Didžiąją dalį bendros kitais metais papildomai išleisti siūlomos sumos sudaro pavienių Seimo narių ar jų grupių pateikti pasiūlymai – 1,271 mlrd. eurų. Tuo metu komitetai ir komisijos jų iki trečiadienio užregistravo už 215 mln. eurų.
Daugiausia papildomų lėšų prašo 30 opozicijos politikų, kurie 657 mln. eurų pasiūlė skirti kelių infrastruktūrai. Papildomas poreikis prašomas argumentuojant, kad kelių priežiūrai ir remontui asignuoti visas prognozuojamas biudžeto pajamas iš degalų akcizų, t. y., 1,2 mlrd. eurų. Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte tam suplanuota 617 mln. eurų.
188 mln. eurų kita opozicijoje dirbančių Seimo narių grupė, iš pajamų už akcizus bei skolintų lėšų, paprašė žvyrkelių per gyvenvietes asfaltavimui, kelių priežiūrai ir papildomai plėtrai.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Tomas Tomilinas ir Linas Kukuraitis mato poreikį 170 mln. eurų numatyti pagrindinei pensijos daliai indeksuoti iki 16 proc. Lėšų šaltiniu politikai nurodo iš gyventojų pajamų ir kitų mokesčių surinktas pajamas.
Seimo nariai sako, kad tai kiekvieno pensininko pensiją padidintų apie 17 Eur/mėn.
Kartu su likusiais frakcijos kolegomis jie taip pat paprašė 36 mln. eurų skirti Lietuvos geležinkelių infrastruktūros elektrifikavimui. Poreikis, jų vertinimu, galėtų būti finansuojamas viršplaninėmis biudžeto pajamomis ir skolintomis lėšomis.
Iš to paties finansavimo šaltinio jei taip kviečia išleisti 30 mln. eurų Darnaus judumo fondui finansuoti.
Dalis Seimo opozicijos nori skirti 14 mln. eurų Šiaulių geležinkelio atšakai ir krovos infrastruktūrai į miesto laisvąją ekonominę zoną ir oro uostą bei Lietuvos kariuomenės teritorijas. Lėšų šaltiniu taip pat nurodomos viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.
13 mln. eurų socialdemokratas Linas Jonauskas kviečia asignuoti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, antrų-ketvirtų klasių mokinių vasaros plaukimo stovyklų finansavimui. Jis mano, kad tam galėtų būti panaudotos akcizo už degalus, baudų už administracinius pažeidimus pajamos, kitos biudžeto įplaukos.
12 mln. eurų papildomų išlaidų Šventosios jūrų uosto molų įrengimui prašo „Vardan Lietuvos“ narys Saulius Skvernelis, kartu su Algirdu Butkevičiumi ir Kęstučiu Mažeika tiek pat siūlantis numatyti Marijampolės daugiafunkcinei sporto arenai.
Apie 10 mln. eurų politikai siūlo skirti neįgaliųjų socialinei reabilitacijai, greitosios medicinos pagalbos paslaugoms, Lietuvos atvykstamojo turizmo skatinimo programai. Po šiuo siūlymu taip pat pasirašė ir keli valdantieji – Laisvės partijos narė Ieva Pakarklytė, liberalas Andrius Bagdonas bei konservatorius Kazys Starkevičius.
Likusių įregistruotų pasiūlymų sumos siekia nuo 16,8 tūkst. iki 8,2 mln. eurų. Lėšų prašoma sporto infrastruktūros objektams įvairiuose miestuose statyti, Lietuvos skrydžių skatinimo programai įgyvendinti, įvairioms Lietuvos miestų viešosioms įstaigoms ir paslaugoms, visuomeninės paskirties objektams, skirtingų sričių valstybės tarnautojų atlyginimas pakelti, Eurolygos krepšinio turnyro finalinėms varžyboms Kaune organizuoti, kt. reikmėms.
Daugiausia lėšų komitetai prašo Kelių priežiūros ir plėtros programai
Iš visų Seimo komitetų daugiausiai papildomų lėšų 2023 m. biudžete prašo Ekonomikos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai – 157 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programai įgyvendinti.
Pastarasis komitetas dar siūlo skirti papildomus 8 mln. eurų mokinių pavėžėjimo organizavimui bei mokytojų pritraukimui į savivaldybių ugdymo įstaigas. Tam siūloma perskirstyti biudžeto lėšas.
Švietimo ir mokslo komitetas tokią pačią sumą siūlo skirti investicijoms į ikimokyklinio ugdymo įstaigų savivaldybėse plėtrą, o 6 mln. eurų – mokinių pavėžėjimui organizuoti, lėšų šaltiniu numatant skolintas ir valstybės rezervo lėšas.
Tuo metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas prašo 5 mln. eurų Valstybės saugumo departamentui, Jaunimo ir sporto reikalų komisija – 4,6 mln. eurų privalomai trečiai fizinio ugdymo pamokai 9 ir 10 klasėms, Teisės ir teisėtvarkos komitetas – 3 mln. eurų Generalinei prokuratūrai įvairioms išlaidoms.
Sveikatos reikalų komitetas 2,6 mln. eurų siūlo 8 sveikatos priežiūros sistemos įstaigų finansavimui, Kaimo reikalų komitetas – 2 mln. eurų savivaldybėse ir seniūnijose dirbančių žemės ūkio specialistų darbo užmokesčiui didinti.
Likusių komitetų pasiūlymų suma siekia nuo 15 tūkst. iki 1,3 mln. eurų.
Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlymams nepritarė
Pirmadienį 2023 m. biudžeto projektą svarstęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) bendru sutarimu pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui, tačiau nepritarė nei vienam pasiūlymui. Vietoje to, BFK nusprendė sprendimui atiduoti Seimo komitetų bei pavienių narių inciatyvas atidžiam Vyriausybės vertinimui.
BFK pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtino, kad komitetas svarstant pasiūlymus siūlo Vyriausybei atsižvelgti į Valstybės kontrolės pastabas, kad jau šiuo metu didelė dalis ilgalaikių įsipareigojimų nėra padengta tvariomis pajamomis.
Savo ruožtu finansų ministrė Gintarė Skaistė praėjusią savaitę teigė, kad Vyriausybė „nuoširdžiai“ svarstytų Seimo komitetų pasiūlymus, jei šie parengti tinkamai – pasiūlius, kokių biudžeto išlaidų atsisakyti.
Anot jos, „lipdyti“ papildomas išlaidas prie planuojamo 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficito nėra atsakinga.
Ketvirtadienį pirmąkart Seimo svarstomame 2023 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 15,62 mlrd. eurų, išlaidos – 18,6 mlrd. eurų, o biudžeto deficitas sudarys 4,9 proc. nuo BVP.
