„Norime sulyginti“
Paklaustas, koks yra valstybės tarnybos reformos tikslas, pašnekovas V. Vasiliauskas laidoje vardijo dabartines problemas.
„Šios reformos tikslas yra padaryti proveržį viešojo administravimo srityje. Ir tą jau reikėjo daryti vakar. Nes faktai yra tokie, kad maždaug 50 procentų konkursų neįvyksta į tarnautojų pozicijas. O jeigu mes kalbėtume apie konkursus į vadovų pozicijas – tai irgi apie 30 procentų konkursų neįvyksta“, – kalbėjo premjerės I. Šimonytės patarėjas.
Jo teigimu, šie konkursai neįvyksta dėl nekonkurencingo viešojo sektoriaus.
„Ir jeigu taip pasikalbi su žmonėmis, kad ir gatvėje, ar su pažįstamais – visi sako, kad viešas sektorius tikrai ne, baikit. Atsakomybė ten didelė, reikalavimai – dideli, o atlyginimas – klausimas“, – pasakojo laidos „Delfi interviu“ pašnekovas V. Vasiliauskas.
Anot jo, po šios reformos viešojo ir privataus sektoriaus darbo rinkos turėtų tapti panašesnės.
„Dabar mes galbūt turime du pasaulius: normalią darbo rinką ir viešojo sektoriaus darbo rinką. Mūsų tikslas yra turėti vieną darbo rinką, kad žmonės laisvai judėtų iš privataus į viešą ir atvirkščiai. Tam reikia, kad mes turėtume daugiau mažiau vienodą ekosistemą. Toks ir yra tikslas“, – pabrėžė jis.
Bet valstybės tarnautojų profesinė sąjunga sako, kad reforma išmuš privalumus jiems iš po kojų – ilgesnės atostogos, priedai už stažą, galimybės nuolat gauti atlyginimo didėjimą. V. Vasiliauskas sutiko, kad aiškumo galbūt ir pritrūko.
„Ko mes pasigendame diskusijoje, kalbant apie šį struktūrinį pokytį, tai įsigilinimo į tai, ką mes siūlome. Galbūt tai yra ir mūsų problema – nesugebame paaiškinti. Tai pabandysiu tai padaryti. Pirmas dalykas, ką mes bandome pasiūlyti – atlyginimas, arba bazė, nuo kurio yra skaičiuojamas atlyginimas, būtų surištas su darbo rinka. (…) Kas reiškia, kad judant darbo rinkai ir keičiantis vidutiniam atlyginimui, automatiškai keičiasi ir darbo užmokestis viešajame administravime.
Dabar mes turime fiksuotą sumą, kuri šiai dienai yra 181 euras, kuris dar dauginasi iš koeficiento. Ir priklauso nuo Seimo sprendimo kiekvienai metais, didinti ar ne“, – laidoje „Delfi interviu“ sakė Vyriausybės vadovės I. Šimonytės patarėjas V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, per pastaruosius trejus metus Seimas šią sumą padidino tarp 10 ir 15 eurų.
„Tuo tarpu darbo rinkos ir vidutinio darbo užmokesčio judėjimas buvo gerokai didesnis. Tai mes bandome susieti su labai objektyviu, statistikos skelbiamu kriterijumi – vidutinio darbo užmokesčiu“, – planuojamą reformą aiškino V. Vasiliauskas.
Kitas svarbus aspektas, anot laidos pašnekovo, norima atsisakyti priedo už stažą.
„Kada įvedi objektyvią bazę – vidutinį darbo užmokestį, priedas už stažą, kaip dedamoji, kuri duoda vieno procento padidėjimą per metus, ji praranda prasmę“, – pabrėžė jis.
V. Vasiliauskas taip pat laidoje priminė, jog maksimalų stažą valstybės tarnyboje turintys tarnautojas maksimaliai per metus galėtų gauti 38 darbo dienas atostogų.
„Čia turbūt kosmosas“, – komentavo jis.
„Tai mintis ir yra – turime sulyginti tai. Jeigu mes išsprendžiame pagrindinę darbo užmokesčio problemą, visa kita netenka prasmės“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
„Visas viešojo administravimo sektorius yra podukros vietoje“
Paprašytas apibūdinti dabartinę valstybės tarnybos situaciją, premjerės I. Šimonytės patarėjas V. Vasiliauskas teigė, jog vadovas dabar yra suvaržytas.
„Valstybės tarnyba apibūdinčiau kaip tokį drambliuką, kur labai daug nelankstumo. Ta prasme, kad vadovas yra suvaržytas – viskas yra įkalta įstatyme, kaip akmenyje. Vadovas negali disponuoti laisvai finansiniais ištekliais, pritraukimas yra labai sudėtingas į tarnybą. Konkursai ilgai trunka. Ir norisi tokio lankstumo iš tikrųjų.
Nematau didelio skirtumo tarp viešojo sektoriaus ir privataus. Ir kodėl reguliavime turėtų būti toks skirtumas. Yra tam tikrų niuansų, viską suprantu, bet tai nėra tokie jau labai skirtingi gyvūnai, kurie negalėtų sugyventi. Dabar jie laikomi atskiruose narvuose“, – iliustratyviai situaciją komentavo V. Vasiliauskas.
