Atsargos majoras Darius Antanaitis toli gražu netiki rusų gerumu ir tikina, kad toks veiksmas gali būti laikinas, ir tik todėl, kad pagerintų savo pozicijas bei pablogintų priešininko situaciją.
„Tu niekada nesitrauki dėl to, kad turi atsitraukti, traukiesi dėl to, kad tai būtina tau, kad užimtum kokias nors patogesnes pozicijas arba kad būtų sudarytos blogesnės sąlygos priešininkui, arba ir dėl to, ir dėl to. Tai, kas viešumoje, ne visada yra teisinga [turima omenyje rusų vadų išsakyti paaiškinimai, kodėl traukiamasi iš Chersono, – aut. past.]. Visgi vyksta karas, ir tas naivumas, kai mes priimame žodžius kaip tiesą, kartais būna net nusikalstamas. Taigi neklausykime, ką kalba, o žiūrėkime, ką daro. O tikėtis iš rusų kariuomenės žmogiškumo, humanizmo... Pažiūrėkime į Mariupolį ir Bučą. Nebūkime naivūs ir pažiūrėkime į įvykius iš šono“, – tikina atsargos majoras D. Antanaitis.
