„Vertinu kaip ir visas kitas interpeliacijas – matyt, kad nuo pono A. Stončaičio dėmesį reikia nukreipt, tai kodėl gi neinterpeliuot ministro“, – BNS ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
Analogišką poziciją komentuodama interpeliacijos iniciatyvą ketvirtadienį išsakė ir valdančiosios konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Man kyla tokių minčių, kadangi vakar Antikorupcijos komisijoje mūsų koalicijos žmonės kėlė klausimą dėl pono A. Stončaičio, ar jis neturėtų nusišalinti nuo pirmininko pareigų, nes yra klausimas, kaip jis yra gavęs leidimą dirbti su slapta informacija, tai gal čia reikėtų traktuoti kaip tokį kerštą“, – ketvirtadienį BNS sakė politikė.
Valdantieji trečiadienį siūlė A. Stončaičiui nusišalinti nuo pareigų, kol nebus atsakyta į klausimus dėl galimų jo ryšių su teisėsaugai žinomais asmenimis, tačiau jis atsisakė.
Naujienų portalas „15min“ šią savaitę pranešė, kad A. Stončaitis, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Atsisakymas tikrintis poligrafu paprastai turi neigiamos įtakos žvalgybos tarnyboms sprendžiant dėl asmenų patikimumo.
Ketvirtadienį Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija trečiadienį paskelbė surinkusi parašus dėl interpeliacijos užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui. Demokratų atstovas Lukas Savickas ketvirtadienį prieš registruojant interpeliaciją BNS patvirtino, jog surinkta 50 parašų iš visų opozicinių frakcijų.
Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29. Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites į juos atsakyti raštu.
Interpeliacijos tekste ministro prašoma pasiaiškinti dėl Kaliningrado tranzito sankcionuotoms rusiškoms prekėms peripetijų, Taivano atstovybės Vilniuje atidarymo aplinkybių, užduodami klausimai dėl diplomatinio korpuso.
Seime svarstant interpeliaciją sudaroma speciali komisija, kuri siūlo pritarti arba nepritarti atsakymams. Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės – bent 71 – visų Seimo narių balsų dauguma.
Opozicija šio Ministrų kabineto nariams inicijavo kelias interpeliacijas, jos visos žlugo. Interpeliacijos procedūra G. Landsbergiui būtų ketvirtoji.
Rugsėjį Seimo opozicijai nepavyko atstatydinti energetikos ministro Dainiaus Kreivio dėl išaugusių energijos kainų. 2021-ųjų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos interpeliacijos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šiemet birželį dėl problemų žemės ūkyje – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Abu ministrai irgi pareigas išsaugojo.