Jis teigė, jog dabartinė valstybės tarnybos situacija yra „bloga“.
„Visas viešojo administravimo sektorius yra podukros vietoje. Ir ilgą laiką jis buvo šioje vietoje. Todėl mes bandome išspręsti klausimą. Tai yra kaip drambliukas, kuris nežino, kur čia judėti. Ir nematau, kodėl reguliavime turėtume turėti skirtumus tarp viešojo ir privataus sektoriaus.
Yra tam tikri niuansai, juos be abejo, reikia turėti omenyje. Bet tie du pasauliai turi susieiti“, – dar kartą kartojo laidos „Delfi interviu“ pašnekovas.
V. Vasiliauskas teigė, jog sprendimų priėmėjai ir yra tam, kad darytų ir nepopuliarus sprendimus. Jis taip pat teigė, jog anksčiau nepavykusius valstybės tarnybos pokyčius lemia ir atsitiktiniai faktoriai.
„Paskutinis bandymas, kuris buvo, priklauso juk ir nuo laikotarpio, kada tu išeini su tuo pasiūlymu. Nes kaip sakau, tai sprendimus juk priima mūsų „akcininkai“ – Seime. Ir iš mano ilgametės patirties, bendraujant su akcininkais, kartais tai lemia visiškai atsitiktiniai faktoriai. Kaip bus šį kartą? Man tikrai sunku pasakyti. Bet mes būsime pabandę, mes tikrai atnešame didelį paketą. Ar pavyks? Nežinau.
Tik noriu pasakyti, kad čia yra namų darbai, kuriuos tu turi padaryti. Tai nėra, kad čia Vasiliauskas išsigalvojo, ar kolegos VRM išsigalvojo. Tiesiog tarptautiniai reitingai, ta pati Ekonominio bendravimo ir plėtros organizacija (EBPO) sako, kad indeksai indikuoja, jog Lietuvoje nėra efektyvu. Kodėl mes neturėtume daryti keitimų?“ – klausimą laidoje „Delfi interviu“ kėlė V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, jeigu pati sistema pakeitimų, jam tai yra dar viena indikacija, kad pokyčių reikia.
„Dėl ko tas pasipriešinimas yra? Aš tai priimu visiškai natūraliai. Žmogui pokyčiai visą laiką ateityje rodo bent jau tam tikrą nekomforto ateityje laikotarpį. Tai yra natūralu. (…) Bet vis tiek bandyti reikia“, – laidoje „Delfi interviu“ pabrėžė V. Vasiliauskas.
„Kodėl už politiko darbą negali būti atlyginama tinkamai?“
Valstybės tarnybos reforma paliestų ir politikų atlyginimus. Ministrės pirmininkės patarėjas V. Vasiliauskas laidoje teigė, jog politikų atlyginimai turi didėti.
„Mes siūlome, kad atsirastų sistema visoms trims valdžios šakoms – teisminei, įstatymų leidžiamajai ir vykdomajai valdžiai. Mes čia imame taip vadinamą estišką variantą, kur trijų valdžios šakų vadovai gauna vienodą atlyginimą, koeficientai iš kurių dauginamas tas vidutinis darbo užmokestis yra vienodas ir tada atitinkamai nusikaskaduoja žemyn. Valdžių padalijimo principas sako, kad taip turėtų būti per visus tolygiai“, – kalbėjo jis.
V. Vasiliauskas, kalbėdamas apie politikų atlyginimus, priminė, jog jie būtų didinami tik naujai kadencijai.
„Jeigu paketui būtų pritarta, pirmieji startuotų merai, nes rinkimai vyksta kitų metų pavasarį. O toliau – 2024 metai, kai mes turėsime tuos visuotinius rinkimus. Dabar faktai yra kokie? Labiausiai iš viešojo administravimo sektoriaus atlyginimai užsišaldė yra dvejose srityse: teismai ir politikai. Išskyrus merus.
Jeigu mes pažiūrėtume retrospektyviai – nuo 2008–2009 metų iki dabar – kaip kito atlyginimai per visas viešojo administravimo sritis, tai mes aiškiai matome, kad iškrenta šie du sektoriai. Algos jiems faktiškai nekilo. O jeigu kilo, tai paskui buvo sumažinta. Į tai ir yra sudėliotas etapiškumas“, – aiškino laidos „Delfi interviu“ pašnekovas.
V. Vasiliauskas sakė nežinantis, koks bus galutinis Seimo sprendimas.
„Suprantu, kad katalikiškame Lietuvos krašte yra gėdinga kalbėti apie pinigus. Bet atsiprašau, tai turi kainą. Ir politiko darbas yra tikrai sunkus. Jeigu jis yra tinkamai atliekamas. Kodėl už jį negali būti apmokama tinkamai, artimiau darbo rinkai? Aš tikrai nežinau.
Mano galva, už kiekvieną tinkamai atliekamą darbą turi būti apmokama. O politiko įvertinimas, kaip jis dirba, ateina kas ketverius metus – per rinkimus“, – laidoje „Delfi interviu“ sakė I. Šimonytės patarėjas V. Vasiliauskas.
