„Kinijoje šįmet kai kuriuose miestuose buvo 70 dienų iš eilės, kai temperatūra buvo virš 40 laipsnių. Mes matėme, kas dėjosi Europoje su rekordinėmis sausromis, kas dėjosi Pakistane, kai trečdalis teritorijos buvo užlieta. Tai nenoriu nuskambėti ciniškai, bet karai vis tiek yra laikini, tas pats Ukrainos karas, labai stengiasi visi kuo greičiau pasiekti taiką, bet klimato kaita yra chroniškas dalykas“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė S. Gentvilas.
Ministras nurodo, kad Europa yra jau užsibrėžusi aukštus klimato kaitos tikslus bei sukūrusi technologijas, kaip spręsti, investuoti į atsinaujinančią energiją bei vandens paruošimą. O Lietuvos verslai, anot jo, jau gali pasiūlyti sprendimams reikalingas technologijas.
„Mes jau galime pasiūlyti ne tik kažkokias žinias, bet ir technologijas. (...) Lietuva turi jau tuos sprendimus ir mes, Lietuvos verslas, gali juos eksportuoti, todėl čia (COP27 - ELTA) yra ir užkulisinė eksporto skatinimo dalis“, – pridūrė jis.
„Lietuva turi paskatinti maksimalią ambiciją. Net jei klimato kaita nevyktų, Lietuvai atsinaujinančios energetikos ir jos instaliavimas ir investicijos svetur apsimoka“, – kalbėjo ministras kartu pridurdamas, kad Lietuva jau stato saulės jėgaines Malaizijoje, Malyje, Mongolijoje.
Be to, S. Gentvilo teigimu, COP27 konferencijose be galo svarbu apsispręsti, kaip turtingasis pasaulis prisidės prie neturtingojo pasaulio. Politikas pažymi, kad šalys jau yra numačiusios kelis sprendimus.
„Čia kalba eina apie 100 mlrd. dolerių kiekvienais metais, kaip padėti nuo Bangladešo iki mažų Makronezijos salų, nes iš esmės mažiausi teršėjai yra labiausiai pažeidžiami ir labiausiai kenčia nuo klimato kaitos“, – sakė ministras.
„Tai vienas iš sutartų tikslų – kurti už tris milijardus dolerių palydovinę sistemą dėl ankstyvo perspėjimo, kad prieš audras, sausras būtų žmonės perspėjami, jog ateina stichinės nelaimės ir joms pasiruoštų. Labai daug kalbos bus kaip sukurti mechanizmus finansuoti tas šalis, kuriose jau vyksta klimato kaita ir kelia desperaciją.
Vienas iš šaltinių yra papildomi pelno mokesčiai naftos ir dujų gamybos įmonių, nes ypač per energetinę krizę jų pelnai per porą mėnesių buvo susikrauti arti 200 mlrd. papildomų dolerių“, – sakė ministras.
ELTA primena, kad lapkričio 7–8 d. COP27 pasaulio vadovų aukščiausio lygio susitikime Egipte turėjęs dalyvauti prezidentas Gitanas Nausėda atšaukė savo dalyvavimą. Vietoje jo delegacijai vadovauja Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
COP27 metu siekiama pažangos derybose dėl ilgalaikio prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo įgyvendinimo inicijuojant daugiau veiksmų ir programų, taip pat – ambicingesnių nacionaliniu lygiu nustatytų įsipareigojimų siekiant ilgalaikio 1,5 °C temperatūros apribojimo tikslo. Pasaulio vadovai taip pat Egipte aptarė tarptautinio klimato kaitos finansavimo planus, siekiama proporcingai paskirstyti klimato kaitos finansavimo lėšas klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo priemonėms.
Praėjusių metų COP26 baigėsi bendru įsipareigojimu apriboti klimato šilimą iki 1,5 laipsnio pagal Celsijų. Tačiau stebint dabartines emisijų tendencijas, pasauliui šio tikslo įgyvendinti nepavyks.
