Seimas pabrėžė būtinybę tobulinti Lietuvos šaulių sąjungos veiklos teisinius pagrindus atsižvelgiant į kintančius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, šalies narystę NATO ir Europos Sąjungoje, vis labiau kylančias nekarinio, hibridinio pobūdžio grėsmes.
„Visi žmonės, kurie norės rasti vietą gynyboje, mūsų piliečiai, kurie klausia, koks mano vaidmuo gynyboje, galės rasti vietą per Šaulių sąjungą. Taip mes užtikrintume visuotinės gynybos principą, kuris taptų ne šiaip dar viena butaforine fraze, bet realiu kūnu“, − priėmimo metu pabrėžė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Kaip anksčiau yra minėjęs L. Kasčiūnas, kuriama daug savarankiškesnė organizacija, kuri turės savo savivaldą ir savireguliacijos mechanizmus. Be to, pagal šį įstatymą nesumažėja, o dar labiau išauga Šaulių sąjungos integracija į gynybos planus.
LŠS padaliniai savanoriškumo pagrindu bus sudaromi atsižvelgiant į pagrindines šaulių kategorijas: LŠS koviniai būriai, LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetai, neginkluoto pasipriešinimo šauliai, jaunieji šauliai.
Kaip vieną iš svarbių pokyčių parlamentaras L. Kasčiūnas įvardijo atsirasiančią naują komendantinių Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetų sąvoką. Pasak jo, komendantiniai šauliai taip pat bus integruoti į gynybos planus.
Įstatymo naujoje redakcijoje įtvirtinta, kad karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu LŠS privalės dalyvauti valstybės ginkluotoje gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime.
Seimas taip pat sutarė keisti LŠS vado skyrimo tvarką. Pagal naujas nuostatas, LŠS vadą ministro pirmininko teikimu, o pavaduotojus LŠS vado teikimu skirs ir atleis Vyriausybė. Ji taip pat nutarimu tvirtins ir LŠS statutą.
Pagal iki šiol galiojančią tvarką LŠS vadą skyrė ir atleido krašto apsaugos ministras. LŠS vadas, skiriamas 4 metų kadencijai, bus tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui, taip pat atskaitingas LŠŠ suvažiavimui ir Vyriausybei.
Valstybės biudžeto asignavimai LŠS veiklai finansuoti teisės aktų nustatyta tvarka bus skiriami Krašto apsaugos ministerijai, juos išskiriant iš bendrų Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Už naują įstatymo redakciją balsavo 90 Seimo narių, prieš – 4, susilaikė 21 parlamentaras.
