti“, – vertino parlamentaras.
Priėmus regioninį, rugsėjo 19-ąją įsigaliojusį, sprendimą dėl griežtesnės Rusijos piliečiams taikomos kontrolės, į Lietuvą atvykstančių rusų žymiai mažiau, teigė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius. Be to, šis sprendimas, jo vertinimu, preventyviai sustabdė Rusijos piliečių, bėgančių nuo mobilizacijos, srautą.
„Sugriežtinus kontrolę pasienyje į Lietuvą atvykstančių Rusijos piliečių srautas sumažėjo apie 50 proc. Pažymėtina, kad apie 53 proc. į Lietuvą atvykstančių Rusijos piliečių vyksta tranzitu iš/į Kaliningrado sritį. Apie 45 proc. vykstančio srauto sudaro vilkikų vairuotojai“, – atsakyme Delfi komentavo viceministras.
Sieks labiau riboti galimybes apsigyventi Lietuvoje
Jis nesiėmė tvirtinti, kad galiojančią tvarką reikėtų taisyti vien dėl to, kad į Lietuvą gali patekti dvigubą pilietybę turintys rusai. A. Abramavičiaus įsitikinimu, reikėtų vertinti bendrą tokių pakeitimų poveikį.
„Dvigubą pilietybę turinčių asmenų atžvilgiu dabartinis teisinis reguliavimas nepasisako. Būtina vertinti galimą poveikį, kurį gali turėti toks plečiamasis ribojimas, kadangi tokie asmenys gali turėti įvairias pilietybes, kartais daugiau nei dvi. Tokios pilietybės galėtų būti ir ES šalių ir kitų draugiškų, taikių šalių.
Svarbu tai, kad Šengeno teisynas sudaro [galimybę] pasieniečiams vertinti kiekvieną situaciją individualiai pagal galiojančią tvarką.
Pažymėtina, kad jeigu žvalgybos įstaigos disponuotų duomenimis apie atvykstančių Rusijos piliečių keliamą grėsmę Lietuvai, tokie asmenys nebūtų įleidžiami“, – dėstė viceministras.
Tiesa, Nepaprastosios padėties įstatymą, jo įsitikinimu, reikėtų taisyti, kad į mūsų šalį neatvyktų nacionalinio saugumo interesams, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai grėsmę keliantys užsienio valstybės piliečiai.
„Vidaus reikalų ministerijos nuomone, siekiant visapusiškai užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio ir visuomenės saugumo interesus ir viešąją tvarką, šiuo metu Nepaprastosios padėties įstatymo 28 straipsnio 8 punkte nustatytos nepaprastosios priemonės – užsieniečių buvimo ir tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją apribojimas, jų priežiūros bei vizų režimo sugriežtinimas – nepakanka, nes užsieniečiai gali teikti prašymus dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar e. rezidento statuso suteikimo ir nėra galimybės tokių prašymų nepriimti ar sustabdyti jau pateiktų prašymų nagrinėjimą nepaprastosios padėties laikotarpiu.
Todėl siekiant užtikrinti efektyvią užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę bei užtikrinti, kad į Lietuvos Respubliką neatvyktų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai grėsmę keliantys užsienio valstybės piliečiai, būtina praplėsti Nepaprastosios padėties įstatyme nustatytus laikino pobūdžio apribojimus“, – teigė A. Abramavičius.
Pakeitimams jau pritarė NSGK
Atitinkamiems, Vidaus reikalų ministerijos inicijuotiems pakeitimams, pasak jo, jau pritarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
„Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtam Nepaprastosios padėties įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriame bus siūloma praplėsti įstatyme nustatytus laikino pobūdžio apribojimus, leisiančius nepaprastosios padėties metu riboti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiančių dokumentų užsieniečiams išdavimą ar keitimą, panaikinti jau išduotus dokumentus, leistų riboti ir tam tikrų paslaugų užsieniečiams teikimą ar sandorių sudarymą“, – tikino viceministras.
„Lietuva taip pat palaiko Ukrainos iniciatyvą dėl bendro nepageidaujamų asmenų sąrašo Europos Sąjungos lygiu“, – pridūrė A. Abramavičius.
Šiuo metu per Šengeno išorės sieną į Lietuvą įleidžiami tik Rusijos piliečiai ir jų šeimos nariai dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, tarptautinius pervežimus vykdančių ekipažų ir įgulų nariai, tranzitu per Lietuvą vykstantys Rusijos diplomatai, asmenys, turintys ES valstybės išduotą leidimą gyventi, taip pat ilgalaikę Šengeno valstybių nacionalinę vizą ar supaprastinto tranzito dokumentą turintys Rusijos piliečiai.
Spręsdami dėl Rusijos piliečių įleidimo į Lietuvą pasienio pareigūnai turi įsitikinti, ar keliautojai atitinka Vyriausybės patvirtintus kriterijus ir ar nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, kaip numatyta Šengeno sienų kodekse.
