„Išdirbau 5 ar 6 metus Santaros klinikose. Mūsų specialybė buvo išskirta COVID–19 pandemijos metu. Aš esu biomedicinos diagnostikas. Sakykime, atsirado konfliktai Santariškėse, susiję daugiausiai su atlyginimais, nes kelti turėtų vienu metu, bet kelia kitu“, – pasakojo buvęs medikas Karolis.

Suvirintojo profesiją, anot LNK pašnekovo, jam pasiūlė Užimtumo tarnybos atstovai.

„Aš dirbau laboratorijoje, kraujo, išmatų, šlapimo tyrimai. Ateini 8 ryto, pereini per visus skyrius, dažniausiai dirbdavau paromis. (…) Tyrimas, dokumentacija, tiriamosios medžiagos saugojimas darbo dienos pabaigoje. Tai toks darbas ir būdavo, bet čia truputį kitaip, čia mažiau popierių“, – naujoje darbo vietoje LNK sakė Karolis.

Jis teigė, jog daugiausiai darbo pasiūlymų jis gauna iš užsienio.

„Užsienyje siūloma alga yra nuo 3000 eurų per mėnesį, tai yra tris kartus daugiau nei Santaros klinikose gaudavau. Su pamainomis naktį ten gaudavau apie tūkstantį eurų į rankas. Mano šie mokymai truks arba 6, arba 9 mėnesius. Įgūdžiai įvertinami per egzaminą ir tada yra išduodamas pažymėjimas – ką tu gali virinti“, – pasakojo jis.

Santaros klinikose dirbęs Karolis teigė, jog ir buvę kolegos nustebo dėl jo pasirinkimo.

„Specifika yra tokia, kad tai labiau yra įgūdis, o ne mokslas. Kartoji vis, kol gaunasi“, – sakė jis.

„Techin“ suvirinimo sektorinio praktinio mokymo centro vadovas Algirdas Daunoravičius LNK savo ruožtu pasakojo, kiek žmonių šiuo metu mokosi suvirintojo amato.

„Yra pirma pamaina, vakare dar viena pamaina – žmonių bus panašiai“, – sakė jis.

A. Daunoravičius pasakojo, jog prieš tapdamas suvirinimo mokytoju dirbo notarų biure notaro padėjėju.

„Tai buvo kardinalus pokytis, bet kaip matome dabar, tai buvo į naudą“, – kalbėjo „Techin“ suvirinimo sektorinio praktinio mokymo centro vadovas.

LNK pašnekovas teigė, jog jautė norą išmokti amato.

„Nes neturėjau jokios rankų darbo specialybės, todėl labai norėjau išmokti suvirinimo“, – sakė jis.

„Techin“ ekspertas Marius Ablačinskas LNK sakė, jog sunku pasakyti, kiek aukštąjį išsilavinimą gavusių asmenų amato mokosi profesinėse mokyklose.

„Bet esu girdėjęs, kad iki tūkstančio kasmet. Tiek Lietuvoje, tiek mūsų centre asmenys su aukštuoju išsilavinimu renkasi įvairiausias profesijas. Populiariausios yra tos, kurios generuoja didesnes pajamas. Man, visgi, atrodo, kad žmonės renkasi tikresnius amatus su didesniu išmokimu“, – svarstė jis.

O „Techin“ marketingo vadovė Agnė Bobinaitė su LNK dalijosi ją labiausiai nustebinusiomis istorijomis.

„Žmonės čia amato ateina įgyti ir po mokyklos baigimo. Bet mane labiausiai stebina, kad žmonės jau įsigiję būstus nori sutaupyti ir ateina tiek į statybos sritis mokytis, elektrikus. (…) Būna, kad žmonės ateina su konkrečiais brėžiniais, konsultuojasi su mokytojais. Tokių atvejų tikrai sulaukiame“, – pasakojo ji.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: