Už tai, kad laikinoji tyrimo komisija būtų sudaryta, pasisakė 50 Seimo narių, prieš buvo 61, susilaikė 4.
Kaip balsavo kiekvienas Seimo narys, galite patikrinti čia.
Komisijos sudarymui valdantieji išreiškė vieningą nepritarimą, savo ruožtu opozicionieriai taip pat buvo vieningi – pasisakė už komisijos įkūrimą.
Tiesa, kai kurie tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai, nors ir buvo Seime, dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo išvis nebalsavo.
Taip padarė Seimo socialdemokratas Julius Sabatauskas, Lietuvos regionų frakcijos narė Beata Petkewič, „valstiečiai“ Eugenijus Jovaiša, Gintautas Kindurys, Juozas Varžgalys, Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė, liberalai Viktoras Pranckietis, Jonas Varkalys ir Juozas Baublys, konservatoriai Stasys Šedbaras ir į ginčą su kolegomis įsivėlęs konservatorius Mykolas Majauskas.
Pozicijos dėl komisijos neišreiškė ir demokratės Rima Baškienė bei Laima Mogenienė, nors teigiama, kad politikės buvo posėdžių salėje.
Sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės atsakomybės organizuojant praėjusių metų rugpjūtį prie Seimo vykusių neramumų malšinimo veiksmus ir galimo mobingo taikymo buvusio Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus atžvilgiu pasiūlė 57 parlamentarai iš opozicijos.
Griškevičius: ministrė ir valdantieji turėtų būti suinteresuoti
Į Seimo tribūną antradienį stojęs Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Domas Griškevičius svarstė, kad iniciatyva kurti komisiją gal ir nebūtų atsiradusi, jei ministrė į visus klausimus būtų atsakiusi per susitikimą su opozicionieriais. Bet po pokalbio esą klausimų dar daugiau.
„Girdžiu kitų kolegų pasvarstymus, kad galbūt šis formatas yra netinkamas kaip laikinosios tyrimo komisijos, galbūt reikia mums ieškoti kitų variantų, galbūt galima pasitelkti komitetus kaip NSGK, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad nuo istorijos pradžios jau praėjo tikrai geras laiko tarpas. Nors buvo pasiūlymų iš pačių parlamentarų, kai kurių komitetų pirmininkų tą klausimą svarstyti, deja, tai nebuvo padaryta“, – pažymėjo tautos atstovas.
Politikas kalbėjo, kad per praėjusiais metais prie Seimo vykusias riaušes buvo „pasikėsinta į parlamentą, į žmonių sveikatą“.
„Ar buvo padarytos krizės suvaldymo metu klaidos, jeigu jos buvo padarytos, kas už tai atsakingas ir kokias mes pamokas iš tos situacijos galėtume išmokti?“, – klausė D. Griškevičius.
Jis sutiko, kad keliami klausimai yra nepatogūs ir skausmingi, kad nuolatinis šios temos eskalavimas valstybei nieko gero neduoda, bet tam, kad demokratija Lietuvoje stiprėtų, esą būtina į viską atsakyti.
„Saugumo užtikrinimas, tinkamas nacionalinio saugumo sistemos funkcionavimas ir viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų darbas, taip pat siekis pašalinti grėsmes nacionaliniam saugumui laikytinas ypatingos valstybės svarbos klausimas. Todėl kviečiu į šį klausimą pažiūrėti ne pro pirštus, atmesti galimus politinius nesutarimus ir pateikti aiškius atsakymus.
Kas jau kas, bet būtent pati ministrė ir valdančioji dauguma turėtų būti labiausiai suinteresuota šios komisijos sudarymu“, – dėstė D. Griškevičius.
Širinskienė: tai – ministrės fiasko
Seimo Lietuvos regionų frakcijos atstovės Agnės Širinskienės nuomone, vien tai, kad svarstomas parlamentinio tyrimo dėl A. Bilotaitės veiksmų klausimas, yra ministrės fiasko.
„Ar jūs nemanote, kad verčiau užuot rėkusi ant Seimo narių opozicijos susitikimuose, motyvuodama savo veiklą įvairiais lūpdažiais ir aukštakulniais, ministrė būtų tikrai geriau ir atsakingiau pasielgusi tiesiog pasitraukdama už užimamų pareigų?“ – klausė politikė.
D. Griškevičius teigė, kad trauktis – pačios ministrės sprendimas.
Kai kurie tautos atstovai kalbėdami apie A. Bilotaitės veiklos tyrimą nuogąstavo, kad tuo pasinaudos įtariamieji ir jų advokatai riaušių byloje.
„Noriu paklausti dėl kai kurių jūsų formuluojamų klausimų, ar jūs patys juos sugalvojot, ar to paprašė įtariamųjų advokatai, ar patys įtariamieji?“ – teiravosi Seimo konservatorius Jurgis Razma.
Be to, jis aiškino, kad riaušių valdymo klausimus jau aiškinosi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
„Gerbiamas, Jurgi Razma, jūs tikrai esate meistras tokių bandymų apsukti, kas, ką skaitė, ką neskaitė, geri klausimai, blogi klausimai. 57 Seimo nariai pasirašė tuos klausimus ir jie mato prasmę tuos klausimus užduoti“, – sureagavo D. Griškevičius.
Tiesa, jis pasvarstė, kad A. Bilotaitės klausimų bijo, ar neturi į juos atsakymų.
Politikų replikos apie ministrės išvaizdą ir lytį
Į diskusiją įsijungęs Seimo „darbietis“ Artūras Skardžius peikė A. Bilotaitės kompetenciją – esą nors partija į pareigas delegavo „tituluotą gražuolę, tačiau neišmanančią šioje srityje ir neturinčią jokios patirties“.
Dėl tokios retorikos A. Skardžių sudrausmino posėdžiui pirmininkaujantis Seimo konservatorius Paulius Saudargas. Tačiau A. Skardžius teigė nemanantis, kad pasakė, ką nors blogo:
„Labai pagarbios ten replikos – pavadinti kiekvieną tituluotu gražuoliu ar gražuole, jeigu tą titulą turėjo, tai nemanau, kad čia yra įžeidimas.“
Seimo Lietuvos regionų frakcijos narys Petras Gražulis svarstė, koks R. Pocius generolas, jei „treptelėjo kojele kažkokia mergaitė ir jis į krūmus“.
„Nenoriu gilintis į tą klausimą, kaip čia įvardijo tituluota vidaus reikalų ministrė, kuo tituluota, bet kad kompetencijos trūksta, tai faktas. Bet, gerbiamieji, man kyla kitas klausimas: na, generolas, va tokią tituluotą mergaitę ar moterį paspaudė, ir į krūmus. Koks jis generolas, klausykit? Ar jis gali būti generolu, jeigu treptelėjo kojele kažkokia mergaitė ir jis į krūmus? Tokie žmonės negali būti generolai“, – dėstė tautos atstovas.
Seimo salėje buvo svarstymų, kad kylančius klausimus dėl A. Bilotaitės atsakomybės galėtų nagrinėti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Tačiau, ar jie imsis tai daryti, neaišku.
Penki klausimai: daugiausia dėmesio riaušėms
Laikinajai tyrimo komisijai siūlyta atsakyti į penkis klausimus.
Siekta išsiaiškinti, ar praėjusių metų rugpjūčio 10 dieną neramumų prie Seimo metu naudotas riaušių malšinimo planas, koks, kokiu tikslu tą pačią dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl riaušių, kodėl nedelsiant nepriimtas įsakymas pradėti operaciją „Vėtra“, kas vadovavo statutinių pareigūnų veiksmams rugpjūčio 10 dieną.
Norėta ištirti, kokiu tikslu tuomet pasitelkti VST pareigūnai, kokios jiems keltos užduotys, kiek kartų nuo 2020 metų gruodžio mėnesio iki šių metų spalio VRM ar kita vidaus reikalų statutinė įstaiga raštu kreipėsi su prašymu pasitelkti VST pareigūnus, kokioms užduotims vykdyti.
Taip pat norėta išsiaiškinti, ar vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė reikalavo VST vado R. Pociaus atsistatydinimo, ar nuolat jį tikrino, „elgėsi nepagarbiai, sukurdama darbui nemalonią psichologinę aplinką ir socialiai nesaugias darbo sąlygas bei baimes dėl galimybės netekti užtarnautų socialinių garantijų“.
Klausimų dėl to, kaip praėjusiais metais buvo valdomos prie Seimo kilusios riaušės, kilo, kai VST vadas R. Pocius paliko pareigas šalių sutarimu ir viešai prabilo apie A. Bilotaitės atsakomybę dėl netinkamo riaušių malšinimo.
Bilotaitė atmetė priekaištus
Jo teigimu, VST pasitelkta malšinti prie Seimo kilusius neramumus, bet tokioms situacijoms skirtas planas „Vėtra“ nebuvo įvestas.
Savo ruožtu A. Bilotaitė aiškino, kad R. Pocius tokiais pareiškimais bando pridengti savo melagingos informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą.
Ministrė generolo teiginius vadino „liguistais kliedesiais“, tačiau pripažino, kad planas „Vėtra“ nebuvo įvestas, o tokį sprendimą priėmė tuometinis Vilniaus policijos vadovas Saulius Gagas.
A. Bilotaitė teigė, kad raštu įsakymą turėjo įforminti ne ministerija, o „Policijos departamentas kartu su Viešojo saugumo tarnyba“.
Planas „Vėtra“, pasak jos, nėra būtinas pasitelkiant VST, tai galima padaryti ir žodžiu.
